Studentai pasidžiaugė savo apgintais darbais ir rankose laikomais diplomais. Prasideda kitas etapas – darbo paieškos. Specialistų trūksta, tačiau neseniai studijas pabaigusiems jauniesiems specialistams tenka susidurti su aršia konkurencija. „Foster + Partners“ meno direktorius Narinder Sagoo pasakoja, kad jo įsidarbinimas prestižiniame architektų biure buvo labai tikslingai siektas tikslas.
Narinder Sagoo vadovauja „Foster + Partners“ dizaino komunikacijos komandai ir prižiūri visų projektų vizualizacijas, pradedant nuo koncepcijos eskizų iki realių skaitmeninių vaizdų.
Kada pirmą kartą suvokėte, kad norite dirbti architektūros studijoje?
Mano senelis buvo dailidė, tėvas – inžinierius, o mama – siuvėja. Jie visi braižė, o vėliau iš skirtingų medžiagų gabalų kūrė vientisus ir labai gražius kūrinius. Tėvų namuose atradau dizainą ir brėžinio svarbą. Tada labiausiai buvo lavinamas mano kūrybiškumas. Mokykloje labai mėgau piešti/braižyti. Geometrija buvo mano mokslų karalienė.
Kas paskatino įsidirbinti „Foster + Partners“ biurą?
Dar studijuodamas architektūrą žvalgiausi praktikai tinkamos vietos. Aš atėjau čia, nes norėjau dirbti su Normanu Fosteriu. Beje, po kelerių metų darbo šioje įmonėje, nuėjau dirbti pas „Bartlett“ meistrus. Man pasisekė, nes galėjau dvejus metus studijuoti su profesoriumi Christine Hawley ir CJ Lim. Šie žmonės išplėtė mano mintis už ambicijos ribų, lavino dizaino mąstymą ir piešimo gebėjimus. Šie žmonės tobulino mane kaip dizainerį ir amatininką.
Paaiškinkite savo dabartinį vaidmenį įmonėje?
Esu vyresnysis partneris ir meno vadovas. Aš dirbu tiek su dizainu, tiek su komunikacija.
Ar sukuriate dizaino vizualinę tapatybę?
Vienu metu rengiame skaitmeninius brėžinius, eskizus ir projektuojame. Nėra pirmenybės. Kompiuteris yra geras tik tiek, kiek žmogus, spustelėjęs to kompiuterio pelę. Normano žodžiais: „pieštukas yra tik toks pat geras, kaip ranka, kuri jį laiko”.
Kaip klojosi Jūsų karjeros kelias „Foster + Partners“? Kokius skirtingus vaidmenis turėjote?
Man buvo sunku nukrypti nuo tradicinio architekto kelio. „Foster + Partners“ puoselėjo mano aistrą piešimui. Šis ambicijų ir įgūdžių pripažinimas suteikė asmenims galimybę mokytis ir vystytis.
Praktikoje pradėjau dirbti su daugiau projektų, dirbau su vizualizacijomis. Pabaigus praktiką, tapau jaunesniuoju architektu, vėliau architektu, vėliau komandos vadovu, galiausiai – partneriu. Šiandien, kaip vyresnysis partneris ir meno vadovas, remiu savo kolegas, siekdamas, kad nenuilstamai ambicingi kolegos atrasti naujų būdų įgyvendinti savo ambicijas.
Populiarėjant skaitmeninimui, tradiciniai įgūdžiai, tokie kaip piešimas rankomis, šiandien pramonėje vis dar vertinami?
Visą laiką nešioju eskizinę knygą ir iPad. Tai galingiausias ryšys. Dažnai randu grožį padarytose klaidose.
Dizaino komunikacijos procese svarbus yra ir rankų piešimas, ir skaitmeninis atvaizdavimas. Mes dirbame vienu metu tiek su skaitmeninėmis, tiek ir tradicinėmis priemonėmis. Žinoma, informuodami vieni kitus. „Apple“ pieštukas ir „iPad Pro“ yra taip arti popieriaus. Šiandien aš galiu piešti bet kur ir bet kada. Kartais tai sukuria laikinumo įspūdį. Ši laikina studija yra mūsų pramonės ateitis.
Vienas iš daugelio klaidingų supratimų apie architektūros studijas yra tai, kad vienintelis karjeros kelias – tapti architektu. Ką galima padaryti, kad būtų padidintas informuotumas apie alternatyvias karjeros galimybes pramonėje?
Aš tai patyriau. Turime priimti dvi svarbias kryptis. Vienas iš jų yra tai, kad turime siekti savo aistros ir laimės plataus masto architektūros srityje. Antra, kad turime remti tuos, kurie dar neturi ambicijos tapti architektais, tačiau juos traukia ši sritis ir jie vis dar ieško savo vietos joje.
Daugelis, kurie iš pradžių studijavo architektūrą, tampa menininkais, miesto dizaineriais, antropologais, projektų vadovais, materialiniais specialistais, pramoniniais dizaineriais.
Kokių esminių savybių ieškote būsimuose kandidatuose?
Gebėjimas klestėti dinamiškoje kūrybinėje komandos aplinkoje, aistra mokytis ir dalintis tuo, ką žinote.
Dezeen.com informacija ir nuotr.
