Spartėjančią pažangą lemia robotai
Praktiškų, greitai gaminamų, nebrangių produktų, kurių poreikis šiandien vis labiau auga, neįmanoma turėti be spartaus pramonės automatizavimo ir robotų technikos pritaikymo. Lietuviams tai kelia nemažai iššūkių: probleminiais tampa žmogiškųjų išteklių poreikio mažėjimas, konkurencinės rinkos pasiskirstymas, o „sumaniosios gamyklos“ turės pasirūpinti ir kiekvienos tiekimo grandies saugumu.
Vis dažniau minima prasidėjusi ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri užgimė ant pamatų trečiosios skaitmeninės revoliucijos, užtvindžiusios pasaulį kompiuteriais ir automatizavusios duomenų kaupimą. Naujoji pokyčių banga leidžia inovacijoms sklisti greičiau nei anksčiau, o mažėjančios ribinės gamybos sąnaudos ir daugelyje sektorių koncentruojančių dalykinę veiklą platformų iškilimas didina pelno ir apimties sąsają.
Lietuvos pramonininkai ir gamybininkai šiandien sutinka, kad šalies konkurencingumas didės tik tada, jei verslo srityje bus daugiau taikomi robotai ir išmaniosios technologijos. Mūsų šalyje robotai jau krauna ir rūšiuoja gaminius sandėliuose, geba apskaičiuoti, kokiu optimaliu „maršrutu“ sukaltos vinys, patys mokosi kuo tiksliau atkartoti jiems pademonstruotus veiksmus, jų prototipai skinasi kelią į stambiosios gamybos ir pramonės sektorius. Vis dėlto robotizacijos mastą šalyje kol kas išmatuoti gana sudėtinga, nes kompiuterių ir robotų specifika skiriasi: vieni atlieka tik konkrečias pasikartojančias funkcijas, o išmanesnieji, pavyzdžiui, specialiais jutikliais geba atpažinti objektus.
Lietuvai robotizacija ypač pravarti
Analizuojant „ketvirtos industrijos“ aspektus, tenka vis dažniau gilintis į robotų technikos ir robotizuotų mechanizmų poreikio didėjimą bei automatinių mechanizmų integraciją į šiandienį pramonės pasaulį. Į gyvenimą besiskverbianti robotizacija pamažu grąžina galimybę išlaikyti gamybą Europoje. Tačiau jau dabar matyti, kad automatikos ir robotų poveikis skirtingose ekonomikos šalyse bus skirtingas. Darbo prigimtis ryškiau pasikeis tose valstybėse, kurios pasirinko investuoti į švietimą, technologijas ir su tuo susijusią infrastruktūrą.
Kol kas Europa, tarp jų ir Lietuva, gali lygintis su Kinija viskuo, išskyrus pigią darbo jėgą. Tačiau būtent robotai ir panaikins šį kinų pranašumą. „Robotizacija atveria didelę galimybę sugrąžinti ir išlaikyti gamybą Europoje, nepaisant kitų regionų konkurencijos: juk roboto darbas čia kainuos tiek pat, kiek ir tose šalyse, kurios garsėja pigia darbo jėga“, – atkreipia dėmesį mokslo ir technologijų entuziastas, mokslininkas dr. Vladas Lašas.
Lietuvai robotizacija atveria ypač dideles galimybes, nes mūsų inovacijų sektorius vis stipriau pripažįstamas pasaulyje. Šalies ekspertai įsitikinę, kad ir Lietuvos verslas anksčiau ar vėliau darbo procesus perleis robotams – tą parodė ir neseniai vykęs seminaras „Gamybos automatizacija ir robotizacija – neribotos galimybės! Nuo ko pradėti?“.
Nemažai Lietuvos įmonių jau šiandien yra visiškai automatizavusios didelę gamybos procesų dalį. Oficiali statistika rodo, kad šiuo metu apdirbamosios gamybos srityje dirba maždaug 15 % mažiau darbuotojų nei 2008 m., o pramonės apyvarta per šį laikotarpį smarkiai padidėjo, t. y. robotizuoti procesai padidino produktyvumą ir sumažino sąnaudas.
Jau dabar didžiausias robotų poreikis juntamas pramonėje. Lietuvoje inovatyvusis sektorius yra labai aukšto lygio, nors galbūt dažnai kuriamų ir gaminamų produktų kokybė vis dar neprilygsta tiems, kuriuos siūlo pažangiausios šios srities valstybės, pavyzdžiui, Kinija. Nepaisant to, Lietuva turi ką pasiūlyti pramonininkams ir kitiems užsakovams. Pirmiausia tai yra labai aiškus, gerai sustyguotas robotų kūrimo ir gamybos procesas, kaip pereiti nuo idėjos, koncepcijos prie galutinio produkto, kurį galima pristatyti rinkai. „Pavyzdžiui, Skandinavijos ar Vokietijos įmonėse robotai virtualiai bendrauja vieni su kitais. Mes taip pat einame šiuo keliu. Šiuo metu dauguma gamybos įmonių, nusprendusių investuoti, perka naujausius įrenginius. Įmonių savininkai nori turėti pačią šiuolaikiškiausią įrangą, nes ji leidžia ne tik gaminti sparčiau, bet ir individualizuoti gaminius. Skaitmeninimas ir robotai leidžia keisti modelius ir parametrus, gaminti daiktus, pritaikytus konkrečiam vartotojui. Taigi galima drąsiai sakyti, kad pramonės revoliucija jau prasidėjo ir pas mus“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Atsigręžta į automatikos ir robotikos specialybę
Robotų atsiradimas mūsų šalyje skatins žmogaus intelektinius gebėjimus pritaikyti prasmingesnėje veikloje nei mechaninis darbas. Tas pirmiausia palies žemiausios kvalifikacijos darbuotojus. Pavyzdžiui, vietoj įmonėje esamų dešimties žmonių, pastačius robotą, užteks dviejų – įmonė dėl to galės pigiau ir efektyviau gaminti, taps konkurencingesnė ir galės toliau plėstis. Tačiau darbuotojų dėl įmonės augimo reikės vis daugiau, ir dėl vykstančios robotizacijos juos teks perkvalifikuoti. Pramonę pasitelkti robotizaciją, automatizuoti gamybą verčia ir aštrėjanti demografinė problema.
Pagal Europos Komisijos skaičiavimus, darbo našumas mūsų šalyje 2012 m. sudarė vos 72 % ES vidurkio. Tik prieš porą metų rinkoje įvyko lūžis – tą akivaizdžiai demonstruoja išaugęs įmonių susidomėjimas automatikos ir robotikos specialybių studentais, būsimų specialistų paklausa 30 % viršija pasiūlą.
Neseniai Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute pradėjo veikti pirmoji šalyje pramoninių robotų laboratorija. Robotais ypač besidominti viena didžiausių Panevėžio įmonių šiam institutui padovanojo naują robotų programinę įrangą, kuria vienu metu mokytis valdyti, kurti programas ir taikyti robotus gamybos srityje gali apie pusšimtis robotiką studijuojančių studentų. Instituto mokslininkų teigimu, šalyje kol kas yra apie 60 veikiančių robotų, o pramonėje daugiau naudojami manipuliatoriai, padedantys atlikti patį darbą.
Kauno kolegijos Technologijų fakulteto studentai taip pat jau turi galimybę tobulinti praktinius įgūdžius atnaujintoje universalioje Programuojamųjų valdymo sistemų laboratorijoje, skirtoje programuojamųjų loginių valdiklių, mikrokompiuterių, mikroprocesorių ir robotikos studijoms.
Labiausiai galvojama apie robotus, kurie ne atima darbus, bet padeda žmonėms ir kuria naujas darbo vietas. Robotizuotos celės bei linijos kuriamos pagal individualius poreikius, tačiau viskas prasideda nuo standartinio sprendimo, kuris vėliau adaptuojamas pagal įmonės specifiką. Pramoniniai robotai gali turėti daugybę funkcijų, pakeičiančių darbus nuo elementarių iki sudėtingų veiksmų sekų. Jų judesiai nustatomi padedant inžinieriui ir valdomi sudarytomis programomis. Šiuolaikinė robotika neapsieis be naujausių dirbtinio intelekto sistemų, vaizdų apdorojimo ir signalų analizės algoritmų kūrimo bei taikymo.
