Žurnalas STRUCTUM tęsia tvarių pastatų temos plėtojimą. Ketvirtadienį sostinėje įvyko konferencija „Tvarių miestų ateitis: bioklimatinė architektūra, inovatyvi inžinerija ir medinė statyba“, aštuonių pranešėjų susirinko paklausyti pilna salė žmonių.
Konferencijos metu buvo plačiai aptarti tvarių pastatų statymo procesai ir jų metu kylantys iššūkiai – nuo idėjų generavimo iki projektavimo ir statybos etapų.
Vilniuje, kino teatre „Multikino Ozas“ vykusioje konferencijoje dalyvavo aštuoni pranešėjai ir kalbėjo apie tvarumo tendencijas, įgyvendintus ir planuojamus objektus.
Tarp pranešėjų buvo trys užsienyje dirbantys profesionalai, tarp jų – lietuvių architektė Elena Staškutė, kuri Nyderlanduose prieš kelias savaites sulaukė apdovanojimo už jos ir kolegų iš „Orange architects“ darbą – pastatą „Jonas“.
Aukščiausių įmanomų tvarumo standartų (BREEAM Excellent) statinys Nyderlandų architektų sąjungos buvo pripažintas metų šalies pastatu.
Daugiau renginio nuotraukų – galerijoje (straipsnio apačioje).
Visame pasaulyje žinoma, kokį didžiulį poveikį aplinkai daro statybų sektorius. Negrįžtami aplinkos pokyčiai kelia vis daugiau pasaulio bendruomenės susirūpinimo, tad dedamos didžiulės pastangos skatinti projektuoti ir mąstyti ekologiškai, kurti tvaresnę architektūrą ir inžinerines sistemas bei sveikesnę aplinką žmonėms.
Šiandien sparčiai tobulėja tiek tvaresnės statybinės medžiagos, tiek jų panaudojimo metodai. Tvarios architektūros priešakyje matome bioklimatinius pastatus, jų kvėpuojančius fasadus, moderniausius vandens perdirbimo ir taupymo sprendimus, CO2 mažinimo iniciatyvas, kurių viena aktualiausių – augantis medienos panaudojimas.
Konferenciją pradėjo WICONA komercijos direktoriaus Šiaurės rinkai Joris Verhiest pranešimas „Statybos, pralenkiančios rytojų, – tvarūs fasado sprendimai“.
„WICONA kuria ir parduoda aliuminio langus, aliuminio duris, fasadus, didelius fasadus, slankiojančias sistemas. Taigi, kodėl pradėjome rengti tvarumo strategiją? Pirmoji priežastis – klimato kaita. Mes visi esame šios istorijos dalis, visi žinome, apie ką ji susijusi. Neseniai mokslininkai skelbė, jog ateityje mūsų laukia mažiausiai 1,5 laipsnio padidėjimas, o tikimybė, kad tai įvyks, jau dabar yra 66 proc. Taigi, klimato kaita iš tiesų yra kažkas, kas daro įtaką mums visiems ir kasdieniame gyvenime.
Lietuva taip pat yra susikūrusi savo kaip individualią pastatų tvarumo ir vertinimo sistemą ir šitas procesas kuo toliau, tuo jis įsibėgėja ir darosi vis populiaresnis ir tvarių pastatų daugėja. Pastatai nuolat yra aplink mus, juose mes dirbame, gyvename, ilsimės ir praleidžiame tikrai nemažai laiko, todėl turime siekti, jog pastatų industrija kuo mažiau įtakotų planetos ekosistemą“, – kalbėjo J. Verhiest.
Antrasis konferencijoje pranešimą pristatė visame pasaulyje atpažįstamo mineralinės vatos gamintojo ROCKWOOL techninis vadovas Dr. Andrius Buska, jo pranešimo tema buvo „Tvarus požiūris į visą procesą – nuo išteklių iki modernaus pastato“.
„Dauguma stambiųjų statybinių medžiagų gamintojų deda pastangas, kad tas CO2 pėdsakas aplinkai būtų kuo mažesnis ir iš tikrųjų ne paslaptis, taip pat ir su mūsų kompanija. Daugybę metų gaminame termoizoliacines medžiagas, iš akmens vatos ir siekiame, kad tie gaminiai būtų pakankamai tvarūs ir jie savo funkciją galėtų atlikti daug metų.
Šilumos izoliacinės medžiagos pagrindinis tikslas yra izoliuoti šilumą, tačiau jos turi savo vietą ir tam tikrų papildomų elementų, kaip ir akustinis komfortas, priešgaisrinė izoliacija ir kiti dalykai. Dėl to tas kompleksiškumas, kaip ir minėjau, yra itin svarbus ir visos tos naudos, kurios mes galime įsigyti turbūt prie to kas“, – kalbėjo Dr. D. Bauska.
Konferencijoje pranešimą pristatė dar vienas svečias iš užsienio – stogų gamintojo RUUKKI Techninio palaikymo ir projektavimo vadovas Baltijos šalyse Kaupo Pertel. „Dėl mūsų veiklos, kurią vykdome, Žemės planetoje susiklostė negera situacija. Tačiau šiandien yra aiškus planas, kaip sumažinti CO2 kiekį arba mūsų panaudojamų žaliavų kiekį.
Tai yra antrasis etapas, kuriuo pristatome tvarius statybos produktus ir komandą. Tvarumas yra tikrai plati sritis ir tai ne vien tik susiję su CO2 mažinimu, bet tai mūsų gerovė ir vaikų ateitis. Plieno pramonė šiandien išmeta apie 7 proc. viso pasaulio CO2 kiekio. Yra dar viena statybinių medžiagų pusė, kuri yra dar didesnė už plieno kiekį, ir tai yra betonas“, – pranešimo pradžioje kalbėjo K. Pertel.
Toliau konferencijoje prieš auditoriją žengė ir apie inovatyvią inžineriją kalbėjo šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo naujausių sistemų platintojos bei montuojančios bendrovės „Gilius ir Ko“ plėtros vadovas Vaidas Šaltenis. Jo pranešimo tema – „Inovatyvi inžinerija. Kaip pereiti nuo kalbų prie praktinio pritaikymo?“.
„Noriu paliesti tokią problematiką globaliau. Kodėl į inovatyvūs inžineriniai sprendimai taip sunkiai skinasi kelią? Ką mes galėtumėm padaryti, ką mes galėtume pakeisti? Problema yra tame, kad mes visame statybos procese neturime vienas labai svarbaus elemento. Tai yra sprendimų analizės. Kiekvienas dirbam savo darbą ir įsivaizduojam, kad tas, kuris atlieka šitą darbą, jis pagal nutylėjimą tą darbą ir turi padaryt, arba užsakovai labai dažnai įsivaizduoja, kad jeigu aš pasamdžiau projektuotojus, aš moku jiems pinigus, jie yra geri projektuotojai, viskas tvarkoj, jie šitą darbą ir turi padaryt.
Tačiau pasirodo, kad taip nėra, nes 85 proc. iš mūsų gaunamų projektų yra taisyti ir tai nėra jokia kritika projektuotojams. Tai yra tiesiog mūsų statybos procesų problema. Neturime vienos labai svarbios grandies. Tai yra analizės, kaip ta sistema veiks, kaip jinai derės, kiek jinai kainuos, bent jau sustambintais rodikliais pačioje pradinėje stadijoje tam, kad mums nereikėtų po to gailėtis ir sakyti, oi, čia padarėm klaidą, oi čia neapgalvojom, dabar nežinom, ką daryti“, – kalbėjo V. Šaltenis.
Antroje konferencijos dalyje savo pranešimą pradėjo vonios kambario įrangos gamintojo „Ideal Standard“ direktorius Baltijos šalims Ignas Jankauskas. Jo pranešimo tema – „Lėtoji mada – tvari gamyba ir tvarus vartojimas“.
„Tvarumas turi būti įmonės genuose. Mes tai darome dėl to, kad tai padeda lengviau parduoti. Tai yra paprasčiausiai filosofija – arba tu eini tuo keliu, arba tu eini kitu keliu. Iš principo tu renkiesi kur eiti ar ne. Mūsų įmonė laikosi strategijos, kad produktas būtų kokybiškas ir tarnautų ilgai“, – kalbėjo I. Jankauskas.
Tvarūs pastatai neįmanomi be saulės elektrinių. Šiuo metu Lietuvoje vyksta jų montavimo bumas. Apie naujausias šios rinkos tendencijas ir galimus sprendimus savo patirtimi dalinosi saulės elektrinių tiekėjų ir montuotojų bendrovės VEESLA komercijos vadovas Evaldas Jakubavičius, pristatęs temą „Išmanūs sprendimai energiškai efektyviems namams“.
Dėl Lietuvoje galiojančios palankios politikos, saulės elektrinės įrengimas atsiperka vidutiniškai per 4-5 metus, o pačios saulės elektrinės tarnauja apie 30 metų, todėl pastaruoju metu jų montvimas tikrai įgauna didelį pagreitį“, – sakė E. Jakubavičius.
Tvaraus interjero dizaino temą plėtojo tvarių interjero elementų kūrėjų studijos INDI įkūrėjas ir dizaineris Simonas Tarvydas. Jis drąsiai gali vadintis tvaraus dizaino pirmtaku Lietuvoje. S. Tarvydas savo pranešime trumpai apžvelgė jau virš 10 metų trunkančią jo kelionę tvaraus dizaino pasaulyje ir taip pat kalbėjo apie dirbtinio intelekto dizaino kūrimo galimybes. Jo tema buvo „Tvaraus dizaino perspektyva DI amžiuje“.
„Kai mane pakvietė į konferenciją skaityti pranešimą, tai kažkiek pasimečiau. Nes pamačiau, kokie čia grandai ir gigantai renkasi iš statybų pramonės. Ir supratau, kad mes esame tokie mažas mažas, skruzdėliukas palyginti, bet visgi einame savo keliu ir norėsiu jums kažką papasakot, tikiuosi, gal jums patiks. Interjeras yra svarbi statybų pramonės dalis.
Dešimties metų kelionė po dizaino pasaulį buvo labai na graži. Tokia įspūdinga: daug parodų, susitikimų su įvairiausiais žmonėmis, bendrų projektų su interjero specialistais.
Pradžioje buvo kilusi mintis, ką galima būtų nuveikti, kad popieriui suteikti kažkokią tai naują galimybę tapti kažkuo truputėlį daugiau, tarkim, virtuviniu rankšluosčiu arba pakuote. Netrukus jis tapo kaip atspirties tašku, pačia pradžia kuriant dizaino objektus interjerui, o viskas prasidėjo viskas nuo eksperimentų“, – teigė S. Tarvydas.
Konferencijos pabaigoje savo pranešimą apie neseniai Nyderlanduose metų pastato titulą gavusio pastato „JONAS“ realizavimą kalbėjo viena iš pastato atrchitekčių Elena Staškutė. Jos pranešimo tema – „Kaip biuro tvarumo misija įgyvendinama Orange architects projektuose nuo koncepcijos iki realizavimo“.
„Visgi, nėra lengva įtikinti užsakovus integruoti daugiau tvarių priemonių, nei reikalaujama. Todėl čia architektų vaidmuo tampa labai svarbus, jau nuo pat projekto pradžios, apgalvoti tvarius aspektus, kuriuos projektas galėtų turėti ir kaip galima labiau juos integruoti į bendrą pastato koncepciją.
Pavyzdžiui, „Orange architects“ biure turime savo išplėtotą „World, We Value“ tvarumo sistemą, kuri tapo neatsiejama kiekvieno projekto dalimi, nuo pat projekto koncepcijos iki įgyvendinimo. Ją naudojame tiek vidiniams dizaino procesams, tiek komunikacijai su užsakovais.
Savo projektuose mes, taip pat, bandome rasti balansą tarp brangesnių tvarumo priemonių ir vietų, kur galima išlaidas sumažinti, jog galiausiai projektas tilptų į biudžetą ir būtų įgyvendintas“, – kalbėjo architektė E. Staškutė.
Sekite informaciją apie artėjančias STRUCTUM konferencijas!
Renginio vanduo: UNIQA
Renginio kava: Coffee Spells
