Nors Lietuva jau švelnina karantino sąlygas, daugelis verslų vis dar jaučiasi įklimpę į diskusijas apie force majeure arba kitaip nenugalimos jėgos sąvokos analizę. Palankesnė šio termino interpretacija dažnai leidžia pasinaudojus aplinkybėmis vienašališkai nutraukti sutartis ir neįvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Tad jeigu Jūsų partneriai vienas po kito nutraukinėja sutartis „dėl karantino“, šis pokalbis su teisės firmos „Sorainen“ partneriu, advokatu Žygimantu Pacevičiumi, kaip tik Jums.
–Kokiais atvejais karantinas gali tapti pateisinamu argumentu įsipareigojimų nevykdymui, sutarčių nutraukimui arba pakeitimui?
Galimybės pateisinti sutarčių nevykdymą, pakeitimą ar nutraukimą iš tiesų Lietuvoje yra sietinos ne su Covid-19 pandemija, o su Vyriausybės įvestais ribojimais pandemijai valdyti.
Poveikis verslui, atsiradęs kaip karantino pasekmė, atskirais atvejais gali būti pagrindu taikyti nenugalimos jėgos (angl. force majeure) taisykles. Vis dėl to dažniausiai su kitas sutarties šalimi bus pagrindas diskutuoti ne apie force majeure, bet apie kitas taisykles – taisykles, kurios relgamentuoja įsipareigojimų vykdymą esant esminiam aplinkybių pasikeitimui (angl. hardship). Esminis skirtumas yra tai, kad force majeure atveju šalies įsipareigojimų įvykdymas tampa neįmanomu, o hardship atveju – pasunkėja (sumažėja pagal sutartį gaunama nauda arba padidėja sutarties įvykdymo kaina).
Kartais šalys sutartyse numato nuostatas, kurios reglamentuoja sutarties keitimą, nutraukimą ar atleidimą nuo atsakomybės esant force majeure arba hardship aplinkybėms. Pavyzdžiui, šalys gali susitarti, per kokį terminą reikia pranešti apie atitinkamas aplinkybes kitai šaliai; kiek laiko šalis turi būti veikiama nenugalimos jėgos aplinkybių, kad įgytų teisę nutraukti sutartį; kad sutarties įvykdymo terminas automatiškai pratęsiamas tokiam terminui, kurį galiojo nenugalimos jėgos aplinkybės; kas yra laikytina esminių tam tikrų įsipareigojimų vykdymo pasunkėjimu. Tad kilus su sutarties vykdymu susijusiems klausimams pirmiausiai reikia įsivertinti sutarties nuostatas.
-Kokios yra force majeure taikymo prielaidos ir teisinės pasekmės? Ar net sustabdžius įsipareigojimų vykdymą galima skaičiuoti delspinigius?
Pagal Civilinio kodekso 6.212 straipsnį ir teismų praktiką, šalis, norinti pasiremti nenugalimos jėgos taisyklėmis, privalo įrodyti, kad aplinkybės, kurias ji laiko nenugalimos jėgos aplinkybėmis, tenkina tokias sąlygas: i) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; ii) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; iii) neįvykdžiusi sutarties šalis tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; iv) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
Šalis atleidžiama už sutarties neįvykdymą tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui.
Nenugalimos jėgos paveiktas verslas turi teisę prašyti atleisti nuo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą, tai yra atleisti nuo nuostolių atlyginimo, netesybų (baudų, delspinigių) ar baudinių palūkanų mokėjimo. Pavyzdžiui, keleivių vežėjas tarptautinio susisiekimo maršrutais neatsakys už negalėjimą karantino laikotarpiu suteikti pervežimo paslaugos, kadangi dėl taikomo karantino yra draudžiama keleivių vežimo veikla. Atskirais atvejais, kai sutarties vykdymas yra tęstinio pobūdžio, dėl nenugalimos jėgos savo įsipareigojimų negalėjusi įvykdyti šalis turi teisę prašyti atleisti nuo to, ką ji privalėjo atitinkamu metu įvykdyti. Pavyzdžiui, patalpų nuomininkas, kuris sutartimi yra įsipareigojęs užtikrinti tam tikrą lankytojų srautą arba apyvartą per konkretų laiką, galėtų prašyti atleisti nuo atsakomybės už šių įsipareigojimų neįvykdymą, jeigu jis jų negalėjo įvykdyti dėl to, kad karantino laikotarpiu jo veikla buvo uždrausta.
Teismų praktikoje yra buvęs ne vienas atvejis, kuomet bandyta pasiremti nenugalimos jėgos aplinkybėmis, tačiau nesėkmingai. Pavyzdžiui, ūkininkas neįvykdė savo įsipareigojimų rapsų supirkėjams, kaip pats nurodė, dėl neįprastai šaltos žiemos ir siekė pasiremti force majeure taisyklėmis. Tačiau teismas, konstatavęs, kad liūtys, audros ir kitokie klimatiniai reiškiniai, dėl kurių gali žūti derlius, nėra netikėti ir nenuspėjami, ūkininko pozicijos nepalaikė. Dažniausiai praktikoje nenugalima jėga norinčių pasiremti šalių pastangos „atsimušdavo“ į Civilinio kodekso nuostatas, kurios teigia, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, jog: i) rinkoje nėra prekių prievolei įvykdyti; ii) sutarties šalis neturi piniginių lėšų; arba iii) kontrahentai pažeidžia savo prievoles atitinkamos šalies atžvilgiu.
Jeigu sutarties šalis neįvykdo sutarties dėl nenugalimos jėgos, tai neatima iš kitos šalies teisės nutraukti sutartį arba sustabdyti savo priešpriešinių įsipareigojimų vykdymą, arba reikalauti sumokėti palūkanas.
Pandemija ir karantinas yra unikali situacija. Ateitis parodys, ar ir kiek dažnai šalims teismuose pavyks įrodyti pagrindą nenugalimos jėgos taisyklių taikymui. Manau, kad teismai nebus linkę pripažinti buvus nenugalimą jėgą net tais atvejais, kai lėšų neturėjimas ar prekių nebuvimas rinkoje buvo nulemtas nenugalimos jėgos.
Paskelbus karantiną, daugelis verslų suskubo kreiptis į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Kiek iš tiesų veiksmingos gali būti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotos nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymos?
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra gavę daug prašymų išduoti nurodytas pažymas. Pastebėtina, kad rūmai negalėjimo įvykdyti sutartį dėl nenugalimos jėgos aplinkybių klausimą nagrinėja konkrečios sutarties atžvilgiu. Todėl šaliai negalės būti išduota bendro pobūdžio pažyma, kad ji negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų turimiems kontrahentams dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Tokia pažyma tikrai gali būti naudojama kaip argumentas derybose su kita sutarties šalimi. Tačiau teismų praktika rodo, kad šios rūmų pažymos yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, kuris neturi didesnės galios. Todėl jos išdavimas neatleidžia nuo pareigos įrodyti jau minėtas 4 aplinkybes.
-Kokios hardship taikymo prielaidos ir teisinės pasekmės?
Hardship klausimus reguliuoja Civilinio kodekso 6.204 straipsnis. Hardship atveju, skirtingai nei force majeure atveju, sutarties įvykdymas iš esmės yra įmanomas, nors ir sudėtingesnis. Tai vadinama šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu. Pavyzdžiui, pabrangsta medžiagos, kurios reikalingos, kad sutarties šalis pagamintų reikiamas prekes ir jas patiektų kontrahentui.
Esant hardship aplinkybėms, sutarties šalis gali prašyti pakeisti sutartį arba ją nutraukti. Esama nuomonių, kad nenugalimos jėgos aplinkybes atitinkančios situacijos atveju šalis taip pat gali remtis hardship taisyklėmis ir prašyti pakeisti atitinkamas sutarties nuostatas arba sutartį nutraukti. Viena iš privalomų sąlygų taikyti force majeure teisines pasekmes yra tai, kad tų aplinkybių neturi būti sutarties sudarymo metu, o hardship atveju pakanka, kad tos aplinkybės nebūtų žinomos nukentėjusiajai šaliai. Privaloma įrodyti, kad aplinkybės tenkina šias hardship sąlygas: i) dėl tų aplinkybių sutarties įvykdymas turi tapti iš esmės sudėtingesniu; ii) tokios aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; iii) tų aplinkybių atsiradimo sutarties sudarymo nukentėjusioji šalis negalėjo protingai numatyti; iv) tų aplinkybių nukentėjusioji šalis negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; v) nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
Jeigu vertintume procentine išraiška, manau, kad 30 ir daugiau procentų siekiantis pasikeitimas atskirais atvejais jau galėtų būti laikomas esminiu.
@Asociatyvi Pixabay nuotr.
Kokius dokumentus reiktų pateikti kitai pusei, norint nutraukti sutartį dėl nenugalimos jėgos ar hardship?
Sutarties dėl nenugalimos jėgos ar dėl hardship aplinkybių neįvykdžiusi šalis privalo apie atitinkamas aplinkybes ir jų įtaką sutarties vykdymui pranešti kitai šaliai kaip įmanomai greičiau. Priešingu atveju tokia šalis gali tapti atsakinga už kitos šalies patirtus nuostolius arba teismas atskirais atvejais netgi gali atsisakyti ginti jos teises.
Paveikta šalis turėtų kreiptis į kitą šalį ir pateikti išsamų ir motyvuotą paaiškinimą, kuriame būtų nurodytos nenugalimos jėgos ar hardship situaciją sudarančios aplinkybės, jų įtaka sutarties vykdymui, bei pridėti tai pagrindžiančius įrodymus. Pateiktini įrodymai priklauso nuo konkretaus atvejo. Tai gali būti bet kokie dokumentai, kurie patvirtina paaiškinime dėstomas reikšmingas aplinkybes, pvz., pažymos, buhalterinės apskaitos dokumentai, finansinės ataskaitos ir istorinių apskaitos duomenų analizės, vertinimo ataskaitos ir pan. Rengiant paaiškinimą svarbu nepamiršti sąlygų, kurias turi tenkinti aplinkybės, kad jas galima būtų laikyti force majeure arba hardship aplinkybėmis.
Kaip elgtis antrajai šaliai, jeigu ši nesutinka su įsipareigojimų nevykdančios arba sutartį pakeisti ar nutraukti norinčios įmonės išvardintais argumentais? Kas, šiuo atveju, privalo prisiimti atsiradusių nuostolių riziką?
Kadangi šalys privalo bendradarbiauti vykdant sutartį, rekomenduotina, jog tokia šalis atsakytų nurodydama nesutikimo argumentus. Priešingu atveju šalies elgesį teismas galėtų įvertinti nepalankiai. Šalims per protingą terminą nesusitarus, šalis, kuri siekia nutraukti arba pakeisti sutartį dėl hardship aplinkybių, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau tokia šalis negali sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymo.
Nesusitarus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo ar jos pasekmių, į teismą turėtų kreiptis ta šalis, kuri suinteresuota aktyviu savo interesų gynimu. Pavyzdžiui, šalis, kuri mano, kad nenugalimos jėgos aplinkybių nebuvo ir nori išieškoti baudą už sutarties neįvykdymą.
Karantinas Lietuvoje jau yra švelninamas, taigi viskas pamažu grįžta į „normalias“ vėžes. Gal yra sutarčių vykdymo pereinamasis laikotarpis?
Šiuo atveju svarbiausia yra tai, kad sutarties vykdymo metu galiojo tam tikros aplinkybės, kurios atitiko anksčiau minėtas sąlygas ir darė sutarties vykdymą neįmanomu arba jį apsunkino. Todėl vien tai, kad vėliau buvo panaikinti atitinkami ribojimai, nepanaikina šalies teisės reikalauti taikyti, priklausomai nuo situacijos, nenugalimos jėgos ar hardship taisykles. Aišku, šių taisyklių taikymas turėtų būti siejamas su laikotarpiu, kuomet sutarties vykdymas buvo apsunkintas arba neįmanomas. Pavyzdžiui, jeigu šalis negalėjo įvykdyti sutarties karantino laikotarpiu, o sutarties įvykdymo terminas dar nesuėjęs, šalis gali prašyti kitą šalį pakeisti sutartį prailginant sutarties įvykdymo terminą. Neretai tenka išgirsti klausimą, ar, pasibaigus karantinui, šalis, kuri vis dar „jaučia“ karantino pasekmes ir pasekmių poveikis yra esminis, turi teisę kreiptis į kitą šalį dėl sutarties keitimo ar nutraukimo. Manau, kad atskirais atvejais tai galėtų būti pateisinama.
Lietuvoje labai įpratome dogmatiškai remtis dokumentais, tačiau susitarimai ir sandoriai gali būti vykdomi pagal žodinius susitarimus (CK 1.72 straipsnis), kai vienintelis tokį susitarimą įrodantis dokumentas – el. pašto laiškas, o kartais ir jo nėra. Gal dabar susidariusios įtampos tarp tam tikrų sektorių paskatins praplėsti žodinio susitarimo reikšmę?
Civilinis kodeksas numato, kada sutartis privalo būti sudaroma paprasta rašytine (ne notarine) forma, o kada – notarine. Visais kitais atvejais sutartis gali būti sudaroma žodžiu.
Paprastos rašytinės formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia tik įstatymuose numatytais atvejais. Jeigu įstatymai nenumato tokių rašytinės formos nesilaikymo pasekmių, tuomet sutartis galioja net jeigu buvo sudaryta žodžiu. Tačiau sudarius sutartį žodžiu gali kilti problemų įrodinėjant sutarties sudarymo faktą ir sąlygas, dėl kurių buvo susitarta. Paprastai tokiais atvejais susitarimą ir jo turinį galima įrodinėti elektroniniais laiškais, apsikeistais raštais ar apskaitos dokumentais, kitokiais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais. Tačiau teismas gali neleisti remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams (tokie atvejai praktikoje pasitaiko gan retai).
Kita medalio pusė, yra susitarimai, kurie sudaromi vykdant jau raštu sudarytą sutartį. Kartais sutartyse būna nenurodoma konkreti sutarties įvykdymo vieta arba terminas, paliekant tokius klausimus atskiram šalių susitarimui. Tokie susitarimai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu sutartyje nėra nurodyta, kad visi susitarimai, kurie susiję su sutarties vykdymu, turi būti sudaryti raštu. Nereikėtų pamiršti ir to, jog sutartis taip pat gali numatyti reikalavimus, kokia forma turi būti atliekamas susirašinėjimas ir teikiami pranešimai pagal sutartį, kad jie būtų laikomi galiojančiais. Pavyzdžiui, sutartis gali numatyti, kad galioja tik pasirašyti rašytiniai pranešimai, arba sutartis gali numatyti, kad pranešimai pagal sutartį gali būti teikiami elektroniniu paštu.
Manau, dabartinis teisinis susitarimų ir sutarčių sudarymo formos reglamentavimas yra tinkamas. Svarbu skirti deramą dėmesį sutarties tekstui tiek prieš sutartį pasirašant, tiek sprendžiant sutarties vykdymo klausimus. Tokiais klausimais gali patalkinti ir profesionalūs teisininkai, į kuriuos rekomenduotina kreiptis, bent jau sudėtingesniais atvejais.
Gal žinote teismų praktiką dėl įmonių, kurios buvo apsidraudusios nuostolių draudimų. Įtariu, kad karantinas nebuvo įtrauktas į tokią sutartį ir, greičiausiai, įmonė negavo draudimo išmokos.
Esama diskusijų, ar virusas patalpose gali būti pripažįstamas žalos turtui padarymu. Šis klausimas svarbus todėl, kad įprastai verslo nutrūkimo draudimu gali įmonė būti draudžiama tik tuomet, kai apdraudžia įmonės turtą. Verslo nutrūkimo išmoka gali būti mokama tada, kai dėl žalos įmonės turtui nutrūksta jos veikla.
@Asociatyvi „The balance” nuotr.
Lietuvos teismų praktikos ar aptikus virusą (susirgusį asmenį) įmonės patalpose ir dėl to laikinai nutraukus įmonės veiklą, tai laikytina draudžiamuoju įvykiu pagal verslo nutrūkimo draudimą, mano žiniomis dar nėra.
Ačiū už pokalbį!
@Žygimantas Pacevičius/teisės firmos „Sorainen“ nuotr., jeigu nenurodyta kitaip
