Pranešimo spaudai siuntėjų nuotr.

Panaudojame tik 40% statybos ir griovimo atliekų – žiedinė kūryba padės vystyti aplinkai draugiškesnes inovacijas 


Visuomenė be šiukšlių, kurioje pastarosios virsta žaliavomis naujiems kūrėjų užmojams. Tuo įsitikinusios ne tik startuolių bendruomenės, bet ir atvirų dirbtuvių, vadinamų „makerspace“ erdvių kuratoriai, bei mokslininkai, ieškantys būdų padidinti išteklių naudojimo efektyvumą. Kaip atvirose dirbtuvėse bendradarbiaujantys kūrėjai gali taikyti žiedinio dizaino principus?

Atkeipia dėmesį į sąnaudas

„Dirbtuvių erdvės neatsiejamos nuo prototipų konstravimo, inovacijų ir kūrybiškumo skatinimo. Šios erdvės tampa ne tik atvirais kūrybiniais centrais, bet ir tvarumo mokymosi vietomis, edukacijos ir naujų praktikų taikymo laboratorijomis. Tai suteikia galimybę eksperimentuoti su naujais, aplinką tausojančiais sprendimais ir technologijomis, kartu ugdant atsakingo vartojimo ir gamybos praktikas“, – sako Živilė Paužaitė, Tech-Park Kaunas kokybės vadovė, žiedinės ekonomikos principų pritaikymo Baltijos jūros regiono atvirosiose dirbtuvėse Interreg BJR  programos „Circular Spaces“ projekto komandos atstovė Lietuvoje.

Ekspertė pabrėžia, kaip svarbu ne tik ieškoti naujų būdų, kaip tvariau kurti, bet ir kviesti į diskusiją visuomenę, kalbėtis apie tvarų produktų dizainą, atliekų mažinimą ir perdirbimą. Tai ne tik ugdo tvarumo sąmoningumą, bet ir įgalina dirbtuvių lankytojus kurti atsakingai, suvokiant savo veiksmų poveikį aplinkai. Jos mintį papildo ir KTU mokslininkė dr. Linos Šeduikytė.

„Kūrybiniai procesai turi ne tik rezultatą, bet ir sąnaudas bei pasekmes aplinkai. Naujai sukurti produktai dažnai reikalauja papildomų išteklių ir generuoja atliekas, kurios gali būti ne itin draugiškos aplinkai. Vienas iš pagrindinių tvarumo aspektų „makerspace“ yra atsakingas išteklių naudojimas. Tai reiškia, kad reikia teikti pirmenybę perdirbamoms arba tvariai gaminamoms medžiagoms ir sumažinti atliekų kiekį. Pavyzdžiui, naudojant 3D spausdintuvus, galima pasirinkti biologiškai suyrantį plastiką“, – akcentuoja mokslininkė dr. Lina Šeduikytė.

Augantys statybinių atliekų kiekiai

Tyrimai rodo, kad tvarumo praktikų statybų sektoriuje ir kūrybinių erdvių dizaine taikant žiedinės ekonomikos principus, galima ženkliai sumažinti naujų išteklių naudojimą. Vienas tokių pavyzdžių yra Danijos Kopenhagos „Resource Rows“ projektas, kurio metu naujo pastato fasadas buvo sukurtas iš seno pastato medžiagų.

„Yra prognozuojama, kad statybų sektoriuje pasauliniu mastu iki 2025 m. gali susidaryti apie 2,2 mlrd. tonų statybos ir griovimo atliekų. Šiuo metu tik apie 40% šių atliekų yra pakartotinai panaudojamos ar perdirbamos. Vienas iš sprendimų – taikyti ardymui pritaikytą projektavimą, kas leidžia lengviau perdirbti ir panaudoti statybos medžiagas. Tai panašu į „Lego“ koncepciją, kurioje statybos dalys yra sukonstruotos taip, kad jas galima būtų lengvai išardyti ir panaudoti kituose projektuose“, – sako dr. L. Šeduikytė.

Perdirbama statybos medžiaga, pavyzdžiui, betonas, mediena, metalai, plastikas, gali būti naudojama tiek naujų produktų gamybai, tiek esamų elementų atnaujinimui. Statybose gana dažnai perdirbtas betonas gali būti naudojamas naujo betono gamybai arba kaip kelio dangos pagrindas.

Testuos mokymų programą

„Į tvaresnių medžiagų bei sprendimų paiešką investuoja ne tik progresyvios didžiosios korporacijos, ypač dirbančios su aplinkosauga susijusiose srityse. Tokias tendencijas visų pirma diktuoja startuolių kartu su mokslininkais ir kūrėjais vystomos inovacijos universitetų aplinkoje. Džiugu, kad bendri startuolių ir mokslininkų kūriniai ne tik skinasi kelią rinkose, bet ir atkreipia dėmesį globalioje inovacijų ekosistemoje, motyvuoja didžiuosius žaidėjus“, – apibendrina Tech-Park Kaunas kokybės vadovė, Živilė Paužaitė.

Šį pavasarį „Interreg BJR“ „Circular Spaces“ komanda testuos žiedinės ekonomikos principais paremtą mokymų programą, skirtą atvirų dirbtuvių operatoriams ir jų lankytojams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, verslo paramos teikėjams ir regioninėms organizacijoms. „Nors didesnį dėmesį skirsime Kauno ir bendrai Lietuvos ekosistemai bei jos dalyviams, taip pat planuojame bendradarbiauti ir keistis gerosiomis patirtimis, tvarių sprendimų taikymo praktikomis su visu Baltijos jūros regionu“, – teigia Ž. Paužaitė.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Susiję straipsniai

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų