Minimalistinio, aiškiai struktūruoto ir su gamta glaudžiai susijusio haiku eilėraščio principai Japonijoje jau nuo seno naudojami ne vien poezijoje, bet ir kitose srityse, pavyzdžiui – architektūroje. Pastaraisiais dešimtmečiais šia filosofija vis dažniau vadovaujasi ir Vakarų architektai. Vienas jų – studijos „arches“ partneris, arch. dr. Edgaras Neniškis, haiku principus panaudojęs ir viename naujausių savo projektų, Vilniaus Algirdo gatvėje iškilusiame gyvenamajame name. 

Tradiciniai japonų namai jau daugybę šimtmečių statomi, vadovaujantis minimalizmo principais, naudojant natūralias, gamtines medžiagas, būstus harmoningai įkomponuojant į aplinką. 

Šias nuostatas galima įžiūrėti tiek tradiciniuose japonų „minka“ namuose kaimo vietovėse, tiek jau XX a. miestuose iškilusiuose pastatuose – pavyzdžiui, žymiajame prieš 50 metų Osakoje architekto Tadao Ando pastatytame name, žinomame Azumos vardu (angl. Azuma House). 

Populiarėja visame pasaulyje 

Pastaraisiais dešimtmečiais haiku architektūros principai populiarėja visame pasaulyje. Pagal šią filosofiją suprojektuotų pastatų galima rasti daugybėje šalių – nuo Nyderlandų iki Jungtinių Valstijų, nuo Meksikos iki Lietuvos. 

Pavyzdžiui, prieš ketverius metus Meksiko priemiestyje iškilęs dviejų aukštų namas minimalistiškai sukomponuotas iš masyvių tūrių, kurių geometrija pritaikyta vėjingam vietiniam klimatui, o įvairiais kampais pasvirę namo plokštumos „sugaudo“ saulę ir leidžia mėgautis natūralia šviesa kiekviename namo kambaryje. 

Netradicinis sprendimas, susijęs su šviesa ir erdve, įgyvendintas ir „arches“ studijos projekte sostinės Algirdo gatvėje. 

„Pasvirusi, šlaitinė stogo dalis čia yra pagaminta iš stiklo ir kardinaliai keičia patį stogo suvokimo ir panaudojimo principą. Dėl šio sprendimo palėpė iš tamsios patalpos pavirsta į itin šviesią, atvirą erdvę“, – pasakoja projektui vadovavęs architektas, dr. E. Neniškis. 

Santykis su erdve, gamtos artumas ir natūralios medžiagos 

Šiame projekte, panaudojant fasado dvisluoksniškumo principą, iš esmės pakeičiamas namo ir jo erdvių santykis su šalia esančia gatve bei kita aplinka. 

„Čia įsikursiantys žmonės gyvens visiškai prie pat pėsčiųjų zonos, tačiau tuo pat metu ir tartum atskirai, nes balkone ar terasoje iš gatvės jų niekas nematys. Negana to, žmogus tuo pat metu bus ir gamtos apsuptyje, ir mieste. Gyventojai matys medžių viršūnes, tarsi gyventų užmiestyje, tačiau vos išėję į gatvę atsidurs pačiame miesto centre“, – pasakoja arch. dr. E. Neniškis. 

Prie harmoningo santykio su aplinka bei gamta prisideda šalia augantys medžiai ir žalioji zona vidiniame namo kieme. Taip pat – apželdinti pastato stogai bei name panaudotos natūralios medžiagos – pavyzdžiui, rožinio smiltainio fasadas.

„XIX a., statant šią Naujamiesčio dalį, rožinis atspalvis fasaduose joje buvo naudojamas gan plačiai. Naujajame komplekse panaudotas rožinis smiltainis, be istorinių sąsajų, turi ir praktinį privalumą: palyginti su plytomis, smiltainis yra patvaresnis, ilgaamžiškesnis ir bent jau man – gražesnis“, – prisipažįsta arch. dr. E. Neniškis, pridurdamas, kad žinant istorinius ženklus ir simbolius, tam tikras net ir tradicinių formų, medžiagų bei raiškos metodų panaudojimas gali įgauti visiškai naują prasmę – visai kaip haiku eilėraštyje. 

Architektas pabrėžia, jog visi paminėti haiku architektūros principus atliepiantys sprendimai natūraliai prisidės prie unikalių ryšių tarp pastato, jo gyventojų ir artimiausios aplinkos sukūrimo. 

„Haiku architektūros filosofija skatina žmogų naujai pažvelgti į kasdienę aplinką, įžvelgti joje slypintį grožį, unikalumą ir įkvėpimą“, – sako dr. E. Neniškis. 

Sudėtingi sprendimai leido sukurti išskirtinumą

Šį projektą plėtojančios bendrovės „Realco“ vadovas Julius Dovidonis pasakoja, kad išskirtinė architekto idėja sukėlė nemažai iššūkių, tačiau rezultatas tikrai buvo jų vertas. 

„Viena didžiausių vertybių – tai, kad pavyko sukurti architektūrinį objektą, kuris ir darniai susilieja su aplinka, ir turi aiškų, unikalų identitetą. Jo išskirtinumas – ne tik estetika, bet ir funkcionalumas bei ilgaamžiškumas. Tai vieta, kurioje prasmę turi kiekviena detalė“, – teigia J. Dovidonis. 

Pasak jo, projektas išsiskiria ne tik Lietuvoje dar ganėtinai reta haiku architektūros mintimi, bet ir itin praktiškais, tvariais sprendimais. 

„Tiek pastato fasadas, tiek jame panaudotos natūralios medžiagos ir efektyvus energijos naudojimas leis ženkliai sumažinti poveikį aplinkai ir užtikrinti ilgalaikį komfortą gyventojams“, – pabrėžia J. Dovidonis.