2021 m. gegužės mėnesį buvo paskelbtas atviras tarptautinis konkursas Radvilų rūmų neišlikusių korpusų rekonstrukcijai, kurį laimėjo architektų biuras Processoffice.

Konkurso tikslas – atgaivinti istorinę rūmų komplekso struktūrą ir sukurti daugiafunkcinę kultūrinę erdvę, kurioje bus sukurtas pasaulio dailės muziejus, įrengtos erdvės nuolatinėms ir laikinoms istorinio ir šiuolaikinio meno parodoms, fotografijos centrui, meno edukacijai, renginiams ir kokybiškam laisvalaikiui.

2021 m. lapkritį paaiškėjo, kad tarp daugiau nei 30 iš viso pasaulio pateiktų projektinių pasiūlymų, geriausiai paveldosaugos, architektūros ir muziejaus reikalavimus atitinkančią rūmų idėją pasiūlė Lietuvos architektų biuras Processoffice su projektu RRUMAI (aut. Vytautas Biekša, Dovilė Kriščiūnaitė, Coralie Lamilhau, Eglė Matulaitytė, Martynas Brimas, Viktorija Rimkutė, Adelė Dovydavičiūtė).

Kaip nurodoma projekto aprašyme, per ilgus šimtmečius rūmai buvo beveik baigti statyti, karo su Maskva metu apiplėšti, kelis kartus degė, buvo vėl perstatyti, išdalinti. Tai lėmė, kad galutinis turėjęs būti rūmų vaizdas nėra žinomas, yra tik meninės interpretacijos medaliuose, miesto panoramų piešiniuose.

Architektai savo sprendiniais siūlo maksimaliai atkurti buvusius pastato tūrius pristatant visus posesijos raidos sluoksnius, išryškinat kompleksišką (sudėtingą) miesto istoriją, todėl projektuojami nauji tūriai referuoja ne tik šių pirminių elementų praradimą, tačiau ir jų vietoje buvusių vėlesnių istorinių struktūrų raidą, kuri atsispindėtų ir pastato formose ir naujai sutvarkomoje rūmų aikštėje. Ją siūloma rekonstruoti formuojant kelis lygius ir aukščiu bei želdynais išryškinant buvusį Vilniaus g. užstatymą.

Muziejaus vidaus struktūra organizuojama siekiant atverti kiek įmanoma daugiau esamų autentiškų erdvių, saugant jų unikalias erdvines ir medžiagines savybės, jas papildant nauju turiniu.

Architektai kuria aktyvaus muziejaus koncepciją, drąsiai komunikuojant muziejaus vidinius (iki šiol nematytus) procesus su „atviromis” saugyklomis, dirbtuvėmis, kuria naujas veikimo ir kolekcijų pristatymo galimybes, bei akcentuoja meno (ir paveldo) edukacinį potencialą.

Vientisas muziejaus kompleksas, jungiantis esamus pastatus

Projektuojama teritorija yra nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo vietovėje Vilniaus senamiestyje. Šiandien rūmuose įsikūręs ir plėtrą planuoja Radvilų rūmų dailės muziejus.

Radvilų rūmų komplekso teritorijos istoriniai ir archeologiniai tyrimai atskleidžia kompleksiška praeitį, iliustruojančią miesto ir valstybės raidą nuo XVIa. Projekte siekiama sukurti vientisą muziejaus kompleksą sujungiant esamus Ravilų rūmų pastatus sklypo šiaurinėje dalyje su naujai remontuojami pastatu ties Liejyklos g. kartu apjungiant ir kitus vertingus tūrius sklypo rytinėje dalyje.

„Projekte siūlomas sprendinys reflektuoja istorinę Radvilų posesijos raidą; pagrindinis tūrinis sprendimas galutinai suformuoja pagrindinį, pasąmonėje egzistuojantį, Jonušo Radvilos rūmų U formos tūrį su 5 paviljonais (bokštais), bei vėlesnį XIX, XX amžiaus pradžios perimetrinį užstatymą.

Projektuojamas centrinis paviljonas, jungiantis korpusas į pietus nuo jo, bei pietinis paviljonas. Radvilų rūmų kiemo teritorija (zona A) yra aiškiai atskirta, pažeminta iki istorinio rūmų kiemo lygio. Teritorija (zona B) ties Vilniaus g. projektuojama kaip pabrėžtinai lygi plokštuma palei Vilniaus g, kuri palaipsniui transformuojama referuojant į istorinio užstatymo topografiją.

Didelis kontrastas ir palaipsniui žemėjanti (amfiteatru / pandusais) viešą erdvė (zona B) palei Vilniaus g. kuria teatrališką perėjimo iš XX a. susiformavusios erdvės į XVII a. miesto rūmų kiemo erdvę.

Rytinėje teritorijos dalyje buvusiame rūmų kieme, susiformavęs unikalus erdvių kompleksas dominuojamas tarpukarinio buvusio sporto maniežo tūrio, kuris transformuojamas į išskirtinę ekspozicinę erdvę, bei nedideli techninio pobūdžio priestatai, formuojantys jaukius kiemelius. Dalis šių tūrių pritaikomi rekonstruojant, dalis pakeičiami naujom ekspozicinėmis erdvėmis po kylančia vidaus kiemo plokštuma, nekeičiant kiemų urbanistinio audinio.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Radvilų rūmuose architektūrinė koncepcija jungia muziejaus funkcinį ir paveldosauginį Radvilų posesijos raidos aspektus. Daugialypė esama tūrinė-erdvinė struktūra papildoma naujais funkciniais spendimais suteikiant jiems „atminties” inspiruotą tūrinį sprendimą.

Projekte siekiama sujungti dabar atskirus muziejaus pastatus; Radvilų rūmų korpusus šiaurinėje dalyje, centrinėje dalyje esantį buv. sporto maniežo pastatą, bei naujai remontuojamą pastatą palei Liejyklos g.

Projektuojama centrinė jungtis formuoja centrinį įėjimą ir svarbius funkcinius ryšius lankytojams, personalui ir techniniam muziejaus aptarnavimui, sujungianti visą kompleksą į vientisą muziejaus organizmą. Tuo pačiu siekiame sukurti vientisesnį Radvilų rūmų siluetą, referuojant jo pirminius tūrius, bei vėlesnes transformacijas”, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Kuriamas žalios miesto erdvės charakteris

Pasak Processoffice architektų, vienas esminių projekto tikslų – kokybiškos viešos erdvės suformavimas, aiškiai išskiriant Radvilų rūmų (muziejaus reprezentacinį) kiemą (zona A) ir žaliąją miesto aikštę ties Vilniaus gatve (zona B).

„Šių erdvių chrakterį diktuoja kompleksiška jų praeitis, kuri atskleidžiama viešai erdvei palaipsniui žemėjant link seniausios išlikusios Radvilų rūmų dalies. Pokaryje nugriovus tankų perimetrinį užstatymą buvo suformuota atvira erdvė su neapibrėžta funkcija ir parkingu. Šį sluoksnį traktuojame kaip paskutinią naujausią XXa. modernistinės erdvės intervenciją, kurią siūlome kaip lygią plokštumą suformuoti iš didelio formato sidabrinio granito plokščių”, – sako projekto autoriai.

Ši lygi plokstuma judant link Radvilų rūmų palaipsniui transformuojama topografiškai pagal istorinio, iki XXa. 5-to dešimtmečio egzistavusio užstatymo kontūrus. Amfiteatro elementai ir želdynai subtiliai skaido šią vientisą erdvę į kelias zonas skirtingų grupių miestiečių susirinkimui ir poilsiui.

Aikštėje pagal fizines ir ekonomines galimybes išsaugojama dauguma čia augančių medžių, taip pat į naujai projektuojamus žalius plotus numatoma gausiai sodinti naujus. Tokiu būdu kuriamas žalios miesto erdvės charakteris, gerinama sklypo ekologinė būklė.

Architektūrinė idėja

Projekte siekiama sujungti dabar atskirus muziejaus pastatus; Radvilų rūmų korpusus šiaurinėje dalyje, centrinėje dalyje esantį buv. sporto maniežo pastatą, bei renovuotą pastatą (5-6 korp.) palei Liejyklos g. Projektuojama centrinė jungtis formuoja centrinį įėjimą ir svarbius funkcinius ryšius lankytojams, personalui ir techniniam muziejaus aptarnavimui, sujungiančius visą kompleksą į vientisą muziejaus organizmą.

Siekiama sukurti vientisesnį Radvilų rūmų siluetą, referuojant jo pirminius tūrius, bei vėlesnes transformacijas. Formuojamas pietvakarių paviljonas ant buvusio daugiasluoksnio užstatymo pamatų siūlo ekspozicines erdves antro-trečio aukšto lygiuose, bei universalias patalpas dalyje pirmo aukšto atveriant rūsio erdvę ir išlikusius pamatus, kuriuos galima apžvelgti pro ažūrinį fasadą.

Ažūrinis projektuojamų tūrių fasadas švelniai kinta varijuojant angų dydžius pagal funkcinę vidaus erdvių paskirtį ir gretimybių fasadus. Atsikartojančio stačiakampio formų ažūras iš reljefiškų tonuoto betono gaminių, naudojamų kaip dvigubo fasado elementų.

„Šis fasado ažūras yra inspiruotas išlikusių rūmų „sunkių” tūrių, sąlyginai nedidelių langų su tipišku tankiu dalinimu, bei charakteringų laiptuotų langų apvadų. Fasadas taktiliškai artimas dominuojančiam tinkuotų fasadų su lipdiniais charakteriui, jo struktūra gali būti lengvai manipuliuojama žymint dingusio ar derinantis prie esamo paveldo objektų fasadų charakterio.

Projektuojamas centrinis paviljonas (7-korp.) tampa svarbiu muziejaus funkcinių ryšių mazgus, su centriniu įėjimu į kompleksą. Centrinio paviljono ažūrinis fasadas transformuojamas į vizualiai atvirą portiką su įgilintomis pagrindinio įėjimo durimis pirmo aukšto lygyje.

Pagrindinis fasadas praturtinamas funkciškai padiktuotais menų kūrinių ir kitų objektų atvežimo vartais. Šis elementas 7-korpuso pietinėje dalyje atkartoja seniausio 4 korpuso rūmų laikotarpio arkinių angų dydį ir vietą, skaido vientisą ažūrinį fasadą”, – teigiama aiškinamajame rašte.

Stogo apdailos dangai naudojami artimų fasadams parametrų elementai iš fibrobetono, jų forma artimesnė čerpių stogo faktūrai.

Pastatų vidaus sprendiniai

3 aukštų su mansarda projekte siūloma nauja muziejaus funkcinė koncepcija atverti iki šiol nematytas vidines erdves ir procesus. Naujosios muziejaus dalies akcentu taptų „atviros” meno saugyklos, kurios dominuoja centriniame hole (rūmų korpusų antro a. lygyje) ir nukreipia pagrindinius lankytojų judėjimo srautus į pastatų šoninius (pietų ir šiaurės) flangus.

Centrinis paviljono tūris formuoja judėjimą ir vizualinius ryšius vertikalia ašimi, bei tiesiogiai sujungia pagrindinį įėjimą nuo aikštės pusės su keičiamų ekspozicijų sale (buv. maniežo pastate), numatant recepciją, rūbines, tualetus ir muziejaus parduotuvę šalia.

Vidinės kiemo erdvės tarp šiaurinės dalies ir maniežo tampa lengvai pritaikomomis meno ekspozicijoms, nedideliems renginiams. Projekte numatytos dvi universalios renginių / ekspozicijų salės.

Rūsyje numatytos dirbtuvės, laikino eksponatų saugojimo patalpa, bei dalis muziejaus saugyklų skirtų grafikos, fotografijos ir kitiems ypač jautriems meno kūriniams.

Viešas Radvilų rūmų rekonstrukcijos projekto pristatymas vyks balandžio 17 d. Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje (Stiklių g. 4, Vilnius).