Lietuviai būsto remontui nelinkę skirti daug pinigų: riba – iki 5 tūkst.


Maždaug 1 iš 4 Lietuvos gyventojų, norėdami atnaujinti savo gyvenamąjį būstą, tam planuotų išleisti nuo 1 iki 3 tūkst. eurų, o kiek didesnę sumą, siekiančią 3-5 tūkst. eurų, būsto remonto darbams ketintų skirti apie 20 proc. šalies gyventojų. Tokias tendencijas parodė šalies gyventojų tyrimas.

Tuo metu 12 proc. apklaustųjų galvoja, kad būsto atnaujinimui užtektų iki 1 tūkst. eurų, rodo tyrimo rezultatai.

„Tyrimas atskleidė, kad didžioji remontą planuojančių gyventojų dalis ketintų atnaujinti būsto interjerą, tai nusiteikęs daryti kone kas antras apklaustasis. Kiti dažniausiai įvardinti remonto motyvai − probleminių būsto konstrukcijų atnaujinimas ir būsto energinio naudingumo pagerinimas“, – sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas.

Remiantis tyrimu, remonto darbams didžioji dalis gyventojų skirtų savo santaupas, o šiam tikslui iš banko skolintųsi maždaug kas septintas šalies gyventojas. Dar 8 proc. gyventojų remontui pinigų tikėtųsi pasiskolinti iš giminaičių ar draugų.

Išaugusių kainų veiksnys

Pasak T. Puliko, pastaruoju metu smarkiai išaugusios statybinių medžiagų ir darbų kainos šįmet gali gyventojus priversti peržiūrėti ar pakeisti būsto atnaujinimo planus. Be to, remonto ir atnaujinimo darbams gali tekti skirti didesnę sumą nei planuota anksčiau.

Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų spalį statybos sąnaudų kainos, palyginti su 2020-ųjų metų spalio mėnesiu, padidėjo 9,4 proc. Tokį augimą lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (11,4 proc.) ir vidutinio darbo užmokesčio (7 proc.) augimas. Skaičiuojama, kad pastatų remonto kainos per metus vidutiniškai padidėjo 8 proc.

Kita vertus, būsto atnaujinimas, kai investuojama į jo energetinio efektyvumą padidinimą, ilgalaikėje perspektyvoje gali padėti sutaupyti.

„Šią žiemą didelė šalies gyventojų dalis pajuto pabrangusios elektros ir šildymo energijos kainų įtaką būsto išlaikymo sąnaudoms. Dėl to gyventojai aktyviau ieško būdų, kaip sumažinti energijos suvartojimą savo namuose, domisi tiksliniu finansavimu būsto energiniam naudingumui pagerinti“, – sako T. Pulikas.

„Swedbank“ duomenimis, per praėjusius metus šalies gyventojai namų energinio naudingumo gerinimui iš viso pasiskolino 4,2 mln. eurų.

Finansavimu naudotis linkę jaunesni

Didžiausia dalis (17 proc.) ketinančių būsto remontui skolintis iš banko yra jaunesnio amžiaus asmenys – 18-45 m. amžiaus respondentai , o tarp vyresnių (55–63 m. amžiaus) tokių būtų apie 14 proc. respondentų.

Tyrimo duomenimis, šį kartą suvalkiečiai patvirtino savo kaip taupiausio šalies regiono vardą. Pavyzdžiui, Marijampolės apskrityje net devyni iš dešimties (89 proc.) apklaustųjų būstą tikisi susiremontuoti savo lėšomis. Palyginimui – Telšių apskrityje tokių gyventojų yra 75 proc., Utenos 76 proc., o Šiaulių – 77 proc.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, gyventojai, kurie dėl būsto remonto nusprendžia kreiptis į banką, vidutiniškai tam skolinasi apie 10,4 tūkst. eurų. Praėjusiais metais vartojimo paskolų remontui „Swedbank“ iš viso buvo suteikta už 34 mln. eurų.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

Namai lego principais

Kas sieja prieš 6000 metų nutiestą medinį sweeto taką netoli somerseto Didžiojoje britanijoje, 19 a. Pradžioje darbininkams skirtas mobiliąsias kavinukes…

Has photos

Fasadai, kuriems nėra blogo oro

Vėdinamieji ir jiems giminingi bioklimatiniai fasadai šiuo metu laikomi vienais iš geriausių sprendimų siekiant palaikyti optimalią vidaus temperatūrą ir garso…

Has photos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų