Vilniuje, tankiai užstatytoje J. Basanavičiaus gatvėje, sumaniai įsiterpė naujas biurų ir gyvenamųjų namų kompleksas. Didžiausia šalyje ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ jį statė galvodama apie modernias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams.
„Pastatų komplekso, kurį vadiname „B 10“, idėja kilo svarstant veiksmus, kurie galėtų atliepti vieną iš mūsų įmonės pagrindinių vertybių – bendradarbiavimą“, – sako Gintaras Rutkauskas, „Lietuvos draudimo“ Investicijų direktorius Baltijos šalims.
Pasak jo, naujasis centrinės būstinės pastatas suprojektuotas atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, siekiant paskatinti jų produktyvumą: sukurta patogi erdvė komandiniam darbui, kūrybiškoms bei inovatyvioms idėjoms.
„Galiausiai, norėjosi užpildyti dykvietę šalia mūsų senojo biurų pastato, kuri, cituojant architektų žodžius, atrodė kaip „išmuštas dantis“ J. Basanavičiaus gatvėje“, – juokauja G. Rutkauskas.
Apsvarsčius visus poreikius, priimtas sprendimas investuoti į šiuolaikišką, darbuotojų poreikius atliepiantį, patogų, energiškai efektyvų ir aukščiausius standartus atitinkantį biurų pastatą, o šalia pastatyti ir naujų gyvenamųjų namų.
Tad per penkerius metus prie senojo LD biuro iškilo modernus kompleksas, kuriame aplink vidinį kiemą perimetru stovi keturi pastatai – 2 administraciniai po 5 aukštus, skaičiuojant su cokoliniu, 2 gyvenamieji 3 aukštų ir 6 aukštų pastatai su moderniais nuomojamais apartamentais ir studijomis. Po visa teritorija įrengta 2/3 aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
Komplekso kiemas pasitinka unikaliu laiptuotu dizainu ir žalių augalų oaze. Taip pat tiek LD darbuotojai, klientai, tiek bet kas norintis gali apžiūrėti ir archeologinę vertybę – XVI amžiaus pabaigos statinių liekanas, moderniai įkomponuotas hole, administraciniame pastate. Radinį pro vitrininius langus taip pat gali matyti praeiviai J. Basanavičiaus gatvėje.
Netrukus erdves papuoš ir meno kūriniai, skulptūros. „Norime parodyti, kad esame atvira, į žmones orientuota bendrovė, kuriai rūpi tvarus požiūris į supančią aplinką. Architektūra yra vienas iš būdų tai padaryti“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Jurgita Molė, „Lietuvos draudimo“ Centrinių pirkimų skyriaus vadovė pažymi, kad tai yra kompleksiškas projektas, kurio išpildymą koregavo išoriniai veiksniai – kilusi pandemija, vėliau dėl Rusijos agresijos Ukrainoje atsiradęs medžiagų trūkumas, jų kainų šuoliai. Visa tai pareikalavo ypatingo šio projekto komandos susitelkimo, nes kartu teko suvaldyti ir „įprastus“ iššūkius, kurių neišvengiamai kyla vystant tokio lygio projektą istorinėje miesto dalyje.
„Taip pat norisi pabrėžti ir išskirtinį jungtinės „Lietuvos draudimo“ atstovų darbo grupės įsitraukimą, pastangas ir bendradarbiavimą, derinant visų suinteresuotų pusių interesus ir galimybes, atliepiant darbuotojų poreikius, laviruojant tarp biudžeto apribojimų ir renkantis geriausius pasiūlymus rinkoje. Tai tikrai pareikalavo nemažai derybų ir pastangų iš visos „Lietuvos draudimo“ komandos, tad norisi padėkoti už svarų jų indėlį“, − sako J. Molė.
KOMPLEKSO GENERALINIS PROJEKTUOTOJAS – „ARCHINOVA“
Du administracinius pastatus (~ 7 740 kv. m.) ir du gyvenamosios paskirties pastatus (~ 3 020 kv. m) su požeminėmis mašinų stovėjimo aikštelėmis patikėta projektuoti Vilniaus architektų biurui „Archinova“, o architektūrinė idėja 2017 metais buvo sukurta „Archinovai“ bendradarbiaujant su architektūros studija „PLH Arkitekter“ A/S iš Danijos.
Šios komandos pasiūlyta koncepcija konkurse pasirodė labiausiai atitinkanti LD poreikius ir darniai įsiliejanti į Naujamiesčio aplinką. Laimėtoją padėjo išrinkti ir Vilniaus miesto gyventojai, su kuriais buvo aptariami idėjų konkurso rezultatai, Vilniaus miesto savivaldybė bei Kultūros paveldo departamentas, į kurių pasiūlymus atsižvelgta koreguojant projektą.
„Archinova“ yra daug patirties sukaupusi kompanija, projektuojanti aukščiausius standartus atitinkančią modernią architektūrą, taip pat specializuojasi kultūros paveldo objektų projektavime. „Šis kompleksas darniai papildo istorinį, buvusį Pohuliankos kvartalą. Senamiesčio ir Naujamiesčio kontekstas įpareigoja kurti kontekstualią architektūrą – tokį tikslą sau ir kėlėme“, – sako architektas Aleksandras Gvildys, „Archinova“ vadovas.
Komplekso architektūra yra šiuolaikinė, reprezentuojanti XXI amžiaus architektūrinę raišką. Tačiau architektūros tūriai savo išraiška įsiklauso į daugiasluoksnį istorinį kontekstą.
Tam pasiekti naudojama daugybė kūrybiškai interpretuotų architektūrinės kalbos metodų: tūrinės – erdvinės kompozicijos vientisumas su aplinka, kontekstui harmoningas mastelis, perimetrinis užstatymo morfotipas su vidiniu kiemu, šlaitinių stogų interorientacijos, besiblokuojančių istorinių pastatų fasaduose vyraujančios ritmikos šiuolaikinė interpretacija naujųjų tūrių fasaduose, kontekstualūs medžiaginiai bei spalviniai sprendimai, atrasto kultūrinio paveldo integravimas bei eksponavimas reprezentacinėje erdvėje.
Derinantis prie kvartalo architektūros ir atsižvelgiant į „Lietuvos draudimo“ tvarumo tikslus, pastatų fasadams panaudotos ilgaamžės ir natūralios medžiagos, tokios kaip granitas administracinių pastatų fasadų ir kiemo apdailai, keraminės plytelės gyvenamųjų namų apdailai, anoduoto aliuminio skarda, plienas, stiklas, natūralus betonas. Tęsiant istorinių Vilniaus kiemų tradicijas B10 kiemų terasose suprojektuotas gausus apželdinimas.
Modernumą liudija komplekse sukurtos patogios vietos darbuotojų dviračiams bei paspirtukams laikyti, elektromobiliams įrengtos elektros įkrovimo stotelės su galimybe jas plėsti augant elektromobilių skaičiui.
IŠŠŪKIAI – RELJEFAS IR VERTINGAS RADINYS
Pasak architektės ir projekto vadovės Aušros Gvildienės, projektavimo procese sklypo reljefas kėlė nemažai iššūkių, nes yra labai komplikuotas, ant kalno išraiškingo šlaito – perkrentančio net 8,3 metro žemyn. Tokioje teritorijoje buvo sudėtinga įterpti požemines automobilių aikšteles, suplanuoti skirtingų funkcijų pastatus.
Tačiau galiausiai sklypo pobūdis tapo privalumu – čia įrengtos originaliai atrodančios, pakopomis išdėstytos kiemelių terasos, o tai, kad pastatai stovi skirtinguose lygiuose, leido išsaugoti vaizdą pro langus – tiek administraciniai pasatai, tiek gyvenamieji namai suprojektuoti taip, kad iš jų paskutinių aukštų matytųsi nuostabi Vilniaus senamiesčio panorama.
Dideliu iššūkiu projekto realizavimui tapo netikėtas archeologų atradimas jau statybų metu vykdant išsamius archeologinius tyrimus. Buvo atrastos jokiuose istoriniuose šaltiniuose nepaminėto XVI amžiaus pabaigos statinio liekanos. Tai Vilniaus istorinio priemiesčio evoliucijos ženklas, todėl buvo nutarta šią vertybę išsaugoti „insitu“.
Tai padarė reikšmingą įtaką tolesnei projekto eigai. Buvo perprojektuota dalis komplekso architektūrinių sprendinių, tačiau galiausiai, pasitelkus unikalią technologiją, vertybės buvo išsaugotos ir integruotos į pagrindinio komplekso pastato prie J. Basanavičiaus gatvės reprezentacinio vestibiulio erdvę.
„Suprojektavome taip, kad archeologijos paveldas bus eksponuojamas LD centrinės būstinės įėjimo vestibiulyje. Istorinio pastato ir grindinio fragmentų liekanos bus visiems apžvelgiamos, tačiau neturės neigiamos įtakos pastato funkcionalumui, nes liekanos integruotos žemiau pirmo aukšto grindų lygio – po naujai suprojektuotu tilteliu. Miestiečiai, migruojantys J. Basanavičiaus gatve pro šį pastatą, galės pro skaidrias pirmo aukšto vitrinas apžvelgti šį archeologijos paveldą kasdien“, – sako A. Gvildienė.
INTERJERĄ KŪRĖ „NOMO STUDIJA“
Administracinių patalpų interjerą kūrė „Nomo studija“, bendradarbiaudama su pastato architektais. Architektės Laura Janavičiūtė ir Toma Bačiulytė virš archeologinio radinio įkomponavo tiltelį, kuriuo tenka pereiti kiekvienam, įžengusiam į pastatą, – taip simboliškai primenamas laikotarpių kaitos naratyvas. Už tiltelio pasitinka modernios patalpos, kuriose vyrauja rami švelniai žemiškų spalvų paletė, sušildyta medžio detalėmis.
Interjere naudotos natūralios medžiagos – nerūdijančiojo plieno lakštai, stiklas, natūralaus ąžuolo faneruotė. „Už pastato langų – dinamiškas senamiesčio vaizdas, tad norėjosi viduje sukurti ramią erdvę, kaip atsvarą tam aktyvumui“, – sako L. Janavičiūtė.
„Nomo studijai“ teko užduotis įgyvendinti vieną svarbiausių tikslų – sukurti produktyvumą ir bendradarbiavimą įgalinančią erdvę, kurioje darbas būtų patogus, ergonomiškas ir leistų jaustis gerai tiek LD darbuotojams, tiek klientams. Didžiausią įtaką naujojo biuro suplanavimui turėjo tai, kad visi LD darbuotojai nuo 2022 metų dirba hibridiniu būdu.
Tad įrengtos darbo vietos, nepriskirtos konkretiems darbuotojams, – kasdien darbuotojas gali rinktis vis kitą darbo vietą arba ją pakeisti net tos pačios dienos metu. Kiekviename aukšte darbui paskirtos 500 m2 erdvės, kurias apšviečia natūrali šviesa, sklindanti pro vitrininius langus. Šios darbo erdvės apsupa kiekvieno aukšto šerdį – bendro naudojimo patalpas su įrengtais aukštos kokybės ir pripažintais rinkoje „Schindler“ liftais.
Kitas iššūkis buvo atviras darbo erdves pritaikyti įvairioms darbo specifikoms, kad biuras būtų patogus ir tiems, kurių kasdienybė pilna bendravimo ir kūrybinių diskusijų, ir tiems, kuriems reikia ramios erdvės susikaupimui ir atidumui išlaikyti. Tad kiekvienoje zonoje įrengta ne daugiau kaip dešimt darbo vietų, kurios atskirtos garso izoliaciniais sprendimais.
Visi stalai – ergonominiai, juos galima pasikelti ir dirbti stovint. Siekiant padėti darbuotojams išvengti monotonijos, įrengtos ir alternatyvios alternatyvios darbo vietos – minkšti krėslai su patogiais staliukais kompiuteriui.
Gyviems pokalbiams ir diskusijoms įrengti pasitarimų kambariai su garsą izoliuojančiomis stiklo pertvaromis, taip pat modernios kabinos telefoniniams pokalbiams. Kadangi LD darbuotojai biure neturi priskirtų darbo vietų, kiekviename aukšte įrengtos rakinamos spintelės – jose kiekvienas individualiai gali laikyti asmeninius daiktus.
Taip pat apgalvotos įvairios smulkios detalės, kurios padeda puoselėti tvarumo kultūrą, – įrengtos atliekų rūšiavimo šiukšliadėžės, virtuvėse sudėti daugkartinio naudojimo indai. Projektuojant numatyta ir patogi biuro priežiūra. Pavyzdžiui, sudėtos surenkamos grindys, po kuriomis sukloti kabeliai. Prireikus atlikti techninius darbus tam tikroje vietoje, paprasčiausiai išimama grindų plokštė – nereikia ardyti grindų dangos.
„CONTESTUS“ LYDĖJO KIEKVIENAME ŽINGSNYJE
„Kaip užsakovas, „Lietuvos draudimas“ išsiskyrė tuo, kad parodė labai profesionalų požiūrį į statybas“, – sako Erika Stasiukynė, „Contestus“ projektų vadovė. Statybų valdymo įmonė į komplekso įgyvendinimo procesą įsitraukė nuo pat pradžių, kai užsakovas turėjo tik sklypą, jo detalųjį planą ir norą statyti.
Pasak E. Stasiukynės, „Lietuvos draudimas“ patyręs dideliuose pirkimuose, tad galėjo ir patys užsimoti suvaldyti visą projektą. Tačiau atsakingai įvertino savo vidines galimybes ir patirties neturėjimą tokio dydžio ir kompleksiškumo objekto statyboje – juk tam neužtenka įgytų žinių kartą sau pastačius gyvenamąjį namą.
Konkurso būdu išsirinkta „Contestus“ penkerius metus lydėjo „Lietuvos draudimą“ kiekviename projekto įgyvendinimo žingsnyje: padėjo sudaryti visą biudžetą, koordinavo idėjinį architektų parinkimo konkursą ir patį projektavimo procesą, sprendinių derinimą su valstybės institucijomis, generalinės rangos samdą, atliko techninę priežiūrą, suvaldė visus kilusius iššūkius – statybos stabdymą dėl netikėto archeologinio radinio, karantiną, per kurį teko keisti statybininkų komandą, kai iš trečiųjų šalių nebegalėjo atvykti darbininkai. Galiausiai, pandemijos ir karo Ukrainoje lemtus statybų kainų šuolius.
„Kaip ir visiems, statantiems pirmą kartą, užsakovui didžiausią nuostabą kėlė teisės aktų ir reikalavimų gausa ir jų tarpusavio prieštaravimas“, – prisimena E. Stasiukynė. Tad čia pasitarnavo „Contestus“ projektų derinimo teisinės dalies išmanymas, patirtis ir žinios bendraujant su valdžios institucijomis. Pavyzdžiui, po kelerių metų derybų su Vilniaus miesto savivaldybe pasiektas konsensusas dėl bendrosios infrastruktūros pasidalijimo ir „Lietuvos draudimą“ tenkinančio investicijų dydžio.
LAVIRAVO INFRASTUKTŪROJE
Pasak E. Stasiukynės, daugiausia iššūkių statant kompleksą kilo dėl to, kad pati vieta yra sudėtinga, palyginus su plynu lauku, kuriame viskas paprasta – atėjai ir pastatei pastatą. „J. Basanavičiaus gatvė yra prie pat senamiesčio, ji tankiai apstatyta. O mes čia mažą sklypą užstatome 100 procentų, prie pastatų privažiuoti galimybė yra tik iš vienos pusės, kaimyniniai pastatai arti. Teko laviruoti, taikytis prie sąlygų“, – sako „Contestus“ projektų vadovė.
Dėl sklypo išsidėstymo šalia viešosios infrastruktūros teko keisti suplanuotą pamatų klojimo būdą į brangesnį, nes savivaldybė neleido rengti pamatų ir atraminių sienų su vadinamaisiais inkarais. Tad rastas Lenkijos rangovas, siūlantis modernią technologiją, leidžiančią išlieti pamatus be inkarų, tačiau lygiai tokius pat tvirtus, galinčius atlaikyti dideles apkrovas.
Taip pat reikėjo išspręsti lietaus vandens surinkimą, kad bėgdamas nuo komplekso pastatų neužlietų J. Basanavičiaus gatvės ir ji netaptų dar viena problemine miesto vieta, kurioje po liūčių plaukia automobiliai. Dėl to sklype po žeme įkastas rezervuaras, kuris surenka lietaus vandenį ir tik tada, kai persipildo, po truputį pradeda leisti vandenį į miesto kanalizaciją.
Ankštoje teritorijoje buvo iššūkis suformuoti požeminę automobilių aikštelę su 150 vietų. O čia dar statyboms, galima sakyti, koją pakišo XVI amžiaus Dominikonų vienuoliai – jų kadaise sumūryto pastato sienų ir grindinio fragmentas netyčia atkastas kaip tik toje vietoje, kurioje buvo suplanuotas įvažiavimas į požeminę aikštelę.
„Įdomiausia, kad prieš pradėdami statybas darėme žvalgomuosius tyrimus, archeologai tyrimų vietas parinko aplink, o tų sienų ir grindinio kaip tyčia neaptiko“, – nuotykį prisimena E. Stasiukynė. Deja, toks netikėtas radinys statybas sustabdė net pusei metų. Archeologai, padarę tyrimus, nustatė, kad greičiausiai tas išlikęs pastato fragmentas – vienuolyno sode sumūryto kokio nors sandėliuko, kuriame vienuoliai laikė visokius lauko įrankius, kibirus. „Kultūros paveldo departamentas pareikalavo išsaugoti pastato dalį paliekant ją vietoje.
Tačiau susiderinome, kad leistų ją iškelti, sutvarkyti pastato pamatus ir tada vėl įsodinti atgal į tą vietą – tai neįprastas, kūrybiškas ir abi puses tenkinantis sprendimas, pasiektas visos komandos dėka“, – sako E. Stasiukynė.
ATIDŽIAI RINKO RANGOVUS
„Contestus“ projektų vadovė sako, kad užsakovui renkantis statybų valdytoją ypač svarbu žmogiškas ryšys. „Su LD dirbome surėmę pečius visus tuos metus, buvo sinergija, jautėmės kaip komanda, dėl to turime gerą galutinį rezultatą“, – sako ji.
Projektų vadovė neabejoja, kad turint užsakovo pasitikėjimą lengviau formuoti patyrusių specialistų ratą. Tai pasijunta ir organizuojant projektuotojų konkursą, ir renkantis generalinį rangovą. „Geriausias rezultatas būna tada, kai turi tris finalininkus, kurių galutinis biudžetas skiriasi labai mažai.
Jei užsakovas spaustų rinktis mažiausią kainą, kuri labai nutolusi nuo kitų pasiūlymų, greičiausiai išsirinktume neadekvačiai įvertintą paslaugą ir tai proceso metu kainuotų papildomų pinigų ir nervų, – sako Erika, – Šiuo atveju buvo pasiektas geras rezultatas, nes trijų finalininkų kainos skyrėsi nežymiai. Kaip aš sakau, lyginome obuolius su obuoliais, panašius, adekvačius pasiūlymus.“
PST – PATIRTIS IR INOVATYVUS MĄSTYMAS
Generaliniu rangovu akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ (PST) pasirinkta dėl gero pasiūlymo ir ilgametės patirties – tai viena didžiausių ir ilgiausiai savo veiklą vykdančių statybų bendrovių Lietuvoje, pastačiusi daug įvairios paskirties ir apimties objektų visoje šalyje.
Kartu su patirtimi bendrovė stengiasi nuolat taikyti šiuolaikinį, inovatyvų požiūrį į statybas. „Tik taip galima kurti vertę užsakovui, bendruomenėms, valstybei“, – įsitikinęs Egidijus Urbonas, PST generalinis direktorius.
Pasak jo, proceso atžvilgiu „Lietuvos draudimo“ statybos išsiskiria kaip vienos įdomesnių ir sudėtingesnių pastaruoju metu. „Reikėjo itin kruopštaus bei atidaus projekto etapų planavimo ir įgyvendinimo, nes darbo erdvė buvo limituota, o visai šalia – judri senamiesčio gatvė, kiti gyvenamieji pastatai, saugomos erdvės“, – komentuoja E. Urbonas.
Jis sako, kad PST tai buvo proga dar kartą įrodyti komandos kompetencijas dinamiškoje statybų aikštelėje – sėkmingai rasti lanksčius sprendimus padėjo tai, kad į dalį įprasto darbinio proceso komanda pažvelgė kūrybiškai, ieškojo netradicinių išeičių.
„Esame dėkingi užsakovui už parodytą pasitikėjimą ir bendradarbiavimą – džiaugiamės prisidėję prie funkcijos suteikimo dar vienai sostinės centrinei erdvei“, – teigia E. Urbonas.
PAŽANGI PAMATŲ TECHNOLOGIJA
„Štai čia gruntas įsispaudęs“,– požeminiame garaže sieną rodo Gintaras Bartnikas, PST statybos vadovas. Grunto įspaudai likę betoninėje sienoje dėl modernios pamatų technologijos, betonuojamoje be klojinių, kurią čia atvykusi panaudojo Lenkijos įmonė – pastatė diafragminės sienos tipo pamatų konstrukciją.
„Tai buvo antras kartas Lietuvoje, kai pamatai daryti taip. Prieš tai Konstitucijos prospekte pastatui buvo tokie pamatai išlieti“, – komentuoja G. Bartnikas. Tokie diafragminių sienų tipo pamatai naudojami daug kur pasaulyje – procesas greitesnis, nes nereikia atraminių sienų, tad susitaupo medžiagų. Žinoma, gruntas turi būti atitinkamas – reikalingas kietesnis dirvožemis, o toks, laimei, pasitaikė „Lietuvos draudimo“ sklype.
Naudojant šią technologiją, su ekskavatoriumi specialiu kaušu kasamasi vertikaliai gilyn į gruntą, o tada tos tranšėjos išbetonuojamos ir tampa pamatų sienomis.
„Jie iškasė 20 metrų gylio, 60 centimetrų pločio, apie 200 metrų ilgio tranšėją. Kasė atkarpomis – gruntą išima ir į vertikalų kanalą pila molį su vandeniu, tuomet tas mišinys neleidžia sukristi žemei. Į skystą molio vandens masę suleidžia armatūrinius metalo karkasus. Tada įleidžia vamzdžius, per kuriuos pila betoną. Betonas sunkesnis už molį, tad išstumia jį į viršų – tą vandeningą molį siurbliai išpumpuoja į didžiules cisternas, išfiltruoja purviną vandenį ir vėl naudoja“, – procesą paaiškina G. Bartnikas.
Kai betoninės sienos buvo baigtos lieti, tada PST komanda iškasė visą gruntą, tarsi iš baseino. Ten, kur gruntas lietėsi su siena, susiformavo raštas – dabar tai tapo dekoru.
MODERNIOS INŽINERINĖS SISTEMOS
G. Bartnikas, aprodydamas „Lietuvos draudimo“ kompleksą, pakeliui vardija inovatyvius inžinerinius sprendinius, kurių čia – daug.
Pavyzdžiui, automobilių aikštelėje įrengta moderni priešgaisrinė sistema. Jei kiltų gaisras, tam tikrose patalpos vietose automatiškai nusileistų priešgaisrinės užuolaidos ir taip užkirstų kelią dūmams plisti po visą patalpą. Tuomet dar įsijungtų ir ventiliatoriai, kurie dūmus išpūstų į specialiai tam skirtas šachtas. Žmonės tuo metu saugiai pasišalintų iš patalpos per avarinį išėjimą.
Tam, kad liepsnos būtų pradėtos gesinti iškart, dar neatvykus gaisrininkams, po pastatų kompleksu įrengtas didžiulis, apie 150 kubinių metrų vandens rezervuaras. Iš jo vanduo automatiškai pumpuojamas ir purškiamas per sprinklerius.
Patalpose taip pat daug sistemų veikia darbuotojų gerovei. Pavyzdžiui, virš darbo zonų įrengtos oro vėdinimo sistemos, kurios valdomos automatiškai, matuodamos patalpos CO2 kiekį – kai žmonių susirenka daugiau ir iškvepiamo CO2 padaugėja, įjungiamas galingesnis vėdinimo režimas. Kai CO2 fiksuojama mažai, vėdinimas minimizuojamas – taip taupoma elektros energija. Pasitarimo kambariuose kiek kitaip – vėdinimo sistema įsijungia nuo judesio daviklių, kurie užfiksuoja į patalpą įėjusį žmogų.
Visų biuro patalpų apšvietimas taip pat valdomas pagal jutiklių signalus, o languose įmontuotos modernios žaliuzės veikia atsižvelgdamos į meteostotelės duomenis – žaliuzės automatiškai užsidaro arba atsidaro, įvertinusios saulės kryptį ir lauko šviesos ryškumo lygį.
Ko gero, paprasčiausia iš inžinerinių sistemų naujame „Lietuvos draudimo“ komplekse yra šildymas. Biuruose įrengtas centrinis miesto šildymas, su kolektorine sistema grindyse, nuomojamuose butuose – šildymas grindyse. Abu šildymo būdai reguliuojami autonomiškai, o tai suteikia galimybę pastatui reikalingą energiją naudoti pagal poreikius ir taupiai.
STIKLO SIENOS SISTEMOS – SOLIDUMUI IR FUNKCIJAI
Kadangi „Lietuvos draudimo“ biuro interjere siekta modernių, atvirų erdvių įspūdžio, patalpos suskirstytos stiklo pertvaromis. Jos optiškai padidina patalpą, išlaiko aplinkos vientisumą. Kartu stiklo pertvaros yra saugios, gerai izoliuoja garsą, o kai kurios, esant reikalui, tampa nepermatomos. Visas šias funkcijas padėjo užtikrinti įmonė „Siteks“, biurų patalpose įrengusi unikalią stiklo ir aliuminio sienų sistemą „GSW Office PLUS“.
„Pasižymėdama puikiais techniniais parametrais, ši sistema yra tinkama ir tuo, kad leidžia įgyvendinti originalius architektūrinius sumanymus, – sako Dominykas Krivickas, įmonės „Siteks“ produkto vadybininkas. – Dar projektavimo metu stiklo vitrinas tiksliai sulygiavome su baldais, sienų apdaila ir taip išpildėme interjero dizainerių viziją.
Taip pat tarp stiklų panaudojome berėmes jungtis su 2 mm akriline juosta – tai pertvaroms suteikė idealiai lygų paviršių, dar daugiau lengvumo įspūdžio, užtikrino maksimalų dienos šviesos patekimą į patalpas. Unikaliai atrodo ir vitrinose įstatytos skirtingo medžiagiškumo durys.“
D. Krivickas sako, kad šis projektas įmonei išskirtinis ir dėl preciziškumo iki mažiausių detalių, ir dėl apimties – iš viso abiem „Lietuvos draudimo“ administraciniams pastatams „Siteks“ vitrinų ir durų individualiai pagamino ir įrengė daugiau kaip 800 kv. metrų. Vitrinų profiliai, durų staktos taip pat gaminti individualiai, šias dalis anoduojant ir suteikiant šlifuoto plieno atspalvį, kurio pageidavo klientas. Individualiai gamintos ir faneruotos durys, nudažytos specialiais dažais, išryškinančiais medienos tekstūrą.
Taip pat, atsižvelgiant į kliento poreikius, skirtingoms patalpoms buvo pritaikytos skirtingos stiklo rūšys. Toks sprendimas padėjo užtikrinti skirtingą garso izoliaciją – vienur jos reikėjo didesnės, kitur užteko mažesnės. Patalpose stiklo sistemoms panaudotas viengubas arba dvigubas grūdintas stiklas, užtikrinantis garso izoliaciją nuo 35 iki 44 dB. Garsą slopina ir faneruotos durys – nuo 38 iki 41 dB. Stiklinės durys užtikrina 33–41 dB garso izoliaciją.
Šios garso izoliacinės savybės yra ištirtos ITB Pastatų tyrinėjimo instituto, kuris kartu atliko ir stiklo pertvarų saugumo bandymus – pertvaroms suteiktas CE ženklas, liudijantis aukštus gaminio techninius parametrus.
„Jei reikia, galime pasiekti dar daugiau triukšmo slopinimo, pavyzdžiui, papildomai stiklą laminuoti garsą izoliuojančia plėvele ir užtikrinti net 50 dB garso izoliaciją. Dažnai biuruose deriname skirtingus įstiklinimo variantus pagal kiekvienos patalpos poreikį – klientui tai naudinga ir tuo, kad pasiekiama optimali galutinė kaina“, – teigia D. Krivickas.
Pasak „Siteks“ produkto vadybininko, „Lietuvos draudimo“ biuras vienas išskirtinių ir dėl pasirinkto „Smart glass“ stiklo kai kurioms pertvaroms. Šis stiklas nėra naujiena rinkoje, tačiau biuruose išnaudoti jo galimybes kol kas ryžtasi tik lyderiaujančios kompanijos. „Smart glass“ – idealus šiuolaikiniam biurui, kuriame pasitarimų kambariams reikia suteikti skirtingų funkcijų.
Šis stiklas yra permatomas, įleidžia į patalpą dienos šviesą, tačiau, kai reikia privatumo, vienu mygtuko paspaudimu galima stiklą paversti matiniu. Tai leidžia padaryti speciali stiklo danga, kuri, reaguodama į elektros srovę, keičia stiklo skaidrumą.
WC KAMBARIAMS – ŠVEICARIŠKA KOKYBĖ
Administracinių korpusų interjere vyrauja kuklus modernizmas, tad ir WC kambarių santechnika atitinka šį stilistinį sumanymą. Visose patalpose panaudota šveicarų gamintojo „Geberit“ produkcija – tiek WC puodų, tiek praustuvų formos perteikia gamintojų subtilų požiūrį į estetiką ir kokybę.
Naujosios „Lietuvos draudimo“ patalpos projektuotos galvojant apie patogumą darbuotojams ir taupų išteklių naudojimą, tad WC kambariams pasirinkti gaminiai iš „Geberit“ kolekcijos „Selnova“, kurioje – platus asortimentas įvairaus dydžio produktų, pritaikytų skirtingiems poreikiams. Vieni moderniausių šioje kolekcijoje – WC puodai be vidinio apvado „Rimfree®“.
Šiuose puoduose įdiegta pažangi technologija leidžia sutaupyti net iki 30 procentų vandens. Tokį WC puodą paprasčiau prižiūrėti, nes nėra vidinių apvadų, kuriuos turi įprasti klozetai ir už kurių kaupiasi nešvarumai, bakterijos, o ilgainiui susidaro kalkių sluoksnis. Dėl to „Rimfree®“ nereikia šveisti agresyviomis valymo priemonėmis, pakanka tik periodiškai nuvalyti paviršius.
Apgalvota ir „Rimfree®“ vandens nuleidimo technologija – vanduo tolygiai paskirstomas po vidinį klozeto paviršių ir maksimaliai jį nuplauna. Prie šių klozetų pritaikyti „Selnova“ WC dangčiai su lėto uždarymo mechanizmu – jie nusileidžia tyliai, nesitranko į klozetą.
„Lietuvos draudimo“ pastate pasirūpinta ir žmonėmis su judėjimo negalia. Jiems įrengti WC kambariai su „Selnova Comfort“ pakabinamais puodais, tik jų forma adaptuota, kad neįgaliesiems būtų patogiau jais naudotis. Naudojimąsi vonios kambariu dar labiau palengvina iš nerūdijančio plieno pagaminti porankiai, sumontuoti specialios ergonomikos praustuvai.
Įprastuose WC kambariuose įrengta ir didelių, ir mažų „Geberit“ praustuvų. Taip pat pritaikyta ypatingų „Geberit“ gaminių – išskirtinio dizaino ir ergonomikos praustuvų iš kolekcijos „One“. Šios kolekcijos gaminiai padengti „KeraTect®“ danga, todėl juos lengviau prižiūrėti ir net po daugelio metų naudojimo jie atrodo tarsi nauji.
TARSI MŪRINIAI FASADAI
Kadangi „Lietuvos draudimo“ komplekse statyti skirtingų funkcijų pastatai, jų fasadams parinkta skirtinga išvaizda. Administraciniai korpusai dengti pilkomis akmens plokštėmis, o gyvenamieji namai – austrų gamintojo „Wienerberger“ plytelėmis, kurios yra išpjautos iš keraminių plytų.
„Kai klientai nori mūrinio pastato, tačiau atsisako jo dėl didelių statybos sąnaudų, tokių plytelių apdaila yra puiki alternatyva – plytelės fasadui suteikia natūraliam mūrui identišką išvaizdą ir jaukumo. Tai, kad fasadas nėra sumūrytas, o apipavidalintas išpjautomis plytelėmis, žvilgsniu niekaip neatskirsi, nebent tik priėjęs ir į plytelę pastuksenęs“, – sako Vilmantas Pališkis, „Wienerberger“ atstovybės Lietuvoje vadovas. Pasak jo, būtent dėl savybės suteikti pastatui mūrinę išvaizdą plytelių apdaila ypač populiari Vakarų šalyse, o šiuo metu ją pamėgę rinktis ir užsakovai Lietuvoje.
„Lietuvos draudimo“ komplekse abiejų gyvenamųjų namų fasadams pasirinktos „Polaris WF“ šviesiai rusvos spalvos plytos, iš kurių šonų buvo išpjautos 20 mm storio plytelės. Pasak V. Pališkio, plytelių apdailos plonumas – dar vienas privalumas šiuolaikinėje statyboje, kai fasadų apšiltinimo sluoksnis daromas daug storesnis nei anksčiau. Bendroje sienos konstrukcijoje plytelės neužima tiek daug vietos, kiek užimtų plytų mūras.
Be to, „Wienerberger“ plyteles galima klijuoti arba įlieti tiesiai į betonines plokštes, jos tinka bet kokiai pastato konstrukcijai, tiek gelžbetoninei, tiek karkasinei. Atpjauta plytelė yra lengvesnė už visą – viena sveria apie 0,450 kg. Tad su tokių plytelių apdaila pastatas nepasunkėja kaip mūrinis, tenka mažesnė apkrova jo pamatams ir pastarųjų įrengimas neišbrangsta.
Taip pat galima rinktis įvairių formų plytelių. „Lietuvos draudimo“ namų fasadų pastatams buvo panaudotos ir „kampinės“ plytelės, kurios padėjo estetiškai apipavidalinti fasadą išoriniuose kampuose. „Plytelės iš plytų gali būti išpjaunamos tiek iš šonų, tiek iš galų, jų skirtingos formos suteikia įvairių dizaino galimybių kuriant fasado raštą, tiek naudojant patalpose – sienoms, luboms, kolonoms apipavidalinti. Asortimente yra įvairių spalvų ir net glazūruotų plytelių“, – sako V. Pališkis.
AUGALAI – TVARUMO AKCENTAS
Šiuolaikinis tvarus pastatas neįsivaizduojamas be augalų. Jais LD komplekse pasirūpino Kauno regiono landšafto ekspertų įmonė – UAB „Želdynėlis“. Kiemo akcentu tapo hibridinis kėnis, jau dabar siekiantis daugiau kaip 5 metrų aukštį – specialistai sako, kad jis šioje vietoje dar gali augti kone dvigubai, iki 10 metrų.
„Architektai norėjo melsvaspyglės dygiosios eglės. Tačiau suabejojome, ar jai užteks vietos augti ribotų parametrų klomboje. Specialistai įsitikinę, kad dėl vietos trūkumo greitai augančioms šaknims po 2–3 metų gali pradėti plikti medžio apatinės šakos“, – komentuoja Mantas Derevianko, „Želdynėlio“ projektų vadovas. Nuspręsta, kad kėnis geriau jausis augdamas ribotame plote, todėl pasirinktas šis augalas, o ir į sidabrinę dygiąją eglę jis labai panašus.
Pasak jo, šiam kėniui palankios Lietuvos klimato sąlygos, jis puikiai auga tiek saulėkaitoje, tiek daliniame pavėsyje. Svarbiausia yra užtikrinti tinkamą drėgmę. LD kieme jo laistymo režimu pasirūpins visiškai automatizuota, požeminė kapiliarinė laistymo sistema. Ji įsijungs nustatytu laiku, o davikliams pajutus lietaus lašus papildomas laistymas bus stabdomas.
LD komplekso kieme kėnis neaugs vienišas – jam draugiją palaikys natūralią pievą primenantys, dabar populiarūs daugiamečiai žoliniai augalai – smilgos, viksvos, lendrūnai, šalavijai, katžolės.
„Dar ir levandų pasodinome, nes jų violetinė spalva siejasi su LD įvaizdžio spalvomis“, – komentuoja M. Derevianko. Pasak jo, šie žoliniai augalai nereiklūs, gerai atrodo iki pat žiemos. Susodinti jie čia madingu „Olandiškos bangos“ principu – tai toks landšafto dizainas, kai vienoje vietoje auga daug smilginių bei pievoms būdingų žydinčių augalų ir jie, linguodami vėjyje, kuria banguojančios jūros įspūdį. Žoliniai augalai derinti su žemaūgių veislių kalninėmis pušimis – tai leis turėti gražią augalų formų struktūrą ir žiemos metu.
TRINKELĖS – IŠBAIGTAM APLINKOS VAIZDUI
Įmonė „Grąžtas ir teptukas“, atliekanti vidaus ir lauko apdailos darbus, LD komplekso statybose dirba vieni iš paskutiniųjų – suklos net apie 2 tūkstančius kv. m. trinkelių. Teritorijai pasirinktos trijų rūšių trinkelės: granitinės – vidiniame kiemelyje.
Betoninėmis trinkelėmis grįstas įvažiavimas į automobilių saugojimo aikšteles, ažūrinės betoninės trinkelės suklotos zonoje, skirtoje apsisukti gaisrinės automobiliui.
- LD komplekse pamatams, monolitinėms konstrukcijoms, automobilių aikštelėms ir kiemo apdailai prekinį betoną tiekė vienas didžiausių Lietuvos prekinio betono gamintojų UAB „Betono centras“.
- Dalį inžinerinių sprendinių LD pastatų komplekse įdiegė ir darbo projektą rengė įmonė UAB „EIT sprendimai“: gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą, apsaugos signalizacijos su įeigos kontrole, vaizdo stebėjimo sistemą, elektroninių ryšių ir telekomunikacijų tinklą.
UŽSAKOVAS: AB „Lietuvos draudimas“
OBJEKTAS: Biurų ir gyvenamųjų namų kompleksas
VIETA: Vilnius, J. Basanavičiaus g. 10
BENDRAS PATALPŲ PLOTAS: apie 10,8 tūkst. kv. m
ENERGINĖ KLASĖ: A+
PROJEKTO TRUKMĖ: 2018–2023 m.
PROJEKTO VALDYTOJAS: UAB „Contestus“
GENERALINIS RANGOVAS: AB „Panevėžio statybos trestas“
ARCHITEKTAI: UAB „Archinova“ – Antanas, Aušra ir Aleksandras
Gvildžiai, Virginija Kazlauskaitė, Jovita Saveikė, „PLH Arkitekter“
A/S – Steen Enrico Andersen, Lina Bareikytė–Dumčiuvienė.
INTERJERO ARCHITEKTAI: „Nomo studija“– Laura Janavičiūtė ir Toma Bačiulytė
KONSTRUKCIJŲ PROJEKTUOTOJAS: „PST projektai“
INŽINERINIŲ SISTEMŲ PROJEKTUOTOJAI: „EML Tyrimų centras“,
„Vekada“, „EIT Sprendimai“ „APS Eltalis“, „Alinita“, „SD Ranga“
Partnerių turinys
