PAVADINIMAS: „Senatorių pasažas“
ADRESAS: Dominikonų g. 9, 11, Vilnius
UŽSAKOVAS: UAB „Asgaard Property“
VALDYTOJAS: UAB „Newsec Project Management“
ARCHITEKTAS: UAB „DO Architects“, architektė Gilma Teodora Gylytė
RESTAURAVIMO PROJEKTUOTOJAS: UAB „Atodangos“, ” projekto vadovas ir restauravimo autorius architektas Robertas Zilinskas
PASKIRTIS: paslaugų centras
PLOTAS: 2,5 tūkts. Kv.m.
AUKŠTAI: 3
PRADĖTA: 2018 m.
BAIGTA: 2020 m.
INVESTICIJOS: 14,8 mln. eurų
Per šimtmečius daugybę estetinių ir funkcinių transformacijų patyrę pastatai – dabar žinomi kaip „Senatorių pasažas“ – šiandien suspindo naujomis spalvomis: pirmajame jo aukšte atsirado parduotuvėlės, kavinės, restoranai, antrajame ir trečiajame kuriami biurai, o mansardoje bus įrengtos konferencijų salės ir apartamentai. Vienas didžiausių šio projekto išskirtinumų yra tai, kad ilgai buvęs uždaras privatus sklypas nuo šiol tapo atvira viešąja erdve.
Vos prieš kelerius metus šioje vietoje ties Dominikonų ir Stiklių gatvių kampu vis dar buvo įsikūrę biurai, o kiemelyje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Tačiau tikroji komplekso istorija visiškai kitokia – per daugiau nei penkis šimtus metų „Senatorių pasažas“ turėjo ne vieną oficialų šeimininką, į jį įdėjusį ką nors sava.
„SENATORIŲ PASAŽAS“: STATYTAS, GRIAUTAS, NUKENTĖJĘS, PAKEISTAS IR UŽVERTAS
Pagrindinis įėjimas iš Dominikonų gatvės į rūmų kiemą veikė jau nuo Vainų rūmų laikų XVII amžiuje. Čia veikė ir atskiras ūkinis įėjimas, ir įvažiavimas iš Stiklių pusės į rūmų kieme veikusias 12 arklių arklides, oficinos pastatą ir aludę. Umiastovskių valdymo laikais Stiklių gatvelėje veikė daug parduotuvėlių su atskirais įėjimais iš gatvės ir vitrinos prekėms. Į Stiklių gatvelę rėmėsi rūmų ir oficinos pastato fasadas, jie buvo sujungti oficinos mūro vieno aukšto tvora.
XX a. pradžioje čia veikė arbatinė, kepykla ir kitos parduotuvėlės, be to, buvo atidarytas vienas pirmųjų lietuviškų knygynų Vilniuje – Marijos Šlapelienės knygynas, spaustuvė ir biblioteka. Ilgą laiką tai buvo inteligentijos susirinkimo vieta.
Labiausiai „Senatorių pasažas“ nukentėjo sovietmečiu – pirmojo aukšto angos buvo užmūrytos ar sumažintos, iškirstos naujos, o pačiame buvo statomi automobiliai . Taip atsirado uždaras kiemas, kurį vilniečiai ir miesto svečiai įprato matyti pastaruosius dešimtmečius.
„Senatorių pasažo“ istoriją architektė Gilma Teodora Gylytė iš studijos „DO architects“ kartu su kolegomis, tyrėjais bei archeologais pradėjo studijuoti, vos tik objektą aukciono metu įsigijo ketvirtasis komplekso šeimininkas – danų verslininkas Nielsas Peteris Pretzmannas.
NUO BIURŲ IKI VIEŠOSIOS ERDVĖS
Pradėjus rekonstrukciją pirminis planas buvo tiesiog atnaujinti administracinį pastatą ir surasti jam nuomotojus. Tačiau viskas pasikeitė išanalizavus istorinius šaltinius bei atlikus tyrimus – architektė pasiūlė visiškai naują koncepciją: išgriauti menkaverčius pastatus, atverti gatvelę ir joje įrengti patrauklią viešąją erdvę.
Pasak architektės, buvo keletas esminių dalykų, leidusių sukurti naują koncepciją. Visų pirma, išanalizavus duomenis pasitvirtino faktas, kad kiemas nebuvo uždaras, kokį mes jį esame įpratę matyti pastaruosius 150 metų. Iš tikrųjų įėjimas iš Dominikonų gatvės buvo reprezentacinis, o iš Stiklių – ūkinis. Antra, istoriškai ši vieta yra pasažinio tipo kiemas, o tokių Vilniuje likę labai mažai.
„Atvejų, kad užsakovas sutiktų savo privatų sklypą paversti vieša erdve, beveik nebūna, bet kai tokią idėją pateikėme naujam „Senatorių pasažo“ savininkui, jis ją priėmė iš karto ir sukūrė visiškai naują verslo modelį, pritaikytą būtent šiai vietai, – pasakoja G. T. Gylytė. – Be to, užsakovas leido išgriauti menkaverčius pastatus, kurie iš esmės galėjo būti panaudoti kaip naudingasis plotas, ir atverti tas vietas, kurios buvo uždaros dešimtmečius.“
Kompleksą įsigijęs danų verslininkas neslepia, kad iš pradžių ši vieta neskleidė jokio grožio, neturėjo savo auros.
„Visas pastatas buvo padalintas į mažas, dėžutės dydžio, erdves, o vidinis kiemas buvo naudojamas kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Tai, kas jame buvo ir yra svarbiausia, t. y. istorija, buvo paslėpta po gipso, plastiko ir betono sluoksniais. Toks vaizdas tikrai nekėlė žavesio, – pasakoja N. P. Pretzmannas. – Žingsnis po žingsnio, nuimant per laiką susiformavusius architektūrinius sluoksnius, ėmė ryškėti, kaip šis pastatas iš tiesų atrodė praeityje. Tuomet jį pradėjau vertinti kitaip, galvoje išvydau visiškai kitokias šio pastato panaudojimo galimybes. Taip pamažu biurų koncepcija transformavosi į tai, ką turime dabar – kulinarinio pasaulio dedikacija.“
Pirmame „Senatorių pasažo“ aukšte įsikūrė žinomi verslininkui priklausantys restoranai, puoselėjantys idėją „iš daržo – į lėkštę“, ir parduotuvėlės, kuriose galima rasti įvairių ekologiškų produktų, atkeliavusių iš N. P. Pretzmanno puoselėjamos fermos „Farmer Circle“. Taip pat čia galima įsigyti vietinių ūkininkų produkcijos, gėlių, knygų, stilingų interjero detalių.
GATVELĖ – NEATPAŽĮSTAMA
Restauravimo metu vienas didžiausių iššūkių buvo 37 angų atvėrimas –angų struktūrą diktavo pats objektas. Be to, reikėjo atkurti pirminį viso kiemo lygį.
Sovietmečiu visos grindys buvo dirbtinai pakeltos net apie 1 m, po jomis išvedžiotos šiluminės trasos ir kitos komunikacijos. Atveriant angas reikėjo ne tik pakeisti grindų lygį, bet įrengti šiuolaikiškas sistemas. Dirbti reikėjo itin atsargiai, nes apačioje buvo rasti rūsiai.
Viso pastato tyrimus atlikusios įmonės „Atodangos“ projekto vadovas Robertas Zilinskas teigia, kad nors rūsys tuo metu rastas atsitiktinai, tačiau vėliau archyve pavyko rasti 1962 m. brėžinius, kuriuose užsimenama apie šią patalpą.
„Pastatą tirti buvo sudėtinga, nes jis visas buvo storai padengtas betonu ir cementu, – sako R. Zilinskas. – Tyrimus atlikti reikėjo ne tik dėl įdomumo ar autentiškumo, bet ir dėl funkcinio poreikio. Atrasti dalykai bet kokiu atveju turi savo formą, detales, kurios turi architektūrinės prasmės ir viduje, ir išorėje.“
Kadangi tyrinėta skirtingais etapais, tvarkybos projektai buvo du. Ir statybos projektai keli buvo, ne vienas.
Vis dėlto, didžiausias projekto unikalumas yra tai, kad čia nebuvo keliamas reikalavimas, jog atsirastų kuo daugiau kvadratinių metrų. Užsakovas nuo pat pradžių reikalavo, kad pastatas būtų kuo išraiškingesnis ir autentiškesnis. Dėl tokio noro naudingojo ploto netgi sumažėjo: buvo vietų, kuriose vietoj patalpų atsirado lauko erdvė. Tačiau visuma tapo gerokai tikresnė ir autentiškesnė.
Be to, restauravimo metu atkurta Pociejų rūmų laikotarpio spalva ir bareljefai, sukurtas kontekstualus langų skaidymas.
VIENODA APLINKA IR IŠRYŠKINTAS AUTENTIŠKUMAS
„Senatorių pasažo“ interjero sprendimai buvo patikėti studijai „Yes.design.architecture“. Projekto autorė Indrė Baršauskaitė interjere perteikė ir istorinį autentiškumą, ir modernumą. Pastatas skaičiuoja jau ne vieną šimtmetį, todėl buvo svarbu pajusti visą objekto atmosferą, tačiau kartu pritaikyti jį šiuolaikinio žmogaus poreikiams.
Interjere naudota spalvinė gama yra artima istoriniai atminčiai, vengiama ryškių spalvų, kurios kontrastuotų su pastato erdvėse paliktomis autentiškomis detalėmis. Ne mažiau svarbus ir medžiagiškumas.
„Išskyrus keletą funkcionalių korpusinių baldų, visos kitos medžiagos yra susijusios su pastato istorija, todėl pavyko sukurti natūralią, vienodą aplinką“, – sako I. Baršauskaitė.
„Senatorių pasažo“ interjere daug dėmesio skirta autentikai, tiksliau, buvo bandoma išsaugoti kuo daugiau originalių pastato elementų. Vienas pagrindinių vidaus apdailos etapų buvo sienų tinkavimas, nuo kurio kokybės ir pasirinktų technikų tiesiogiai priklauso ne tik ilgalaikiškumas, bet ir estetinė išvaizda.
PROJEKTO VALDYTOJAI – GERAI ŽINOMA ĮMONĖ „NEWSEC“
Tarptautinės įmonių grupės „Newsec“ atstovas Tadas Grincevičius tikina, kad tokio tipo objektuose pagrindiniai iššūkiai iškyla dėl nuolatos besikeičiančių projektinių sprendimų: jų kaita susijusi su tuo, kad vykdant darbus atrandama vis naujos informacijos, kuri leidžia priimti kitokius sprendimus, nei buvo planuojama projekto rengimo metu.
„Objekto statusas ir amžius kiekvieną dieną pateikdavo mums staigmenų, kurios kartais kardinaliai pakeisdavo anksčiau priimtus sprendimus. Atrastos naujos angos, arkos, užversti rūsiai, archeologiniai radiniai versdavo rangovus stabtelėti, o iš projektuotojų reikalavo itin daug darbo pačiame objekte ir sprendinių naujinimo, – pasakoja T. Grincevičius. – Dirbant sostinės centre, pagrindiniais iššūkiais tampa ribotos transporto galimybės pasiekti objektą, statybvietės dydis ir artima kaimynystė. Nuolatinis bendravimas su artimiausiais kaimynais, transporto, žmogiškųjų resursų planavimas padėjo tas problemas spręsti.“
Be to, dėl nustatyto trumpo statybų termino reikėjo ypač greitų ir teisingų sprendimų iš visos komandos. Pasak T. Grincevičiaus, organizuojant darbus buvo nuspręsta trumpinti objekte dirbančių specialistų valdymo grandinę. Tai reiškia, kad atskiri asmenys (įskaitant ir užsakovą), kurie vienoje ar kitoje srityje galėjo patys priimti sprendimą, pasiskirstė atsakomybių sritis ir palaikė nuolatinį kontaktą su konkrečiomis rangovo komandomis, dirbančiomis objekte. Tai leido gerokai sutrumpinti statybų procesą ir išvengti nesklandumų bei nesusikalbėjimo.
KIEKVIENA PASTATO SIENA TINKUOTA PASITELKUS RANKŲ DARBĄ
Viso pirmojo aukšto tinkavimo darbus atliko UAB „Būsto inovacijos“, rinkoje garsėjanti itin kokybiškai atliekamais sienų ir lubų, kapiliarinių šaldomų lubų, priešgaisrinio tinkavimo, grindų liejimo bei angokraščių apšiltinimo darbais.
„Būsto inovacijų“ specialistai „Senatorių pasažo“ projekte dirba jau nuo vasario: iki liepos buvo baigtas pirmasis tinkavimo etapas, o dabar darbai tęsiami antrame etape. Pirmojo etapo metu ištinkuota kone 4 tūkst. kv. m pastato sienų.
„Standartiškai norima, kad būtų užglaistyti visi nelygumai, tarpai ir būtų išgautas kuo švaresnis vaizdas. Šiame objekte užsakovai reikalavo, kad būtų atkartoti sienų nelygumai, išryškėtų autentiška jų tekstūra“, – teigia įmonės „Būsto inovacijos“ vadovas Mindaugas Sadeckas.
Būtent todėl visi tinkavimo darbai atlikti pasitelkus rankų darbą, bandant atkurti senovėje naudotus metodus ir taip išlaikant sienų istorinį autentiškumą. Itin atidžiai reikėjo dirbti šalia tų vietų, kuriose atvertos senovinės plytų sienos fragmentai.
„Reikėjo įdėti nemažai pastangų, kol atradome tinkamiausius tinkavimo būdus. Pateikėme daug skirtingų pavyzdžių, kol visapusiškai išpildėme architektų ir užsakovų reikalavimus, – sako M. Sadeckas. – Pirmajame aukšte naudoti šeši skirtingi tinkavimo metodai. Kiekvienas jų kurtas individualiai, atsižvelgiant į norimą rezultatą, sienos būklę.“
Pasak įmonės vadovo, darbas senamiesčio ribose visuomet kelia savotiškų iššūkių. Ne išimtis ir „Senatorių pasažas“: statybų aikštelė buvo nedidelė, todėl nebuvo galima sandėliuoti didelių medžiagų kiekių, be to, statybines šiukšles buvo galima vežti tik nedideliais kiekiais. Taip pat nebuvo galimybės naudoti keltuvų – visas medžiagas įmonės darbuotojai nešiojo patys. Tačiau įmonės „Būsto inovacijos“ specialistai su jiems paskirtais darbais susitvarkė per numatytą laikotarpį ir jokių nesklandumų nekilo.
Atliekant sienų tinkavimo darbus, reikia laikytis atitinkamų taisyklių, pavyzdžiui, temperatūros ar drėgmės, todėl daug dėmesio kreipta ir į pasiruošimo darbus. Be estetinės išvaizdos, tinkuotas paviršius atlieka priešgaisrinę funkciją ir pagerina vidaus paviršių garso ir šilumos izoliacijos charakteristikas.
„Senatorių pasaže“ stengiantis skirtingose erdvėse išlaikyti kuo daugiau autentiškumo, rekonstrukcijai naudojamoms medžiagoms buvo skirtas itin didelis dėmesys. Dėl šios priežasties ieškota įmonių, kurios atidžiai išanalizuotų kiekvieną zoną ir galėtų pasiūlyti tinkamiausius produktus. Viena iš fasadų šildymo sistemų rinkos lyderių – įmonė „DAW Lietuva“ („Caparol“) – „Senatorių pasaže“ atrinko gaminius, kurie ne tik yra itin aukštos kokybės, bet ir išryškina autentiškas istorinio pastato detales.
Renesanso, klasicizmo ir istorizmo stilių elementų išlaikiusiam Vainų, arba Pociejų, rūmų kompleksui sostinės Dominikonų gatvėje neabejotinai reikalingas ypatingas dėmesys istorinėms detalėms. Prie jų derinant modernias naujoves, pastatų kompleksas tampa itin šiuolaikiška, savita ir išskirtine erdve, dvelkiančia paslaptinga, tarsi kažkur tarp šių ir anų laikų tvyrančia atmosfera. Skoningai suderinus tai, kas sena, ir tai, kas nauja, erdvė teikia lankytojui vizualinį malonumą, o joje tvyrančius istorijos slėpinius sukuria natūralūs tonai, tekstūros ir spalvos.
APŠVIETIMO SPRENDIMAI SUBTILIAI SUJUNGIA LAUKO IR VIDAUS ERDVES
Visame interjere naudojama daug paslėpto apšvietimo nuo sienų nišų, laiptų ar kitų elementų iki perimetrinio apšvietimo virš karnizų, maisto ar vyno lentynų ir kitų baldų. Lauke paslėpto apšvietimo sprendimas atsikartoja po terasomis, suoliukais ar turėkluose.
„Vienas iš originalių sprendimų – laiptinių apšvietimas. Jose efektingai apšviečiamos sienos ir užtikrinamas bendras laiptų apšvietimas, valdomas būvio daviklių. Laiptinės niekada nebus tamsoje, bus palaikomas minimalus apšvietimas. Jose itin siauro kampo prožektoriaus spindulys bus matomas iš skirtingų vidaus patalpų ir lauko“, – teigia įmonės IHA vadovas Arvydas Pleinis.
Istoriniuose objektuose, tokiuose kaip „Senatorių pasažas“, pastato laikotarpį nusako sienos, arkos, skliautai ir apdailos elementai, kurie buvo akcentuojami netiesioginės, asimetrinės ar koncentruotos šviesos šviestuvais, siekiant vengti akinimo ir tiesioginės šviesos. Tiksliam medžiagų ir paviršių spalvų perteikimui naudoti LED šviestuvai su aukštu spalvų atkartojimu (CRI > 90).
„Langų arkų centruose ir viduje, ir lauke numatyti minimalūs įleidžiami šviestuvai, – sako IHA pardavimų vadovas Darius Krasinskas. – Visame projekte akcentiniam apšvietimui skiriamas svarbus vaidmuo nuo restoranų stalų apšvietimo iki bendrųjų erdvių skliautų ir detalių. Kai kurie šviestuvai naudojami viduje, tačiau bus matomi iš lauko, todėl vidaus pakabinami skliautų šviestuvai yra artimo dizaino su lauko šviestuvais.“
Pašnekovo teigimu, projektas sudėtingas dėl kultūros paveldo statuso: autentiškų vertingų šviestuvų išliko tik keletas, tad daugumoje erdvių naudoti nauji sprendimai. Kelti aukšti reikalavimai pagrindinių erdvių šviestuvų medžiagiškumui, formoms, šviesos kokybei. Pagrindinėse zonose, dalyje bendrųjų erdvių ir lauke numatytas apšvietimo intensyvumo reguliavimas DALI valdymo sistema.
„Dalis sprendimų buvo modifikuota šiam projektui ar gaminti tvirtinimo elementai: pavyzdžiui, Stiklių vartų praėjime ant strypų, esančių tarp sienų, pritvirtinti Bolonijoje ypač dažnai tarp arkų matomi „viabizzuno catena“ – tiesioginės ir netiesioginės šviesos šviestuvai. Praėjime iš Dominikonų gatvės pusės naudoti netiesioginės šviesos šviestuvai savo forma artimi balkone prie pagrindinio restorano kabinamiems šviestuvams“, – sako D. Krasinskas.
Unikaliame projekte nuo pat pradžių ypatingas dėmesys buvo skirtas apšvietimo ir valdymo elementų dizainui bei funkcionalumui. Ir dizaineriai, ir architektai „Senatorių pasaže“ išryškino autentiškus elementus visame objekte. Naujos interjero detalės neturėjo išsiskirti iš bendro stiliaus, būtent todėl IHA specialistai, projektuodami apšvietimo sistemas pastate, naudojo rinkoje ypač gerai žinomos įmonės JUNG gaminius iš serijos LS 1912.
NAUDOJAMI JUNGIKLIAI MENA ŠIMTAMETES TRADICIJAS
Universalus dizainas ir paprastas valdymas jau ne vienus metus laikomas išskirtine JUNG gaminių savybe. „Senatorių pasaže“ naudoti serijos LS 1912 gaminiai ypatingi – tai svirtiniai jungikliai, atsiradę dar 1910-ųjų pabaigoje, kai tokio tipo jungikliai pakeitė sukamuosius.
Nors šio jungiklio istorija skaičiuojama dešimtmečiais, tačiau jis puikiai pritaikytas ir išmaniosioms sistemoms valdyti. Objekte IHA specialistai daug dėmesio skyrė akcentiniam apšvietimui, todėl naudoti jungikliai privalėjo turėti technines unikalaus apšvietimo valdymo galimybes.
Ne mažiau svarbi ir estetinė JUNG gaminių išvaizda. Anot „YES.design“ dizainerės Indrės Baršauskaitės, „Senatorių pasažas“ jau pats savaime yra įkrautas savotiško turinio, todėl papildomai ryškinti naujai įrengtų elementų nebuvo jokio tikslo – viskas turėjo susilieti į bendrą visumą.
Naudoti serijos LS 1912 jungikliai itin estetiški, retro stiliaus. Visame „Senatorių pasažo“ interjere dominuoja šilti, rudi, istorinį interjerą primenantys paviršiai, todėl tamsūs jungikliai neatkreipia bereikalingo dėmesio, išlaiko elegancijos įspūdį.
Jungiklius buvo galima rinktis iš gausios spalvų gamos: „Senatorių pasaže“ pasirinkti prie interjero puikiai derantys „LS 1912 Dark“ jungikliai, pagaminti iš tamsiai rudo lakuoto aliuminio.
Be to, siekta, kad jungikliai būtų ne tik lengvai pritaikomi interjere, bet ir nepriekaištingos kokybės: viešoje erdvėje jie naudojami gerokai dažniau, todėl turi atlaikyti didelius krūvius bei neprarasti išvaizdos ir išlaikyti tokius pačius techninius duomenis.
Įmonės „JUNG Vilnius“ direktoriaus Raimundo Skurdenio teigimu, Lietuvoje šios serijos jungikliai naudojami nedažnai, todėl buvo įdomu juos pritaikyti unikaliame „Senatorių pasažo“ projekte. Beje, šioje istorinės serijos LS 1912 pavadinime užšifruota ir dalis JUNG istorijos – įmonės įkūrimo metai.
ISTORIJOS PASLAPTIMI DVELKIANČIOS ŠIUOLAIKIŠKOS ERDVĖS
Estetinių ir kompozicinių sprendinių visumai pasiekti bei individualiam vietos charakteriui pabrėžti „Senatorių pasažo“ projekte gausiai panaudotos „Mapei“ grindų sistemos, kurias tiekė UAB „Velve M.S.T.“, išskirtinis „Mapei“ statybinės chemijos atstovas Lietuvoje.
Sendintų poliruotų grindų efektą komplekse įsikūrusiuose bistro, virtuvėse, bendrųjų erdvių koridoriuose ir laiptinėse sukuria čia įrengta liejamo dekoratyvinio betono poliruota sistema „Ultratop terrazzo alla Veneziana“. Ši grindų sistema buvo pasirinkta baltos spalvos ir įrengta apie 15 mm storio sluoksniu su natūraliais užpildais ir savaime išsilyginančiu bei greitai stingstančiu „Ultratop“ sluoksniu. Užpildai buvo įrengti lokaliose vietose, taip kuriant netolygią ir netaisyklingą mozaikinio betono dizaino koncepciją. Poliravimas buvo atliekamas naudojant sausąją techniką su specialiais deimantiniais diskais.
Aukštų techninių parametrų ir degumo klasės (A2fl-s1) grindų sistema „Ultratop terrazzo alla Veneziana“ išsiskiria ypač dideliu atsparumu trinčiai ir nusidėvėjimui. Pasirinktų užpildų formos, dydžiai ir spalvos leidžia sukurti puikų estetinį vaizdą ir įvairius efektus, todėl ši sistema kartu su natūraliais užpildais gali būti naudojama naujoms dirbtinio akmens grindims namuose, biuruose, parduotuvėse, muziejuose, teatruose ir parodų salėse įrengti. Tokioms dekoratyvių grindų dangų sistemoms įrengti reikia profesionalumo, tačiau svarbus jų pranašumas yra naudojimo paprastumas.
„Senatorių pasažo“ bendrųjų erdvių koridorių, laiptinių, bistro ir virtuvių sienų apdailai naudota baltos spalvos dekoratyvinė mikrocementinė sienų sistemos danga „Ultratop Loft“, su kuria sukurtas natūralaus betono efektas – matomos mentelės žymės ir spalvos netolygumai. Ši sienų sistema dažnai naudojama kavinėse, restoranuose, sveikatingumo centruose, viešbučių registratūrose ir salonuose. Dėl savo konsistencijos, sumažinto dengiamojo sluoksnio storio ji gali būti dengiama ant grindų, sienų, lubų ar baldinių paviršių. Plati jos spalvų gama leidžia sukurti begalę originalių variacijų.
Rūmų komplekso lauko terasos erdvėse, panaudojus nesitraukiantį ir plaušu armuotą skiedinį „Mapegrout Hi-Flow“, įrengta poliruoto betono sistema, sukuriant šiurkštaus betono efektą. Pilkos spalvos danga buvo liejama ant metalinių konstrukcijų, tam panaudojant specialius klijus ir apsauginę membraną iš „Mapei“ sistemos. Poliruojant dangą buvo sukurtas šiurkštaus, poliruoto betono efektas. Ši danga gali būti pritaikyta lauko ir vidaus patalpose. Jai būdingas ypač didelis gniuždomasis ir lenkiamasis stipris, o tai leidžia dangą naudoti įvairios paskirties patalpose, kuriose reikalingas minimalus galutinis užbaigtų grindų sluoksnis nuo 10 mm storio.
Itin svarbu tai, kad visi „Mapei“ produktai yra sertifikuoti, ekologiški ir nekenksmingi aplinkai („žalieji“ produktai). Pagrindiniai sistemos produktai turi standartizuotą tarptautinį dokumentą – EPD (angl. Environmental Product Declarations) sertifikatą, kuris ypač aktualus tvarios statybos projektams.
TAI, KAS NIEKUR NEMATYTA IR ATRODO NEĮMANOMA
3D maišytuvų spauda yra netradicinis maišytuvų gamybos būdas, leidžiantis sukurti neįtikėtinai plonas (iki 4 mm) maišytuvo sieneles, kuriomis teka vanduo. „Mano žiniomis, pasaulyje yra tik pora maišytuvų gamintojų, kurie turi tokias galimybes ir ambicijas pagaminti tai, kas atrodo neįmanoma. „Grohe AG“ yra vienas jų“, – sako įmonės atstovė Lietuvoje Aistė Stankevičienė.
Tokių maišytuvų gamybai naudojamos specialiai paruoštos plieno granulės, kurios yra draugiškos aplinkai, pati medžiaga yra ilgalaikė ir ekologiška, o pats gamybos būdas labai tausojantis aplinką.
Buvo pasirinktas maišytuvo modelis „Icon 3D Atrio“, bet šiek tiek pakeistas jo valdymas. Vonios kambariui skirta „Icon“ produkcija yra minimalistinių formų, subtilaus dizaino, puikiai įsilieja į visumą ir neužgožia pačios erdvės.
Šiuo atveju pagrindinis tikslas buvo turėti kuo mažiau liečiamą paviršių, kad būtų užtikrinta nepriekaištinga higiena. Todėl buvo keliama sąlyga pagaminti maišytuvus su jutikliu, kuris reaguodamas į judesį paleistų vandenį.
Derinant prie interjero, maišytuvai buvo dengiami matine grafito spalva, kuri išgauta naudojant PVD technologiją, užtikrinančią dar tvirtesnį maišytuvo paviršių, atsparų trynimui, valymui ir intensyviam naudojimui.
Pasak A. Stankevičienės, šis projektas džiugina jo dalyvius: „Tai projektas, kuriuo didžiuojamės ne tik Lietuvoje, bet ir visoje „Grohe“ kompanijoje tarptautiniu mastu. Esame labai dėkingi užsakovui bei dizaineriams, kurie įvertino mūsų netradicinės maišytuvų gamybos pranašumus, maišytuvų dizainą, inovatyvumą ir įkvėpė „Grohe AG“ toliau eiti inovatyvių sprendimų paieškos keliu.“
Vokietijos kompanija žinoma dėl savo inovatyvių techninių sprendimų ir požiūrio į tvarumą. Vonios bei virtuvės prietaisai sieja funkcionalumą, išskirtinį dizainą ir ilgalaikiškumą.
Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukti Vilniaus istorinio centro pastatai turi būti restauruojami stengiantis atkurti autentiškas medžiagas, faktūras, formas ir atspalvius. „Senatorių pasažo“ fasado restauracijai pasirinkta Vokietijos statybinių medžiagų gamintojo „Caparol“ sistema „Histolith“, specialiai sukurta istorinio paveldo pastatams.
TIKSLAS – ATKURTI AUTENTIŠKĄ FASADĄ
„Naudojant „Histolith“ sprendimus, restauruota daug Vilniaus bažnyčių ir senųjų pastatų. Šios serijos produktai puikiai dera su kalkiniais pagrindais, kurie dominuoja senamiestyje. „Senatorių pasažo“ projekte, visų pirma, turėjome ištaisyti ankstesnių remontų metu padarytą žalą – ant autentiško kalkinio fasado XX a. buvo padengtas tokiam pagrindui netinkamas cementinis mišinys. Tai lėmė gilius originalaus kalkinio pagrindo pažeidimus“, – sako „Caparol“ technologas Marius Kiudulas.
Ištrupėjusios fasado vietos buvo atkurtos specialiu restauraciniu kalkiniu tinku „Caparol Mitau Putz“. Ištisiniam pertinkavimui panaudotas smulkesnės frakcijos tinkas „Histolith Feinputz“. Juo sukurta glotni, Vilniaus senamiesčio pastatams būdinga danga. Galiausiai pastatas nudažytas mineraliniais dažais „Histolith Sol-Silikat“, kurie suteikia patikimą apsaugą nuo atmosferos veiksnių ir išsiskiria labai geru vandens garų pralaidumu.
„Mūro, kalkinio tinko pagrinduose drėgmė cirkuliuoja ratu. Todėl svarbu, kad fasadiniai dažai neblokuotų šio proceso ir būtų labai pralaidūs vandens garams ir anglies dvideginiui. Kitu atveju, negalėdama išgaruoti, drėgmė pamažu minkštins ir ardys vidinį tinko sluoksnį“, – aiškina M. Kiudulas. Dėl gero garų pralaidumo fasadą buvo galima dažyti jau praėjus penkioms dienoms po užtrynimo viršutiniu tinku „Histolith Feinputz“. Tai leido restauracijos darbus atlikti greičiau.
Vidinių pastato sienų pažeistoms vietoms taip pat panaudotas kalkinis restauracinis tinkas „Caparol Mitau Putz“. Dalį vidinių paviršių buvo nuspręsta išsaugoti, neuždengiant atvirų plytų ir senojo kalkinio pagrindo. Tokie seni paviršiai paprastai byra, dulka, yra teplūs. Ši problema išspręsta lazūriniais dažais „Histolith Antik-Lasur“. Skaidriu matiniu sluoksniu padengtas mūras išlaiko originalų optinį vaizdą, tačiau yra apsaugotas nuo trupėjimo ir nebe toks teplus.
„Senatorių pasažas“ šiandien tarsi atgimęs – naujos erdvės skirtos ne tik verslui, bet ir lankytojams. Jaukios erdvės primena istorinius laikus, tačiau nemažiau svarbu ir tai, kad kompleksas vėl kuria savą istoriją. „Taip, kompleksas turėjo tris šeimininkus, tačiau ketvirtieji yra šiandien, mes negalime to nuneigti, jie taip pat turi įnešti savo indėlį į istoriją. Dabar viskas įrengta šiuolaikiškai, pritaikyta mūsų mąstymui, iškeltos kitos vertybės nei prieš šimtmečius, – sako architektė G. T. Gylytė. – Stogeliai, kabančios terasos, angokraščiai, milimetrų tikslumu suvesti kampai – visa tai išryškina mūro svorį. Naudotas kontrastas išryškina tai, kas buvo svarbiausia prieš šimtmečius ir tai, kas aktualu šiandien.“
Nuotr.: Jevgenija Žukova – Černova