Prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja prastą Lietuvos kelių būklę ir sako, kad tai lemia finansavimo bei institucijų dėmesio trūkumas.
„Visai apgailėtina tapo bendra susisiekimo infrastruktūros, kuria naudojasi dauguma Lietuvos gyventojų, būklė. Ne taip seniai daugelis baisėjomės betoniniu Utenos plentu.
Tačiau jo rekonstrukcijai dar net neįpusėjus tapo akivaizdu, kad daugelio kitų Lietuvos kelių padėtis yra ne ką geresnė. Ir ji toliau blogėja“, – Seime skaitydamas metinį pranešimą antradienį teigė prezidentas.
„Tiesiog mūsų akyse byra ir griūva vis daugiau Lietuvos tiltų ir kelių. Prie to atvedė ilgi nepakankamo finansavimo metai ir atsakingų institucijų dėmesio stoka“, – pridūrė jis.
Anot prezidento, jei iš esmės nepasikeis požiūris į infrastruktūrą ir toliau bus laikomasi principo „šen bei ten palopyti“, keliai taps rimtu visos šalies transporto sistemos stabdžiu.
„Tikiuosi, kad, planuodami valstybės ir savivaldybių biudžetus pajėgsime atsikratyti vadinamosios pinigų iliuzijos, kai euro perkamoji galia laikoma nekintama. Tokia pati, kaip ir pernai kelių rekonstrukcijai ir plėtrai numatyta pinigų suma reiškia tik viena – darbų bus atlikta mažiau“, – teigė G. Nausėda.
Jis taip pat sakė besitikintis didesnių ambicijų viešojo transporto srityje.
„Iki šiol trypčiojame vietoje nepajėgdami užtikrinti paslaugų kokybės. Savivaldybių bendradarbiavimas, išskyrus pavienius atvejus, neduoda laukiamo rezultato“, – teigė jis.
„Metas pagaliau suvokti, kad ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose viešasis transportas atlieka išskirtinį vaidmenį. Jis turi garantuoti žmogaus teisę patogiai pasiekti švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigas, didinti darbo vietų patrauklumą, taip pat suteikti galimybę žmonėms judėti mažiau teršiant savo gyvenamąją aplinką“, – pridūrė jis.
Pasak G. Nausėdos, dalį problemų galima būtų išspręsti, savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir kitaip organizuojant paslaugas. Jis pabrėžė, jog valstybė taip pat negali nusišalinti kuriant regioninius maršrutus ir tankinant reisus.
„Artimiausius dvejus metus tai turi būti kertinis Vyriausybės darbas regionų junglumo srityje“, – sakė prezidentas.
Skaitydamas metinį pranešimą G. Nausėda užsiminė ir tai, kad transporto bei logistikos sektoriui būtina sukurti efektyviai veikiančią Šiaurės ir Pietų transporto jungtį, kuri taptų tris jūras – Baltijos, Juodosios ir Adrijos – jungiančiu stuburu ir „tarti „sudie“ kryžkelės tarp Rytų ir Vakarų vizijoms“.
G. Nausėda apgailestavo, kad lėčiau nei planuota įgyvendinamas europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektas.
Šaltinis: BNS
