2019 m. pirmąjį ketvirtį statybos sektoriuje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius, eliminavus mokestinės sistemos pasikeitimo įtaką, augo 5 proc. Tikėtina, kad darbo užmokestis ir toliau augs. Statybos sektoriuje vidutinis darbo užmokestis, – skelbia statistikos departamentas. Pozityvios prognozės priminė, kad statybų sektoriaus darbo užmokesčiai vis dar yra opi problema, tyliai kraujuoja lyg žaizda. Šių metų pirmąjį ketvirtį už vidutinį šalies darbo užmokestį jie buvo mažesnis 11,7 proc.
Vilniuje kelių metų patirtį turintys ir jau apšilti su europiniais projektais spėję architektai vidutiniškai uždirba 600 – 800 eurų per mėnesį jau atskaičius mokesčius. Šioje srityje analogišką patirtį turintys Danijoje uždirba 2000 eur. Prancūzijoje – 1800 eurų per mėnesį siekiantį darbo užmokestį.
Situacija gerėja
Lietuvos statybininkų asociacija skelbia, kad didėjantis darbo užmokestis susijęs su sektoriaus skaitmenizacija, o specialistų poreikis ir su juo susijęs darbo užmokesčio kilimas įgaus dar didesnį pagreitį.
„Statybos procesų tobulinimas, statybų ir urbanistikos sektoriaus skaitmenizacija, objektų informacinių modelių naudojimas tiek projektavimo ir statybos procese, tiek eksploatuojant ir prižiūrint pastatytus objektus, inovatyvių statybinių medžiagų pritaikymas naujiems konstrukciniams sprendimams didina statybos inžinerijos specialistų ir vadovų poreikį. Prognozuojama, kad ateityje Lietuvoje ir visoje Europoje šių profesijų grupių atstovų paklausa didės”, – skelbia specialistai.
Pasak Statybininkų asociacijos atstovų, darbo užmokestis didėja ir dėl augančio našumo. Statybos sektoriuje darbo našumas 2017 m. sudarė 25,3 tūkst. Eur vienam užimtajam. Palyginti su 2016 m., darbo našumas augo 14,5 proc.
Tačiau šalies ūkyje darbo našumas 2017 m. sudarė 28 tūkst. Eur, tai yra 2,7 tūkst. Eur daugiau nei statybos sektoriuje. Didžiausias darbo našumas buvo nekilnojamojo turto operacijų sektoriuje (68,9 tūkst. Eur vienam užimtajam), mažiausias – švietimo sektoriuje (12,2 tūkst. Eur vienam užimtajam).
Trūksta plataus profilio statybininkų, santechnikų, izoliuotojų
Šių metų pirmąjį pusmetį statybos sektoriaus darbdaviai Užimtumo tarnyboje registravo 11,1 tūkst. darbo pasiūlymų, tai yra beveik 10 proc. visų darbo skelbimų. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu statybos sektoriuje buvo registruota 12 tūkst. laisvų darbo vietų (7 proc. visų darbo skelbimų).
Daugiau kaip 10 tūkst. statybos sektoriaus darbdavių pateiktų darbo pasiūlymų skirti neterminuotam darbui.
Dideles įsidarbinimo galimybes turi nekvalifikuoti darbininkai, galintys atlikti įvairius pagalbinius darbus. Į ieškomiausių specialistų dešimtuką patenka: plataus profilio vadybininkai, santechnikai, izoliuotojai, kelininkai, betonuotojai, apdailininkai, plytų mūrytojai, suvirintojai, elektrikai ir pastolininkai.
Šios profesijos 2019 m. įtrauktos į darbo rinkoje trūkstamų profesijų sąrašą. Ieškodami ir nerasdami Lietuvoje šių profesijų darbuotojų, darbdaviai gali paprasčiau įsivežti trūkstamą darbo jėgą iš trečiųjų šalių. 2018 metais užsieniečiams darbo pagrindu išduotos 36207 nacionalinės vizos, iš jų – 32182 užsieniečiams, turintiems profesiją, įtrauktą į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Taip pat išduoti 15519 leidimų laikinai gyventi (darbo pagrindu), iš jų – 1294 statybos sektoriaus darbuotojams.
Užimtumo tarnybos duomenimis, net du iš penkių 30 – 49 m. amžiaus specialistų darbą susiranda patys. Daugiausiai tai miesto teritorijoje gyvenantys asmenys.
Galimybių miestas
Statybos sektoriaus darbuotojų paklausa šalyje yra 7,5 proc. aukštesnė už pasiūlą – darbdaviai registruoja daugiau laisvų darbo vietų nei yra tokių darbų ieškančių asmenų. Tačiau situacija gerokai skiriasi atskirose savivaldybėse ir pagal konkrečias profesijas. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2019 m. pirmąjį pusmetį statybos darbuotojų labiausiai trūko Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose ir Elektrėnuose.
Pagal Užimtumo tarnybos pateiktus duomenis, didžiausią dalį darbo jėgos paklausos struktūroje statybos sektorius sudaro Elektrėnų, Telšių, Kalvarijos, Visagino, Alytaus savivaldybėse.
Statybos darbuotojų labiausiai trūksta Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose ir Elektrėnuose
Populiarios tarp dirbančiųjų savarankiškai
Nepaisant visų pastangų, iš rinkos išstumti patentininkus, statybos veiklos išlieka populiariomis tarp dirbančiųjų savarankiškai. Dažniausiai asmenys vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimus – atlieka specialiuosius statybos darbus (statybvietės paruošimo, stogų dengimo, pamatų klojimo, mūrijimo, betonavimo, pastolių statymo ir pan.) arba statybos baigimo apdailos ir valymo darbus. Iš visų 41,2 tūkst. per šių metų pirmąjį pusmetį pradėjusių veiklą pagal verslo liudijimus, kas ketvirtas vykdė statybos darbus (beveik 11 tūkst.).
Paruošta pagal Statistikos departamento, Statybininkų asociacijos ir Užimtumo tarnybos informaciją. Asociatyvi nuotr.
