Lietuvos nacionaliniam paviljonui Venecijoje skirta 80 500 eurų iš Kultūros rėmimo fondo lėšų. Toks sprendimas priimtas Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo sprendimu, – skelbia Kultūros ministerija.
Lietuvos nacionaliniam paviljonui – menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės operai-performansui „Saulė ir jūra (Marina)“ laimėjus pagrindinį Venecijos šiuolaikinio meno bienalės prizą išaugo paviljono lankytojų skaičius, kuriam prireikė papildomo finansavimo.
Lietuvos kultūros taryba „Saulės ir jūros“ sukūrimui bei sklaidai 2018–2019 metais iš viso skyrė 193 tūkst. eurų iš Kultūros rėmimo fondo lėšų.
Šiuo kūriniu menininkės nagrinėja klimato kaitos, kūniškumo, ekologijos ir vartotojiškumo temas. Ant 35 tonų smėlio įsikūrusius dainuojančius vasarotojus žiūrovai turi galimybę stebėti iš viršaus. Tokiai kūrinio scenografijai reikalingą erdvę paviljono organizatoriai surado istoriniame Venecijos arsenale, kur anksčiau veikė laivų statykla.
„Tai didelis Lietuvos šiuolaikinio meno pripažinimas. Kritikų ir žiūrovų susižavėjimas liudija, kad opera „Saulė ir jūra” nepalieka abejingų. Dėkoju menininkėms ir organizatoriams šiandien įtraukusiems Lietuvos kultūros vardą į Europos ir pasaulio kultūrines diskusijas“, – apdovanojimo įteikimo metu kalbėjo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Nepalieka abejingų
Lietuvai atstovaujantis projektas, nors ir kuria pozityvią nuotaiką, vis dėlto kviečia mąstyti apie labai rimtas temas: klimato kaitą, visuotinį nuovargį, globalinį atšilimą, kūniškumą, ekologiją, vartotojiškumą. Menininkių darbas stebina ir specifiniu eksponavimu: ant 35 tonų smėlio įsikūrusius dainuojančius vasarotojus žiūrovai stebės iš viršaus. Tokiai kūrinio scenografijai reikalingą erdvę paviljono organizatoriai surado istoriniame Venecijos arsenale, kur anksčiau veikė laivų statykla.
M. Kvietkauskas džiaugėsi, kad Lietuvos menininkai Venecijoje ir toliau gvildena globalias problemas: pernai Venecijos architektūros bienalėje pristatyta Nomedos ir Gedimino Urbonų kuruota eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“, kuri kvietė permąstyti pelkių svarbą urbanistikai ir aplinkai.
„Džiugu matyti, kad mūsų šalies paviljonas sulaukė daug dėmesio, kad nepalieka žiūrovų abejingų. Norisi tikėti, kad opera-performansas „Saulė ir jūra“ ir už šio kūrinio slypinčios temos ilgam nusės mūsų galvose ir mintyse kaip tos smėlio smiltys, kurias, sugrįžę iš atostogų pajūryje, vis dar galime aptikti įvairiose savo namų vietose“, – kalbėjo kultūros ministras M. Kvietkauskas.
Kas dvejus metus rengiama tarptautinė Venecijos bienalė laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Lietuva joje dalyvauja nuo 1999 metų. Šiemet mūsų šalis prisistatys 11 kartą. Lietuvos paviljoną Venecijos bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, organizuoja Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija. Paviljono kuratorė – Lucia Pietroiusti, komisarė – dr. Rasa Antanavičiūtė, garbės komisaras – prof. Jean-Baptiste Joly.
Kas dvejus metus rengiama tarptautinė Venecijos šiuolaikinio meno bienalė laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Lietuva joje dalyvauja nuo 1999 metų. Šiemet mūsų šalis prisistato 11 kartą.
Kultūros ministerijos nuotr.
