Pekino kalnuose iškilęs 2600 m² meno galerija „Hilltop Gallery„, pasak projekto autorių, turėjo įprasminti potencialo sąvoką. Rytų filosofai ją apibūdina kaip – „势” – sudėtingą, bet būtiną kiekvieno žmogaus savybę, tai mąstymas apie žmogaus ir gamtos ryšį.

Galerija įkomponuota į natūralų reljefą, kalno viršūnėje. Šiek tiek pakreiptas įėjimas įveda lankytojus į pagrindinę galerijos parodų erdvę. Iš jos atsiveria nepaklusnūs vaizdai į kvapą gniaužiančius kalnuotus kraštovaizdžius ir elegantiškas poilsio pušis priekyje, paliekant visą erdvę nuolatos panardintą gamtoje.

Du pagrindinius aukštus supina milžiniški spiraliniai laiptai. Pagrindinėje salėje yra trys aukštai. 

Interaktyvus garso ir vaizdo kambarys, ir teatro scena – pirmąjame aukšte, kuris įkomponuotas į kalną. Šioms erdvėms nereikia natūralaus apšvietimo. Į šiaurę – kavinė su lauko terasos platforma.

Viršutiniai aukštai – VIP lankytojų priėmimo zona su poilsio ir valgomojo kambariais, terasomis. 

Pastato pietinėje dalyje –  daugiafunkcinė salė. Joje permatomos stiklo užuolaidos atskiria atvirą virtuvės zoną, kuri suteikia lankytojams interaktyvios veiklos galimybes.

Spiraliniais laiptais galima užlipti ant kultūros centro stogo. Laipiojimas yra ekskursijų proceso dalis. Banguotų plytelių stogas yra lyg vingiuotas kelias, vedantis į paslėptą tradicinį kinų sodą.

Stogo forma yra sukurta ne tik atsižvelgiant į vidinę funkcinę erdvę ir estetiką, bet ir į lietaus vandens analizę bei vėjo jėgainių eksperimentus. Optimalus rezultatas buvo gautas nagrinėjant skaitmeninį modelį ir fizinio modelio struktūrinius rezultatus. Tikrojoje statybos stadijoje skaitmeninių technologijų taikymas leido tiksliai nustatyti sudėtingų pastatų struktūras ir formas. Neabejotinai, be aukštųjų technologijų šis statinys nebūtų pastatytas. Taip pat buvo gana sudėtinga naudoti ir primityvius rankinius darbus, tokius kaip bambuko klojimas ant stogo.