Interjero dizainerės apie Milano dizaino savaitę: „Madinga viskas, ko bijo lietuviai“

2019 m. balandžio 29 d.

„Tvarumas ir patvarumas su visais mums „tarybinius“ laikus primenančiais interjero elementais. Mes net juokavome, kad dabar madinga viskas, kas šiek tiek gąsdina lietuvius“, – taip apie ką tik praūžusią Milano dizaino savaitę pasakojo interjero dizainerė Monika Kinderytė. Kasmet balandžio pradžioje vykstantis dizaino triumfas šiemet skatino mažinti vartojimą, saugoti gamtą, kovoti prieš smurtą, nepamiršti funkcionalumo ir prisiminti, kad net menkiausios detalės interjere gali palengvinti Jūsų gyvenimą arba atvirkščiai. Apie šias ir daugelį kitų tendencijų, kurios balandžio 8 – 19 d. sudrebino Milaną, šiandien kalbamės su architektėmis, interjero dizainerėmis ir studijos „SantaMonika interjerai“ įkūrėjomis Monika Kinderyte bei Santa Simonavičiūte.

Monika Kinderytė (nuotr. iš asmeninio archyvo). 

Jūs šiame renginyje dalyvaujate jau ne pirmus metus. Kokia akimirka šiemet įsiminė labiausiai? 

Šiemet didžiausią įspūdį paliko bendrai vyraujanti tema – tvarumas ir patvarumas. Tai buvo ir apie besaikį vartojimą, vyraujančias medžiagas. Tai moderni, tačiau nenauja tema. Ši tema ypač efektyviai buvo aktualizuojama instaliacijomis.

Instaliacijos veikė ir dieną, ir naktį. Vieną iš įspūdingiausių darbų buvo galima rasti Milano universiteto kieme. Tai paminklas prarastam miškui – „La Foresta dei Violini“. 2018 m. spalio 29 d. praūžė siaubinga audra, kurios metu vėjo greitis siekė iki 200 km/h. Alpėse buvo sunaikinta 12 mln. medžių. Tarp jų yra Paneveggio miškas, taip pat žinomas kaip Stradivari miškas. Vieta, garsėja ten augančiomis eglėmis: jų mediena ypač lengva, todėl naudojama akustiniams smuikams. Ši mediena naudojama ir garsiausiems pasaulyje Stradivari šedevrams gaminti. Interjero dizaineris Piuarch sukūrė instaliaciją, kuri tapo paminklu prarastam miškui. Tai medis, kabantis Milano universiteto lange. Vėjas švelniai siūbuoja medžio kamieną ir primena prarastą gamtos kampelį.

Milano dizaino savaitės organizatorių iliustracija

Nemažai instaliacijų gimė iš dizaineirų, interjero dizainerių ir menininkų kolaboracijų. Kaip pavyzdys, bioplastiko panaudojimas 3D skulptūrų atspausdinimui. Vienos instaliacijos sukurtais įspūdžiais gyvename iki šiol. Tai yra NENDO IR DAIKIN sukurta instaliacija iš 17 000 šviesai pralaidžių iš organinės plėvelės sukurtų gėlių. Projektas grindžiamas „nematomo oro“ koncepcija ir juo siekiama suteikti lankytojams unikalią erdvinę patirtį, kuri siunčia impulsus į beveik visas jusles: uoslę, klausą, vaizdą, regą, lytėjimą. Nestimuliuojami tik skonio receptoriai. Dizaineriai naudojo 115 poliarizuotų šviestuvų su individualiai valdomais varikliais, kurie buvo pakabinti nuo lubų. Poliarizuojantys šviestuvai pakabinti 45 laipsnių kampu. Iš pradžių matai, tada jauti vėją, vėjas slenka per patalpą. Iš kažkur per kūną perbėgęs oro gūsis, šešėlių žaismas, garsas ir augalų kvapas apgaubia, o augalai pulsuoja su muzika. Viskas vyksta vėjo pagalba, bet ne šviesos. Ilgai išliekantis pojūtis.

Turime pripažinti, kad praeitais metais nebuvo tokio emocinio sukrėtimo. Šiemet Milano dizaino savaitės organizatoriai ir dalyviai kvietė atsisukti į save ir į savo aplinką. Tarkim, tūkstančiai žmonių dūzgia kaip bitės, o tu gali užeiti į stiklinį akustinį kambarį, kuriame spengia tyla.

Santa Simonavičiūtė (nuotr. iš asmeninio archyvo)

Dalyviai siuntė labai skirtingas žinutes. Ar juos vienijo viena aktualizuojama problema? 

Milano dizaino savaitė ir tarptautinė baldų dizaino paroda „iSaloni“ („Salone del Mobile“) – jau seniai sinonimais tapę renginiai. Žinoma, kitaip ir būti negali. Baldų paroda vyksta 210 kvadratinio metro plote, instaliacijos ir įvairūs renginiai vyksta visame mieste. Tendencijos keičiasi, bet ne taip radikaliai, kaip galima būtų tikėtis. Keičiasi spalvos, formos. Tarkim, dabar ypač populiarus „Art Deco“ stilius, bet galbūt todėl, kad esame Europoje. Didelė dizaino savaitė vyksta Azijoje,  ten tendencijos kiek kitokios. Spalvos – vis dar karaliauja pastelinės spalvos, ypač pastelinė rožinė, sodri žalia, visi raudoni atspalviai, t.y. nuo oranžinės iki vyšninės. Populiarios bus ir arkos, „švarios“ linijos, apvalios formos, auksas.

Kita vertus, kuo toliau, tuo daugiau dirbame. Todėl siūloma nauja biuro koncepcija. Ateina suvokimas, kad darbe praleidžiame daugiau laiko nei namuose. Todėl ofisai įrenginėjami panašius interjero principus kaip individualių namų. Kur tu gali jaustis kaip namuose – jokio streso, tik komfortas. Iš čia grįžta ir baldų funkcionalumas. Kuo mažiau stacionarumo, kuo daugiau galimybių baldus transformuoti.

Parodoje „Salone del Mobile“ dizaineriai vėl pabrėžė funkcionalumo svarbą. Kaip pavyzdžiui, lauko baldai, kurie galėtų būti jaukiai naudojami ir patalpų viduje. Pradėtos naudoti vytelės, natūralaus audinio pluoštas. Visur bandoma atsisakyti toksiško plastiko. Galėčiau sakyti, kad plastiko vartojimas jau tapo lyg ir beskonybės sinonimu. Į jį žiūrima priešiškai, kaip į natūralių medžiagų priešingybę.

Kokias kūrybines strategijas naudojo ekspozicijas pristatinėję dizaineriai? 

Dizaineriai norėjo skatinti žmonių atsakomybę, prisidėti prie vartojimo mažinimo. Dizaineriai skatino prisiminti, kad gamta jau nusiaubta, kad žmonija išspaudė daugiau nei galėjo/turėjo teisę jos pasisavinti.

Tai buvo daroma pačiais įvairiausiais būdais. Jie sukūrė plastikinį kambarį ir apjuosė jį plastikiniais šiaudeliais. Eini lyg koridoriumi ir patenki į stiklinį kambarį. Instaliacijos pabaigoje užsidega orkaitė. Taip „Whirlpool“ priminė, kad technologijos sukurtos tam, kad daugiau laiko praleistumėme su brangiais žmonėmis, o rutininius darbus perduotumėme mašinoms. Deja, viskas vyksta atvirkščiai.

Labiausiai apkalbėta Milane priešais Domo katedrą įrengta 50-metį šventusio „Gaetano Pesce“ kartu su B&B italia sukurtas moters silueto fotelis.  Beveik aštuonių metrų (26 pėdų) aukščio Up 5&6 fotelį juosia plėšrių gyvūnų ratas. Jie ir fotelis išpurvinti krauju. G. Pesce tikslas buvo kovoti prieš smurtą prieš moteris. Tai yra didelė problema. Ypač dabar, kuomet vyriausybė paskelbė, kad per 72 valandas 1 iš 3 suaugusių moterų patiria fizinę ar seksualinę prievartą.

Milano dizaino savaitės organizatorių iliustracija

Kiek prie tendencijų formavimo prisidėjo Lietuvių dizaineriai? 

Milane lietuviai dėmesio nepatraukė. Tačiau tai nestebina. Mes net juokavome, kad dabar viskas populiaru ko bijo lietuviai: arkos, sovietinės spalvos, sienos „spalvinamo“ keliomis spalvomis, baldai, akmeninės plytelės. Viskas, kas daugeliui primena niūrus okupacijos laikus, šiandien Vakarų Europoje yra TOP sąrašo viršuje. Tada pamatai priešpriešą. Tada kai klestėjo dizainas Milane, Prancūzijoje, Danijoje, mes buvome priversti išgyventi ir versti su tuo ką turime. Aukštoji mada buvo toli ir tai pakeitė mūsų požiūrį. Manau, laikas griauti šias sienas, bandyti persiauklėti, prisileisti tendencijas. Juk esame vieno pasaulio dalis.

Kaip manote, kodėl didžiausias dizaino renginys Europoje yra toks nepopuliarus Lietuvoje? 

Nėra populiaru ir labai gaila. Manau, kad tam yra daug priežasčių. Problemas galima išspręsti įvairiais būdais, nebūtinai užrašyti, nufilmuoti… Dizainas yra vienas iš būdų. Milano dizaino savaitė ne apie baldus ir spalvas, o apie tai kas svarbu visam pasauliui. Milane stebina dizainerių bendrystė. Tačiau svarbu kaip ten jautiesi. Jeigu nuvažiuoji, bet nieko nepamatai, tai neverta net važiuoti. Reikia vykti su tikslu, o ne tik praleisti laiką. Tada gerai jautiesi, kad pasiėmei viską ką galėjai. Antroji priežastis važiuoti – kolaboracijos, bendrystės, kurias galima užmegzti.

Kita vertus, paroda Milane yra prieinama tik profesionalams. Ji atidaryta nuo pirmadienio iki penktadienio. Ne architektas, dizaineris ar žurnalistas ten patekti negali. Tačiau Milanas yra mados miestas. Dizaino savaitės metu, daugybę instaliacijų kyla iš produktų dizaino ir menininkų, dizainerių ir interjero dizainerių kolaboracijų. Tarkim, Milano centrinėje stotyje baldai buvo apipilti putplasčiu. Kaip paprasta… kiekvienam suteikti galimybę braidyti per putplastį. Ir buvo labai smagu, nes dizainas gali būti smagus.

Milano dizaino savaitės organizatorių iliustracija

Juk nebūtina aklai visko kopijuoti ką pamatai renginių metu. Gali „išsivežti“ detalę, tačiau tą kuri praturtins tavo darbą ir kasdienybę.

Deja, dar per daug Lietuvoje specialistų galvoja, kad jie neturi laiko, nes reikia dirbti. Man tai darbo dalis.

Ačiū už pokalbį!

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/10/Silumos-namai_baneris2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!