Vrublevskių biblioteka pamažu įgyja autentišką pavidalą ir naują paskirtį


Baigus visus rekonstrukcijos ir statybos darbus Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos komplekse, Vilniuje turėtų atsirasti dar vienas labai kaitrus kultūros židinys: čia įvairaus amžiaus ir įvairių interesų žmonės bus mokomi, šviečiami, lavinami. „Laikai, kai Vrublevskių biblioteka buvo skirta tik mokslininkams, baigėsi ir nebesugrįš“, – teigia bibliotekos vadovas Sigitas Narbutas.

Rekonstrukcijos ir statybos darbai Vrublevskių bibliotekos komplekse pradėti planuoti dar 2011–2012 m. Buvo tariamasi su architektais ir statybininkais, kaip darbus atlikti taip, kad biblioteka jų metu veiktų, priimtų skaitytojus.

„Dabar, kai už pečių – didesnė dalis visų suplanuotų ir atliktų darbų, galiu pasakyti, kad tai nėra lengva, bet kol kas bendromis bibliotekos darbuotojų, architektų ir statybininkų pastangomis viską suvaldyti sekasi. Džiaugiuosi, kad pavyksta rasti bendrą kalbą, architektai ir statybininkai įsiklauso į mūsų pageidavimus“, – sako Vrublevskių bibliotekos direktorius S. Narbutas.

Atokiau nuo gatvės esantis buvęs saugyklų pastatas jau baigtas – papuoštas labai gražiu naujų plytų fasadu, šiuolaikiškai įrengtas. Nuo 2023 m. pradžios imtasi rūmų išorės kapitalinio remonto. Iš esmės atlikta viskas, kas buvo planuota, – restauruotas visas rūmų fasadas ir perdengtas stogas.

„Vilniečiai ir miesto svečiai jau gali pasigrožėti beveik visu atidengtu bibliotekos fasadu ir pasidžiaugti matydami ant flagštoko plevėsuojančią Lietuvos trispalvę. Tarpukariu ant Vrublevskių bibliotekos pastato irgi buvo flagštokas, bet ten kabėjo kitos valstybės vėliava. Mes, žinodami, kad būta to flagštoko, paprašėme architektų jį ir dabar suprojektuoti. Šių metų rugsėjį, kai tik buvo baigta vidurinė stogo dalis, kur flagštokas buvo įtaisytas, iš karto iškėlėme Lietuvos vėliavą“, – pasakoja S. Narbutas.

Kitoks buvusio knygų saugyklų pastato veidas 

Pasak direktoriaus, iš sovietmečiu statyto saugyklų pastato liko tik atraminės kolonos. Visa kita – perdangos, sienos, stogas – yra nauji. Pagal architektų Gvildžių sumanymą, šiame pastate bus ir saugyklų, ir pagrindinis įėjimas į biblioteką. Recepcija, lankytojų priėmimo vietos pirmame aukšte jau veikia. Taip pat čia yra rūbinės ir abonemento skyrius, kur skaitytojai ateina atsiimti užsakytų leidinių.

Į rekonstruotą saugyklų pastatą iš įvairių saugojimo vietų perkeltos beveik visos knygos, dokumentai, nes 2–5 aukštuose esančios saugyklos jau visiškai įrengtos. Tiesa, viršutiniame aukšte joms skirta tik nedidelė patalpų dalis – kitur įsikurs Vrublevskių bibliotekos restauravimo skyrius, vienas iš nedaugelio tokių didelių, veikiančių Lietuvos atminties institucijose – bibliotekose ir muziejuose.

„Čia restauruojami ne tik popieriniai, pergamentiniai dokumentai: mūsų restauratorės geba prikelti gyvenimui ir senų knygų įrišus – medį, tekstilę, metalą“, – didžiuojasi S. Narbutas. Restauravimo skyrius mielai priims lankytojus ir supažindins su įvairiais savo darbais. Bus ir edukacijų patalpos – visi, nuo mokinukų iki trečiojo amžiaus universiteto lankytojų, galės susipažinti su unikaliais restauravimo ir konservavimo darbais.

„Restauratoriams būtinai reikia natūralios šviesos, tad jie ją ir turės – dideli penkto aukšto langai, žvelgiantys į Gedimino pilį, suteiks galimybę labai kokybiškai atlikti ir restauravimo, ir konservavimo darbus“, – sako bibliotekos direktorius.

Iš rūmų pastato, kuriame dabar dirba statybininkai, į pirmą buvusių saugyklų pastato aukštą laikinai perkeltos skaityklos. Baigus statybas jų čia neliks. Didesnė erdvės dalis šalia recepcijos bus panaudota ekspozicijoms (fotografijų, paveikslų ir t. t.), o kraštas projektuotas galvojant apie jaukią kavinukę kartu su knygų ar suvenyrų prekybos vieta. Visos reikiamos komunikacijos jau yra, tik uždarytos, nes reikėjo kur nors laikinai įrengti skaityklą.

Greta esančiame bibliotekos kiemelyje bus galima su kava pasėdėti ant suolelio, pasigrožėti Vilniumi ar pasikalbėti su pažįstamu. Kiemelio tvarkybos darbai taip pat baigti, žibintai sumontuoti, liko vienas architektūrinis akcentas.

„Netrukus biblioteka su Lietuvos dailininkų sąjunga skelbs konkursą skulptūrinei grupei „Žygimantas ir Barbora“ sukurti. Tikimės, kad jauna karalių pora taps jaunimo traukos centru“, – atskleidžia sumanymą S. Narbutas.

Mažai kam žinomi dideli pokyčiai rūmų pastate

Nuo 2024-ųjų sausio statybininkai eina į rūmų vidų ir pradeda kapitalinio remonto darbus: keičia komunikacijos laidų tinklą, vamzdynus. Vidiniai laiptai abiejuose sparnuose, pasak direktoriaus, jau įrengti anksčiau, jų ten nebuvo.

„2026 m. pradžioje ar kiek vėliau, nelygu, koks bus finansavimas, jau galėsime visuomenei atverti visą kompleksą“, – viliasi S. Narbutas.

Rūmų pastate įsikurs nemažai bibliotekos padalinių, kelios skaityklos. Visa, kas svarbu, bus aukščiau – čia pat tekančios Neris ir Vilnelė, S. Narbuto žodžiais, labai gyvos upelės, tad nors jos ir yra valdomos, vis tiek ramiau, kai rūsyje nėra nieko brangaus, kas galėtų nukentėti per potvynius.

Didesnės rūmų dalies flanguose bus atviros skaityklos zonos: turėdamas skaitytojo pažymėjimą, žmogus per terminalą sužinos, kur yra jo pageidaujamas spaudinys, ir pats jį pasiims. Šiose zonose karaliaus skaitytojai – bibliotekininkų ne taip lengva bus pamatyti. Šie bus įnikę į kitus darbus: įvairius renginius, edukacijas, mokymus.

Mokslo žmonėms reikalingiausia Tado Vrublevskio retų spaudinių ir rankraščių skaitykla grįš į ankstesnę vietą – šalia ankstesnės bendrosios skaityklos patalpų. Na, o bendroji skaitykla bus perkelta į jai suprojektuotas patalpas pirmajame aukšte. Žmogus į ją pateks vos tik įėjęs pro pagrindinį įėjimą ir pakilęs kelis laiptelius.

Pasak direktoriaus, nors šalia yra ir Valdovų rūmai, ir Nacionalinis muziejus, ir Vilniaus universitetas, vis dėlto Vilnius gyvena labai intensyvų kultūrinį gyvenimą, tad bibliotekoje vietoj ankstesnės 100 kv. m bendrosios skaityklos bus įrengta multifunkcinė salė viešiems renginiams.

Į Antakalnio pusę žiūrintis centrinis balkonas taip pat taps multifunkcinės erdvės dalimi.

Tačiau labiausiai S. Narbutas džiaugiasi, kad bibliotekai pavyko realizuoti savo seną sumanymą. „Bibliotekų fondas toks sudėtingas, kad mes kone vieninteliai Lietuvoje galime papasakoti nuoseklią Lietuvos knygos istoriją nuo karaliaus Mindaugo laikų iki šių dienų. Esame labai turtingi ir norime tuos savo turtus atverti visuomenei, tad sugalvojome ir pradėjome, kol kas popieriaus lape, projektuoti Lietuvos knygos muziejų. Jis bus arti dangaus, arti Dievo – per abiejų senųjų rūmų flangų pastogę. Turėsime didelį plotą ir galėsime išdėstyti visą maršrutą – pasakojimą apie Lietuvos knygos istoriją“, – sako Vrublevskių bibliotekos vadovas.

Jis tikisi, kad muziejus padės jaunimą pratinti prie knygos, padės suvokti, koks tai turtas ir valstybei, ir paskiram žmogui.

„Jei ir toliau tokios atminties institucijos kaip mūsų biblioteka gyventų užsidariusios, jos paprasčiausiai taptų niekam neįdomios ir nereikalingos. Tą istorinę tapatybės dedamąją mes pasiruošę labai aktyvinti. Nuolatos reikia priminti, kad esame labai kultūringos, turtingos, vertos pagarbos tautos palikuonys ir tokie norime likti. O kad liktume, pirmiausia atitinkamai turime auklėti vaikus“, – pabrėžia Vrublevskių bibliotekos vadovas S. Narbutas.

Vrublevskių bibliotekos istorija vingri, o atgimimas – sudėtingas

Vrublevskių bibliotekos kapitalinio remonto ir saugyklos rekonstravimo darbams vadovaujanti UAB „Archinova“ architektė ir paminklotvarkos ekspertė Aušra Gvildienė pabrėžia, kad ėmusis projekto pirmiausia reikėjo įvertinti itin turtingą ir reikšmingą senojo bibliotekos pastato istoriją.

Sklypas tarp dabartinių Žygimantų ir Vrublevskių gatvių istoriškai priklausė Radvilų jurisdikai. Jis buvo užstatytas jau 14–19 a. pradžioje, o 19 a. antrojoje pusėje, nutiesus dabartinę Žygimantų gatvę, susidarė prielaidų ištisiniam Neries pakrantės užstatymui.

1884–1888 m. pagal Kiprijono Maciulevičiaus projektą sklype buvo pastatyti reprezentaciniai rūmai grafienei Klementinai Tiškevičienei. Tai buvo pažangiausi rūmai, Vilniaus aristokratijos pobūvių vieta ir visuomenės traukos centras.

Tadas Vrublevskis, perėmęs tėvų 19 a. kauptą biblioteką, 1913 m. nuosavybės teises į ją ir jos valdymą perdavė Bibliotekos draugijai, pavadintai jo tėvų vardais. Po Pirmojo pasaulinio karo T. Vrublevskis atnaujino jos veiklą ir ją reorganizavo – įsteigė Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių draugiją mokslui remti. Jos statutas buvo patvirtintas 1922 m. Vienu iš pirmųjų jo punktų buvo įtvirtinta esminė bibliotekos veiklos sąlyga: „Draugijos buveinė yra Vilniaus miestas, ir Draugijos rinkiniai negali būti išvežti iš Vilniaus.“ 1925 m. Lenkijos vyriausybė Vilniaus bibliotekų reikmėms iš Alfredo Tiškevičiaus nupirko jo paveldėtus motinos K. Tiškevičienės rūmus. 1927–1931 m. jie buvo pritaikomi Vrublevskių bibliotekai, kartu 1930–1931 m. čia buvo perkelti jos fondai. Naujoji biblioteka buvo atidaryta 1935 m.

Įrengiant biblioteką, rūmų pastatas buvo perprojektuotas: aukštai padalyti į pusaukščius su metaliniais vidaus laiptais, išlikusiais iki šių dienų. Padidintas palėpės aukštas su naujai įstatytais langais virto butais. Po 1931 m. Neries potvynio palėpė buvo pritaikyta saugykloms. Deja, pritaikant rūmus bibliotekai, sunaikintas rūmų dekoras: nudaužyta lipdyba, dekoratyvūs piliastrai bei karnizai skaityklos, vestibiulio, laiptinės zonose. Visa puošyba supaprastinta, pakeisti langai ir durys. Rūmai tapo pagal tuos laikus moderniu 4–5 aukštų pastatu su rūsiu ir neapšiltinta pastoge.

1940 m. biblioteka buvo perduota Lituanistikos institutui. 1941 m. „Vrublevsciana“ kartu su Lituanistikos instituto, Lenkų mokslo draugijos, žydų mokslo instituto YIVO, Vilniaus kunigų seminarijos bibliotekų rinkiniais pateko į Lietuvos TSR Mokslų akademijos biblioteką.

2009 m. bibliotekai buvo grąžintas Vrublevskių bibliotekos vardas.

Pasak A. Gvildienės, iki mūsų dienų bibliotekos pastato išorė ir planas beveik nepakito. Tik 1974-aisiais statant 6 aukštų knygų saugyklos-fondų priestatą su techniniu aukštu pastogėje prie šoninio rizalito ties T. Vrublevskio gatve buvo nukapoti karnizai, langų apvadai, padarytos angos konstrukcijoms atremti ir visa ši dalis paslėpta už masyvių konstrukcijų. Naujajam saugyklos pastatui buvo panaudotas gelžbetoninis karkasas su išorės plytų mūro sienomis ir sutapdintu stogu.

Dabartinio projekto ištakos ir įgyvendinimas

Prieš pradedant rengti bibliotekos kapitalinio remonto ir saugyklos rekonstravimo projektą 2012 m. buvo atlikta daugybė tyrimų: inžineriniai geologiniai ir hidrogeologiniai, istoriniai, architektūriniai, žvalgomieji polichrominiai, bibliotekos ir saugyklos laikančiųjų konstrukcijų. Atlikus bibliotekos ir saugyklų pastatų konstrukcijų ekspertizę, paaiškėjo, kad visas pastatas yra avarinės būklės ir bet kuriuo metu gali sugriūti lyg kortų namelis.

Saugomų spaudinių kiekis istoriniame pastate ir saugyklos priestate viršijo galimą kiekį – jų buvo dvigubai daugiau, nei gali laikyti konstrukcijos. Dėl to jos nuo perkrovos jau buvo deformuotos. Inžinerinės sistemos susidėvėjusios, nebuvo priešgaisrinės apsaugos ir kitų šiuolaikinių inžinerinių sistemų. Be to, gruntai toje vietoje nepalankūs, nes Radvilų laikais čia buvo teritorija su tvenkiniais, o šalia dar teka Neris. Įtakos pastato pamatams turi ir kanalizuota senoji Vilnelės vaga.

Pagal 2012 m. atliktų tyrimų išvadas 2013-aisiais „Archinova“ parengė techninį projektą, o 2014-aisiais prasidėjo statybų darbai. Tuo metu projekto vadovas buvo Antanas Gvildys, nuo 2020 m. vadovavimą perėmė A. Gvildienė.

„Užsakovo pageidavimu sujungėme du skirtingų laikotarpių pastatus stikliniu intarpu. Į biblioteką patenkama per nedidelį vidinį kiemelį iš T. Vrublevskio gatvės. Suprojektuota stiklinė istorinio ir naujojo pastatų jungtis tampa istorinio pastato ir rekonstruotos saugyklos pastato ašimi, apie ją suksis visas bibliotekos gyvenimas. Iš vestibiulio su lankytojų aptarnavimo vieta pereinama į kavinukę, iš kurios vasarą būtų galima išeiti į kiemelį su vaizdu į Gedimino kalną. Vestibiulyje bus galima pamatyti restauruotą bibliotekos istorinio pastato sieną, į kurią buvo atsirėmusi sovietinė priestato dalis, ir nedideliais laipteliais patekti į istorinio pastato skaityklas. Saugyklos pastatas, įgyvendinus „Archinovos“ parengtą projektą, virto šiuolaikiniu saugiu pastatu, atitinkančiu dabartinio žmogaus poreikius“, – sako A. Gvildienė.

Kliūtys, kurias teko įveikti

Knygų saugyklos pastatas buvo avarinės būklės, todėl reikėjo demontuoti visas išorines sienas ir didžiąją dalį konstrukcijų. Sutvirtinus pamatus, kolonas, perdangas ir demontavus uždarą sovietmečio jungtį su istoriniu pastatu, atsivėrė tikrasis pažeidimų vaizdas. Paaiškėjo, kad senąjį fasadą pirmiausia būtina restauruoti, tik tada jį bus galima atidengti ir eksponuoti.

Kilo keblumų ir dėl laiptų. Architektai jau rengdami techninį planą žinojo, kad saugyklos pastato ir istorinio bibliotekos pastato grindys ir lubos yra skirtingų aukščių, tačiau nesitikėjo, kad bus taip sudėtinga įgyvendinti suplanuotą idėją – sujungti visus pastatų aukštus, kad žmonės lengvai laiptais patektų į norimas vietas abiejuose pastatuose. Kai buvo demontuota sovietmečiu statytos saugyklos dalis, atremta į istorinį pastatą, teko tikslinti visas altitudes ir koreguoti laiptus. Sudėtingos konfigūracijos atrijaus laiptų geometriją nulėmė ne meninė idėja, o būdas paslėpti skirtingiems aukštų aukščiams įveikti reikiamus skirtingų laiptinės maršų ilgius. Dabar, kai visa tai įgyvendinta, ši konstrukcija tapo pačia įdomiausia pastato dalimi. Iš vestibiulio matomi ir restauruota bibliotekos pastato siena, ir nauji skirtingų krypčių laiptai, sudarantys tikrą simfoniją“, – sako A. Gvildienė.

Pagal „Archinovos“ projektą buvo atkurtas ir saugyklos figūrinis plytų mūro elementas, būdingas pirminės jos statybos laikotarpiui, 1974 m. Tai taip pat buvo iššūkis: teko skaičiuoti kiekvieną plytą ir dėlioti šiuolaikinėje plonoje apdailos sienoje, o vėliau šią ir apšiltinti. Kiti saugyklos pastato fasadų sprendiniai yra suprojektuoti moderniomis priemonėmis ir atspindi šios rekonstrukcijos laikotarpį.

2023 m. buvo vykdomi pastato fasadų tvarkybos darbai. Istorinio pastato stogas apdengtas variu, restauruota nemaža dalis fasadų. Paaiškėjo, kad šoninių ir ypač pagrindinio balkonų karnizų, traukų betono būklė yra labai prasta. Praėjus dešimtmečiui nuo atliktų tyrimų, jų būklė dar pablogėjo, todėl teko numatyti naujas, rimtesnes, priemones situacijai stabilizuoti.

Rengiantis ateinančių dvejų metų darbams, atlikti išsamūs istorinio pastato polichrominiai tyrimai, jų išvadomis remiantis bus restauruojamas pastato vidus.

Beje, atliekant tyrimus istoriniame pastate, aptiktas prieškarinis liftas knygoms vežioti. A. Gvildienės žodžiais, jei būtų skirtas finansavimas, liftą būtų galima prikelti antram gyvenimui.

Istorinio pastato vidaus kapitalinio remonto darbus tikimasi baigti per porą metų. „Tai nėra nei lengva, nei paprasta, – sako A. Gvildienė. – Sudėtinga ir bibliotekos darbuotojams, kurie jau visus tuos metus dirba statybų sąlygomis. Tai iššūkis ir projektuotojams, ir rangovams, bet visi kartu jį įveiksime.“

Valdyti netikėtumų pilną darbų procesą – aukštasis pilotažas

Prižiūrėti, koordinuoti ir valdyti Vrublevskių bibliotekos rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto procesą 2016 m. kovą konkurso būdu buvo išrinkta AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST), kurios darbuotojai atlieka ir daugelį statybos darbų.

„Vrublevskių biblioteka yra kultūros paveldo objektas, ji įtraukta į valstybės saugomų Kultūros vertybių registrą. Matyt, pagrindinis bendrovės privalumas ir buvo didelė patirtis kultūros paveldo objektų renovacijos srityje. Tarp mūsų įgyvendintų panašaus pobūdžio unikalių projektų – ir Valdovų rūmai, Prezidentūra. Jeigu praeityje nebūtume darę nieko panašaus, nebūtume net ir galėję dalyvauti tokiame konkurse. Mūsų kompetencija šioje srityje yra didelė“, – sako PST statybos vadovas Egidijus Baktys, paklaustas, kodėl, jo nuomone, būtent PST buvo pasirinkta kaip Vrublevskių bibliotekos rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto generalinis rangovas.

Po poros mėnesių, 2016 m. gegužę, buvo pasirašyta sutartis su užsakovu, o tada prasidėjo knygų saugyklos kraustymas į laikinas saugojimo patalpas: bendrovės darbuotojai ardė stelažus, vežė saugoti knygas ir pan. 2017 m. imtasi saugyklos vidaus patalpų griovimo darbų.

„Kiekvienais metais yra skiriamas tam tikras finansavimas. Jis skirtingas, ir nuo to priklauso, kiek ir kokių darbų padarysime. Taigi, šiame objekte darbų pradžioje biudžeto kaip rangovai neskaičiavome – tiesiog tokia objekto specifika: finansiniai dalykai yra užsakovo prerogatyva. Mes kone iškart pradėjome fizinius darbus“, – paaiškina darbų eigą E. Baktys.

Jo teigimu, objekte dirba ir PST darbuotojai, ir bendrovės, kaip generalinio rangovo, pasamdyti subrangovai. Jie atsirenkami įprasta procedūra – vertinant pagal kokybės ir kainos santykį. Svarbu, kad atrenkama įmonė būtų atestuota atlikti kultūros paveldo tvarkybos darbus.

Vrublevskių biblioteka yra pačioje Vilniaus širdyje. Paklaustas, kiek įtakos palyginti ribotoje erdvėje organizuojamam darbo procesui turi miesto savivaldybė ir paveldosaugos institucijos, E. Baktys sako: „Kadangi paveldosaugos institucija yra įsikūrusi netoliese, centre, su jos darbuotojais vyksta glaudus, konstruktyvus bendradarbiavimas. Jei kyla klausimų, mes galime ganėtinai operatyviai kreiptis konsultacijų. Jie ir patys dažnai pas mus apsilanko apžiūrėti, patarti, nes tokio tipo objekte kyla nemažai klausimų.“

Su savivaldybe, pasak E. Bakčio, daugiausia derinami įprasti techniniai dalykai – dėl, pavyzdžiui, tvorų statymo, pastato apdengimo ar šaligatvių prieinamumo. Darbai vyksta miesto centre, tad, suprantama, bendrovei keliami dideli reikalavimai, tačiau bendradarbiaujama konstruktyviai ir sklandžiai.

Ypatingos užduotys ir neįprasti sprendiniai

„Tokios svarbos objektuose vykdomi darbai turi būti atidžiai prižiūrimi. Tvarkybos darbus gali atlikti tik Kultūros ministerijos atestuoti specialistai“, – pabrėžia PST projektų vadovas Donatas Milaknis. Paklaustas apie išskirtinius šių metų sprendinius, jis pirmiausia pamini pastato varinį stogą: „Lyginant su kitomis medžiagomis, varis labai ilgaamžis, tačiau brangus, tad nėra plačiai naudojamas. Paprastai juo dengiami istoriniai pastatai, todėl variniai stogai dažnesni senamiestyje.“

Centriniame bibliotekos pastate, kur dabar atliekami darbai, užduotis, pasak PST projektų vadovo, iš esmės diktuoja polichrominiai tyrimai – t. y. pats pastatas.

„Norima atkurti pradinį pastato spalviškumą, o tai galima padaryti tik atlikus tokius tyrimus – atvėrus visus dažų sluoksnius (paprastai jų būna 2–3) iki pirminio tinko ir išsiaiškinus, kokia spalva pastatui buvo parinkta, kai jis buvo pastatytas, kokios apdailos medžiagos tada buvo naudojamos. Šiuo metu kaip tik laukiama pirminio tinko tyrimo rezultatų“, – paaiškina D. Milaknis.

Jo teigimu, PST komandai tenka nemažai pastudijuoti pastato istoriją, kad ko nors svarbaus nenugriautų ar nepažeistų. „Šiame objekte dažnai tuo pat metu reikia atlikti ir tiriamuosius, ir projektavimo, ir statybinius darbus, tad iš tikro dar iki šiol nežinome galutinio rezultato – turime techninį projektą, tačiau darysime tai, ką reikės daryti pagal tyrimų rezultatus. Tuo ir unikalus šis projektas“, – sako PST projektų vadovas.

Jo teigimu, netipinių užduočių teko atlikti ir iš pagrindų renovuotame Vrublevskių bibliotekos knygų saugyklos pastate. Čia yra kone 45 km stelažų, pilnų knygų, todėl buvo įrengta gaisro gesinimo rūku sistema – kad gaisro atveju knygos nebūtų užpiltos vandeniu ir suniokotos. Šiame pastate esančioje bibliotekos serverinėje įdiegta deguonies išretinimo sistema: gaisro atveju ji taip išretina orą, kad deguonies trūksta kaip Everesto viršūnėje ir nė neįmanoma uždegti degtuko. Savaime suprantama, tokiomis aplinkybėmis nėra galimybių plisti ir gaisrui. Serverinė – ne tik modernios bibliotekos širdis, bet ir tam tikros gaisro rizikos vieta, todėl siekiant apsaugoti bibliotekoje sukauptą kultūros lobyną čia įrengta ir apsauga nuo kibirkščiavimo.

Milaknis išskiria ir dar vieną inovatyvų sprendinį – knygų apsaugos, procesų valdymo ir automatizavimo sistemą RFID, suteikiančią daug patogių galimybių: pavyzdžiui, nereikia eiti prie lentynų ir skenuoti jų akimis, kad rastum norimą knygą, – sistema nurodo tikslią jos vietą lentynoje. Ši sistema buvo numatyta projekte ir PST turėjo ją įdiegti. Tam buvo pasamdyta šioje srityje besispecializuojanti įmonė.

Didžiausi projekto iššūkiai

„Ne itin dažnai pasitaiko įgyvendinti projektą su „etapiniu“ finansavimu. Reti ir tokie projektai, kur tvarkomas pastatas iš dalies ir toliau funkcionuoja – lygiagrečiai su mumis bibliotekoje dirba per 200 žmonių, turime prisitaikyti prie jų buvimo ir veiklos. Derinamės su užsakovu dėl triukšmo, dėl keliamų dulkių, dėl lankytojų komforto ir t. t.“, – vardija PST statybos vadovas E. Baktys. Jo nuomone, tai yra vienas didesnių iššūkių, kuriuos bendrovė turi įveikti šiame objekte.

Kitas paminėtinas aspektas – nežinomybė. Niekada nežinai, ką aptiksi vykdydamas darbus.

„Nemažai dinamikos procesui suteikia archeologinių tyrimų rezultatai. Tokioje miesto vietoje galima atrasti ką nors unikalaus, o tada teks sukti galvą, kaip projektas judės toliau. Polichrominiai tyrimai taip pat diktuoja tolesnės projekto eigos sąlygas“, – sako PST statybos vadovas.

Projektas, pasak jo, turėtų būti baigtas įgyvendinti per 3–4 artimiausius metus, jeigu viskas vyks sklandžiai ir nesusiklostys rimtesnių nenumatytų aplinkybių.

Saugomi autentiški radiniai

Kompleksinio projektavimo ir inžinerinių technologijų taikymo bei projektų valdymo įmonė AIF LT parengė Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos tvarkomųjų statybos darbų kapitalinio remonto techninio projekto konstrukcinę dalį ir perdangų keitimo, papildomų laiptų, perdangos virš ketvirtojo aukšto, inžinerinių tinklų pogrindžio, papildomų stogo laikančiųjų konstrukcijų sprendinius.

„Pirminė pastato paskirtis buvo reprezentacinė. Vėliau buvo įrengtos bibliotekos saugyklos. Deja, pakeista paskirtis ir didieji Neries potvyniai gerokai apniokojo Vrublevskių bibliotekos pastatą. Dėl per didelių apkrovų pradėjo skilti pastato sienos ir skliautai, – pasakoja AIF LT statinių konstruktorius Mantas Žiauberis. – Senojo bibliotekos pastato kapitalinio remonto projekte buvo numatyta sutvarkyti visas sienas ir perdangas, saugyklas perkėlus į naują priestatą. Teko derinti skirtingus naujos rekonstruojamos saugyklos ir senojo bibliotekos pastato aukščius.“

Dar 2003-iaisiais bibliotekos pastato konstrukcijų tyrimus atliko ekspertas Tautvydas Lapienis, o techninio projekto konstrukcinė dalis buvo baigta rengti 2013 m. „Statybiniai tyrimai nebuvo išsamūs, tad papildomus tyrimus ir matavimus teko atlikti projekto rengimo metu. Skaitmeninių CAD matavimų nepakako, reikėjo ardyti angas pastato pastogėje, kad būtų galima patekti į jos ertmes, kur stogą ir lubas laiko 19 a. pabaigos konstrukcijos“, – apie projekto iššūkius pasakoja M. Žiauberis.

Matuojant stogo konstrukcijas aptikta kniedytų plieninių sudėtinių sijų, neįtrauktų į pastato vertingųjų savybių sąrašą. Visoje Lietuvoje tokio tipo ir laikotarpio konstrukcijų išlikę nedaug, todėl M. Žiauberis techniniame projekte numatė jas palikti, tik sumažinti jų apkrovas – dabar jos laikys vien dekoratyvias skaityklos ir reprezentacinės laiptinės lubas. Lygiai taip pat anksčiau nebuvo saugomos ir medinės stogo laikančiosios konstrukcijos, tačiau ir jos nepakeistos naujomis – dėl savo autentikos bei grožio paliktos sustiprinus pažeistas dalis. „Nors Vrublevskių biblioteka ne visada buvo eksploatuojama pavyzdingai, ji iki šiol reprezentuoja 19 a. statybos technologijas Lietuvoje“, – sako M. Žiauberis.

AIF LT komandai Vrublevskių biblioteka – vienas iš tų projektų, kuriuose norisi paryškinti pastato autentiškumą, pasirūpinti jo rytdiena. Kruopščiu darbu, nepriekaištinga reputacija ir apgalvotais sprendimais besivadovaujanti AIF LT per 15 veiklos metų dalyvavo kuriant ir valdant daugiau kaip 100 nekilnojamojo turto objektų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Fasado restauravimas – ilgas ir kruopštus darbas

Vrublevskių bibliotekos centrinių rūmų fasadą restauravo profesionaliu darbu garsėjanti UAB „Rūpintojėlis“, ketvirtą dešimtmetį besispecializuojanti tik kultūros paveldo tvarkybos srityje.

Projektas buvo parengtas dar 2013 m., tad dabar taikytinas technologijas reikėjo parinkti pagal esamą paviršių būklę. Ji per tuos 10 metų dar labiau suprastėjo.

Vrublevskių bibliotekos fasado paviršiai yra dvejopi: geltonų plytų (būtent plytų, ne klinkerio) mūro bei kiti – betoniniai, kalkinio skiedinio ir t. t.

Stojus ant pastolių paaiškėjo, kad reali plytų mūro būklė skiriasi nuo įsivaizduotos: anksčiau vykdytų pastato tvarkymo darbų metu paviršius pažeistas valant jį mechanizuotu būdu ir stipriai užterštas apnašomis.

Prieš pradedant darbus, po konsultacijų su restauracinių medžiagų gamintojais buvo kruopščiai parinkta stipriai pažeistų plytų mūro paviršių tvarkymo technologija. Pažeisti paviršiai restauruoti restauravimo mase ir specialiai Vokietijoje paruoštu restauruojamo mūro spalvai artimo atspalvio plytų mūro restauravimo skiediniu.

Prieš pradedant vykdyti paviršių restauravimo darbus, atstatant netektis bei pažeidimus, pirmiausia reikėjo nuvalyti apnašas nuo paviršių, kurie buvo tokie trapūs, kad net pačios švelniausios valymo priemonės turėjo būti naudojamos atsargiai. Prieš 10 metų, kai buvo rengiamas projektas, vizualiai vertinant paviršiaus sunykimą, planuota, kad restauruoti reikės 3–6 tūkst. plytų, tačiau spėjimas pasirodė pernelyg optimistinis: pažeistų plytų buvo dešimt kartų daugiau.

Kitus paviršius – betoninius, kalkinio skiedinio tinko – įmonė restauravo derindama medžiagiškumą. Balkonų būklė buvo labai prasta, kai kuriuos betoninius gabalus reikėjo tiesiog demontuoti, kombinuoto tipo plytų mūro balkonų perdangas atidengti, išdžiovinti, nes jos buvo kaip kempinė – visiškai šlapios. Darbų vykdymo metu nuolat buvo konsultuojamasi su konstruktoriais, jie teikė rekomendacijas ir sprendinius. Iš principo pagal išlikusius pėdsakus teko atkurti apie 70 proc. balkonų profiliuotų elementų, kiti buvo restauruoti. Reikėjo išdžiovinti ir visą balkonų kronšteinų vidinį tūrį, atidengti metalines konstrukcijas, pašalinti nuo jų rūdis, demontuotas puošybinių elementų dalis grąžinti į jų vietas. Įmirkusio fasado plotai buvo pažeisti druskų, tad teko atlikti ir lokalias druskų kompresavimo procedūras.

Paminėtina, kad stebint, kaip yra vykdomi kultūros paveldo objektų tvarkymo darbai turistų lankomose vietose (pavyzdžiui, Vilniaus universitete), ir remiantis gerąja tokių objektų tvarkymo darbų praktika, buvo nuspręsta visus iš gatvės pusės esančius pastolius vasaros metu apdengti fototapetu. Deja, balkono pastoliai aptraukti termoplėvele, nes siekiama žiemą užtikrinti tinkamą darbų zonos temperatūrą.

UAB „Rūpintojėlis“ stengėsi fasadus įveikti šiais metais, tačiau darbų apimtis pasirodė didesnė, nei tikėtasi, be to, liepą darbas buvo stabdomas dėl NATO viršūnių susitikimo.

Dabar įmonė restauruoja ypač sunykusį pagrindinį balkoną. Jo dekoro elementų atkūrimas pareikalaus labai didelių kaštų, kruopštumo ir kantrumo. Balkono tvarkymo darbus planuojama atlikti iki balandžio mėnesio.

Šiuo metu yra atliekami vidaus patalpų polichromijos tyrimai, kurių pagrindu, patikslinus spalvinius sprendimus, bus tęsiami vidaus patalpų tvarkybos darbai.

 

Objektas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Projektas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos saugyklų pastato rekonstrukcija ir senojo pastato kapitalinio remonto darbai

Generalinis rangovas: „Panevėžio statybos trestas“ (PST)

Architektai: UAB „Archinova“, Antanas Gvildys (buvęs projekto vadovas), Aušra Gvildienė (esama projekto vadovė), Aleksandras Gvildys, Edimtas Šimeliūnas

Laimono Ciūnio nuotr.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Susiję straipsniai

Sostinės centre užbaigti 2 daugiabučiai

Centrinėje sostinės dalyje esantis Šnipiškių rajonas, kuriame telkiasi didieji sostinės verslai ir neseniai duris atvėrė ramybe alsuojantis Vilniaus japoniškas sodas,…

Has photos

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų