M-LAB: grandis, kurios trūko šalies inovacijų sistemai


Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje rekonstruotame buvusio klubo-kavinės „Kolegos“ pastate atidarytas fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“ pakeitė Studentų miestelio vaizdą ir atvėrė Gričiupio parką. Mokslo reikmėms pritaikytose beveik 4 tūkst. kv. m patalpose ne tik bus efektyviai įveiklintas turimas mokslinis potencialas, bet ir tikimasi sulaukti mokslininkų iš kitų šalių.

„M-Lab“ – dar viena KTU mokslo dovana Kaunui ir Lietuvai. Šis išskirtinis mokslo laboratorijų kompleksas bus atviras visiems studentams, o čia gimusios idėjos ir mokslo sprendiniai pakeis ir palengvins žmonių kasdienybę“, – sako Lolita Jurkšienė, KTU valdymo departamento direktorė, „M-Lab“ vadovė.

L. Jurkšienės teigimu, „M-Lab“ sujungs mokslą su verslu – skatins bendradarbiauti kuriant gaminių prototipus ir juos išbandant. Šios inovacijų sistemos grandies mūsų šaliai labai trūko.

„Aukščiausio lygio biomedicinos inžinerijos, informatikos inžinerijos ir dirbtinio intelekto, elektronikos, aplinkos inžinerijos, biochemijos, biomechanikos, inovacijų ir antreprenerystės, pramoninio dizaino ir kitų mokslo krypčių kompetencijos bus orientuotos į žmogaus gyvenimo kokybės gerinimo sprendimus ir mokslinių tyrimų stiprinimą per dirbtinį intelektą“, – vardija „M-Lab“ vadovė.

Pagrindiniai „M-Lab“ tyrimai bus nukreipti į žmogų – jo sveikatą, gerovę ir visą jį supančią aplinką.

Bendradarbiaudami tarpusavyje, skirtingų „M-Lab“ laboratorijų mokslininkai galės realioms sąlygoms artimoje aplinkoje testuoti ir validuoti sprendinius, padėsiančius kurti pridėtinės vertės inovacijas skaitmeninių sveikatos technologijų ir nuotolinės medicinos srityse. Visų šių tyrimų tikslas – spręsti vis opesnes senėjančios visuomenės problemas.

‎‎Dar vienoje laboratorijoje bus vykdoma sparti skaitmeninė gamyba, skirta greitam mažų tiražų mikro- ir nanoelektronikos produktų prototipavimui. Šioje laboratorijoje yra iš tiesų unikali mokslinė įranga, įgalinanti mokslininkus susitelkti į nestandartinių, išmanių, biologiškai suderinamų prototipų gamybą.

Nutaręs steigti tokį laboratorijų centrą, KTU, pasak KTU Infrastruktūros vystymo skyriaus vadovo Gražvydo Visocko, pasirinko tvarią statybos rūšį – esamo pastato rekonstrukciją. Ir tai buvo pirmas, bet toli gražu ne vienintelis žingsnis tvarumo link statant laboratorijų centrą „M-Lab“.

Fasado apdailai panaudotos polikarbonato plokštės pagamintos iš perdirbto plastiko, o pastato stogas yra visiškai apželdintas, dėl to pastatas kur kas mažiau sugeria saulės energijos ir akumuliuoja į vidų plūstančią šilumą vasaros periodu.

Energinius resursus pastatui eksploatuoti kontroliuoja ir reikšmingai mažina įdiegta viena pažangiausių pastato valdymo sistemų „Siemens scada desigo“, efektyvinanti pastato inžinerinių sistemų darbą. Taip pat įrengta kombinuotoji pastato šildymo sistema, t. y. energija šildymui gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių – geoterminių šilumos siurblių, kurių kintamoji galia 21–88 kW. Ši sistema naudojama ir daliniam pastato vėsinimui per tarpinius šilumokaičius. Dalis energijos šilumos siurblių darbui gaunama iš 37 kW galios fotovoltinės saulės elektrinės ant pastato stogo. Pastato valdymo sistema įgalina visiškai valdyti ir pastato apšvietimą, oro tiekimo per OTŠ 1–6 sistemas poreikį. Jutikliais reguliuojamos kintamo našumo inžinerinės sistemos leidžia maksimaliai taupyti pastato energinius resursus ir mažinti kaštus. Dėl priemonių riboti CO2 emisiją pastatui suteikta A++ energinė klasė.

„Gričiupio parko teritoriją prižiūri Kauno miesto savivaldybė (KMS), tad labai džiugu, kad ji nusprendė atlikti šio parko atnaujinimo ir įveiklinimo projektą. Tai KTU „M-Lab“ pastatui suteiks dar daugiau išskirtinumo ir žavesio“, – sako G. Visockas.

Daugiau kaip 6 mln. eurų kainavusio projekto įgyvendinimo procesas, pasak Infrastruktūros vystymo skyriaus vadovo, nebuvo lengvas – tiek dėl statybos proceso metu pasikeitusio generalinio rangovo, tiek dėl karo tendencijų ir besibaigiančios pandemijos padarinių. Tačiau su visomis kilusiomis problemomis pavyko susitvarkyti ir pasiekti universitetui svarbų ir norimą rezultatą.

Dideli tikslai – atitinkamas ir pastatas

„M-Lab“ fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų pastatas šiek tiek primena kosminę stotį, nusileidusią KTU miestelio teritorijoje“, – sako rekonstrukcijos projektą rengusi „G. Janulytės-Bernotienės studijos“ architektė Guoda Zykuvienė. Jos teigimu, rekonstruojant architekto Vytauto Juozo Dičiaus projektuotą studentų klubo-kavinės „Kolegos“ pastatą ir keičiant jo funkciją į laboratorijų centrą išsaugota dalis buvusių konstrukcijų ir pastato architektūros principai, KTU miestelio funkcionalizmo architektūros ir bauhauzo estetikos idėjos su upelių gamtovaizdžiu.

Naujasis projektas tik papildo Girstupio ir Gričiupio upelių slėnių ir į juos įsiterpusių KTU mokslo pastatų bei viešųjų erdvių abipus Studentų gatvės ryšius: iš paradinio „M-Lab“ įėjimo aikštės vedama į pastato holą – medinę „šerdį“, suformuotą iš ISKU gaminių, o tada per amfiteatrą galima nusileisti į parką.

„Technologiškai šaltas, horizontalus, šviesus ir naktį šviečiantis UAB „Tinklelis“ patiektas ir „M-Lab“ sumontuotas „Danpal“ polikarbonato plokščių fasadas – bent jau kol kas vienintelis toks Lietuvoje – iš parko pusės papildomas termomedienos apdaila ir amfiteatru, taip pat ekstensyviais ir intensyviais želdynais ant stogo su saulės modulių sistema“, – tęsia G. Zykuvienė.

Įtrauktas stiklinis persišviečiantis pirmasis aukštas kuria sklendžiančios viršutinės pastato dalies įspūdį. Didelis, daugiau kaip keturių metrų, esamo reljefo skirtumas tapo projekto privalumu: iš gatvės pastatas matomas daug mažesnis, nors jame yra dar vienas, cokolinis, aukštas su natūraliu apšvietimu.

Statytojas siekia „M-Lab“ ne tik skatinti tarpdisciplinines inovacijas, skirtingų mokslo sričių mokslininkų, tyrėjų ir studentų bendradarbiavimą, bet ir bendravimą, tad buvo sukurtas vidinis centras, aplink kurį suksis mokslininkų, tyrėjų ir studentų kasdienybė. Akivaizdu – tai yra minėtoji holo „šerdis“. Joje susikirs visi keliai: ir į specializuotas patalpas, ir iš KTU miestelio į Gričiupio parką, ir iš posėdžių ar pasitarimų kambarių – ant eksploatuojamo apželdinto stogo.

„Beje, universiteto bendruomenė, aktyviai įsitraukusi į „M-Lab“ projekto plėtojimą, siūlė ir daugiau žalių stogų panaudojimo variantų: daržą, valgomąsias ar jogos erdves.

Taip pat ant pastato stogo kuriamas medingas ir itin drugelių bei bičių mėgstamas daugiamečių gėlių gėlynas, primenantis lietuvišką pievą. Šiuo atveju žali stogai ne tik saugo stogo dangą nuo perkaitimo vasaros metu, bet ir gerina saulės baterijų darbą, nes stovėdamos ant bituminės dangos jos perkaista ir dirba nebe taip efektyviai. Trečia, žali stogai akumuliuoja lietaus vandenį, o tai labai aktualu dėl vis dažnėjančių stiprių liūčių“, – žalių stogų naudą pabrėžia architektė.

Aplink vidaus centrą organizuotos skirtingos funkcijos: cokoliniame aukšte įrengtos dirbtuvės ir techninės patalpos, pirmajame – studentų kūrybinės bendradarbiavimo erdvės ir dalis laboratorijų, antrajame – laboratorijos ir biurai. Laboratorijos suplanuotos iš Studentų gatvės pusės, biurai – parko. Viskas susijungia ir veikia kaip vientisa sistema, su didžiule galimybe keistis ir transformuotis.

„M-Lab“ pagrindas – dirbtuvės ir laboratorijos, tad pastato projektavimas, pasak G. Zykuvienės, buvo technologiškai sudėtingas: su septyniomis skirtingomis vėdinimo, suspausto oro ir vakuumo sistemomis, „švariais kambariais“, dirbtuvių bei laboratorijų įranga ir kt. Tačiau tinkamai suprojektuoti konstruktyvas ir inžinerinės sistemos (pagrindinės techninės patalpos sudėliotos ne ant stogo, o požeminėje dalyje po aikšte, visi reikiami pastato inžinerinių tinklų kanalai integruoti į holo medines lentynas) leidžia išlaikyti kokybišką architektūros visumą.

Išties nelengvai kontroliuojamą kelių aukštų holo „šerdies“ akustiką pavyko suvaldyti stogo konstrukcijų eksponavimą derinant su akustinio gipso kartono lubų sprendiniais. Siekiant akustinio komforto darbo patalpose sumontuotos surenkamosios akustinių mineralinių plokščių lubos.

Kitas sudėtingas uždavinys – medinėje pastato „šerdyje“ sukurti vientisą struktūrą iš lentynų, integruotų per kelis aukštus, ir koridorių lentynų bei minkštasuolių, o kitur, atvirkščiai, sudaryti galimybes lengvai keisti baldų formas ir pozicijas. G. Zykuvienės teigimu, nedaug gamintojų turi tiek technologinių žinių ir gamybos pajėgumų kaip ISKU, todėl ir buvo pasirinkti būtent jų baldai.

„Kurdami pastato interjerą siekėme šaltam technologiniam pastatui suteikti jaukumo, norėjome, kad jis mokslininkams, tyrėjams ir studentams taptų antraisiais namais. Todėl čia daug natūralios medienos (beržo faneros laiptų ir balkonų turėklai, minėtosios lentynos, parketas „Bjelin“), daug šiltų tonų minkštų baldų visose bendrosiose erdvėse. Prie įėjimo suprojektavome Kaunui būdingų kaulenių labirintus ir į vazonus-suolus susodinome rojaus obelaites – aliuziją į žinių troškimą“, – apibendrina G. Zykuvienė.

Apšvietimo sistema – apgalvota iki pat avarinių šviestuvų

„M-Lab“ visus apšvietimo sprendinius suprojektavo ir visus gaminius patiekė UAB „Mazgas“.

„Kiekviename projekte nenukrypdami nuo architektų sukurto dizaino įgyvendiname apšvietimo sprendinius pagal galiojančias normas: suprojektuojame apšvietimą laikydamiesi konkrečioms patalpoms keliamų jo reikalavimų, apskaičiavę, kokio stiprumo ir kur turėtų būti šviestuvai, kad jų šviesa neakintų, pasiskirstytų tolygiai. Instaliuotojui lieka tą projektą tik įgyvendinti“, – sako „Mazgo“ vadovas Vytenis Šmigelskas.

default

Taip pat buvo ir „M-Lab“ atveju. Įmonė nuo pat laboratorijų centro projekto įgyvendinimo pradžios glaudžiai bendradarbiavo su jo architektėmis. Pagal jų idėjas ir suformuluotą šviestuvų dizaino užduotį parinko reikiamus gaminius ir apskaičiavo jų kiekį bei aukštį, kad apšvietimas atitiktų galiojančias normas.

Sudėtingiau buvo suprojektuoti fasado apšvietimą. Reikėjo labai apgalvoti, kokiais kampais ir kokiose vietose išdėstyti šviestuvus, kad fasadas garantuotai būtų iššviestas, gražiai atrodytų. Tokiais atvejais dažnai reikia atlikti ir bandymus.

„M-Lab“ fasade sumontuoti itin elektros energiją taupantys LED šviestuvai. Iš išorės jų nematyti, o jų šviesą išskaido difuzinio polikarbonato plokštės ir žaliuzės.

Laiptinėms ir koridoriams parinkti šviestuvai su vadinamąja koridoriaus funkcija: kai nėra žmogaus judesio, šviesa, užuot automatiškai užgesusi, prislopsta iki  roc. galimo savo intensyvumo. Taip patalpos ir toliau lieka apšviestos, tačiau sutaupoma iki 60 proc. elektros energijos.

Be kitų tipų apšvietimo, įmonė „Mazgas“ suprojektavo ir evakuacinį-avarinį apšvietimą, taip pat patiekė evakuacinius-avarinius šviestuvus su adresine funkcija. Jei toks šviestuvas sugenda, už jį atsakingas personalas iškart gauna automatinį pranešimą apie gedimą. Taip garantuojamas greitas gedimo pašalinimas ir sutaupoma laiko.

Jei evakuacinis-avarinis apšvietimas yra adresinis, nereikia po patalpas ieškoti, kuris šviestuvas sugedęs, – pranešime nurodomas gedimo adresas. Reikia tik nueiti ir šviestuvą pakeisti ar suremontuoti. Jei šviestuvai būtų neadresiniai, reikėtų tikrinti visus iš eilės.

Įmonės rūpestis buvo parinkti ir saulės elektrinę ant pastato stogo. Ji taip pat netipinė: pagal architekčių idėją sumontuota ant apželdinto stogo naudojant specialius laikiklius.

Interjere – nepaprasti inžineriniai baldų sprendiniai

Tvarius ir ergonomiškus baldų sprendimus KTU „M-Lab“ įgyvendino Suomijos kapitalo įmonė UAB „ISKU Baldai“.

ISKU patirtis baldų gamyboje – jau 95 metai. Įkūnydama suomišką kultūrą ir pasaulėžiūrą, įmonė nuo pirmųjų dienų remiasi trimis pagrindinėmis vertybėmis: ilgaamžiškumu, laikui nepavaldžiu dizainu ir atsakingu požiūriu į aplinką. Tad drąsiai ir tvirtai imasi išskirtinių, iššūkių reikalaujančių projektų – tokių kaip KTU „M-Lab“.

Projektas iš tiesų didelis ir įvairialypis. Įmonė suprojektavo ir pagamino baldus bendrosioms erdvėms, holui, darbo kabinetams, susitikimų salėms, multifunkcinėms, poilsio zonoms, virtuvėms bei prototipiniam butui. Pasak ISKU atstovų, parenkant baldų sprendinius buvo stengiamasi nenukrypti nuo architektų užduoto koncepto ir maksimaliai įvykdyti visas iškeltas užduotis. Juk baldai turi būti ne tik gražūs, bet ir patogūs, funkcionalūs.

Vienas iš tikslų buvo kuo maksimaliau interjerą susieti su „M-Lab“ pastato lokacija. Pro erdvius jo vitrininius langus atsiveria nuostabus vaizdas į parką, tad interjere vyrauja šviesios ir natūralios gamtos spalvos: medienos, gaivos ir žaismingumo suteikiantys žali tonai, taip pat betono atspalviai. Balta spalva šiame interjere suteikia švaros ir estetikos pojūtį.

Kalbant apie medžiagiškumą, vyrauja natūralaus beržo lukštas, stalviršių atsparumui užtikrinti panaudotas HPL laminatas, minkštasuolių audiniai yra aukštos kokybės ir 100 proc. pagaminti iš perdirbto plastiko. Šiam projektui parinktoms darbo kėdėms suteikti I tipo ekologinio ženklo sertifikatai: net 97 proc. kėdėms gaminti naudojamų medžiagų gali būti pakartotinai perdirbamos, nes jose nėra žmogui ar aplinkai kenksmingų cheminių elementų.

Įmonės atstovų teigimu, tvarumas ISKU nėra tik madinga šių laikų tendencija, kurią puoselėti skatina rinka ar vartotojai: įmonė nuo pat pirmų savo dienų veiklą plėtoja atsakingai, didelį dėmesį skirdama gamtos ir išteklių tausojimui, žaliavų perdirbimui ir darbuotojų gerovei. ISKU vieni pirmųjų tvarumą iškėlė kaip pagrindinę gairę ir kuria baldų dizainą, įkvėpti gamtos, grynų medžiagų ir aplinkai draugiškų gamybos metodų. Tai leidžia rinkai pristatyti aukščiausios kokybės ergonomiškus baldų sprendimus. Apskritai visi įmonės sprendimai atspindi tvarumą ir gamtos puoselėjimą. ISKU tam skiria dideles investicijas.

Dar praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje pradėjusi tvarumo kelią, prieš 25 metus ISKU tapo pirmąja Skandinavijoje baldų įmone, gavusia ISO 14001 sertifikatą už įdiegtą originalią aplinkosauginę sistemą. Visa gamyboje naudojama mediena yra sertifikuota: daugiau nei 93 proc. medienos suteiktas PEFC sertifikatas, o likusi dalis turi FSC sertifikatą arba yra patikrinta ISKU audito. Pastaruoju metu gamybos procese buvo įdiegtos sistemos anglies dvideginio emisijai mažinti, efektyvus geoterminis šildymas, galinga saulės elektrinė, o gamybai skirtas plotas sumažintas beveik dvigubai. Kruopščiai atrenkami bei tikrinami ir žaliavų tiekėjai.

„M-Lab“ interjere panaudoti standartiniai ir nestandartiniai baldai. Pasirinktos medžiagos bei spalvos atkartojamos visuose balduose, tad interjeras išlaiko vientisumą.

ISKU atstovų nuomone, ypač paminėtini sienose integruoti patogūs minkštasuoliai ir holų lentynos. ISKU komandai teko išspręsti nemažai iššūkių – nuo projektavimo iki jų įgyvendinimo: pritaikyti nestandartinius sprendinius, integruoti į baldus daugybę pastato inžinerinių tinklų kanalų ir jų valdymą – juk baldai turi būti ne tik gražūs ir kokybiški, bet ir funkcionalūs.

Nepaisant visų gudrybių ir subtilumų, projektas buvo įgyvendintas per tris mėnesius nuo užsakymo pateikimo: suderintos spalvos, atlikti detalūs matavimai, suderinti projektiniai sprendimai, užsakytos ir gautos žaliavos, pagaminti ir objekte surinkti baldai – iš viso daugiau nei 300 įvairios paskirties kėdžių, apie 80 pufų ir minkštasuolių, daugiau nei 200 įvairaus tipo stalų, per 100 spintų ir spintelių, trys virtuvės. Aukščiausias baldas – net 8 metrų aukščio!

Derindama moderniausias technologijas su meistriškumu ir puoselėdama savo pamatines vertybes, ISKU kuria sprendimus, jau šiandien atitinkančius ateities reikalavimus. ISKU vadovas labai didžiuojasi įmonės kompetencija ir vis didesniu užsakovų pasitikėjimu kolektyvo profesionalumu bei atsidavimu darbui.

Novatoriškos grindų dangos – iš IRIS

Prie šiltų tonų minkštų baldų pastato bendrosiose erdvėse puikiai dera bendrovės IRIS tiekta ir jos meistrų išklota aukščiausios kokybės „Burmatex“ kiliminė danga „Balance Grid“. „Burmatex“ gaminiai gaminami naudojant 100 proc. sertifikuotą atsinaujinančią elektros energiją. Kiliminės dangos gamintojas orientuojasi į novatoriškų produktų, atitinkančių architektų, rangovų poreikius, projektavimą ir kūrimą. „Balance Grid“ kiliminės plytelės, pagamintos iš perdirbtų verpalų, neutralios anglies dioksido atžvilgiu, atspindi tvarumo idėjas „M-Lab“ interjere.

Kadangi laboratorijose itin svarbu technologiniai reikalavimai – akustiniai, higieniniai, dangų atsparumo chemikalams, iš bendrovės IRIS pasirinktas dar vienas produktas – prancūzų gamintojo „Gerflor“ homogeninė PVC danga. Ji padengta naujos kartos patentuotu paviršiaus apdorojimu „Evercare“, kurio išskirtinai tolygus paviršiaus padengimas išgaunamas naudojant UV lazerio kryžminius spindulius. Šis paviršius sukuria nepralaidžią apsaugą nuo dėmių ir įvairių chemikalų ir palengvina priežiūrą. Pažangiausias technologijas ir aplinkai draugiškus sprendinius trijuose „Gerflor“ tyrimų ir plėtros centruose kuria septyniasdešimt inžinierių. Įmonė bendradarbiauja su laboratorijomis ir universitetais visame pasaulyje.

Visus darbus, susijusius su „Gerflor“ PVC dangos laboratorijose bei kabinetuose ir kiliminės dangos poilsio zonoje paklojimu, sėkmingai atliko IRIS atstovaujantys dangų instaliavimo meistrai.

UAB IRIS, vienas didžiausių prekybos tinklų Lietuvoje, prekiaujančių apdailos medžiagomis ir vonios įranga, yra įkūręs projektinės grupės padalinį, kuris sėkmingai bendradarbiauja su architektais įvairiuose projektuose. Savo klientams bendrovė visuomet gali pasiūlyti profesionalių lubų montavimo meistrų komandą, kuri padeda realizuoti architektų sumanymus naudodama IRIS medžiagas. Trisdešimt dvejus metus dirbanti įmonė sėkmingai parduoda ir įrengia grindų bei sienų dangas naujai statomoms ir rekonstruojamoms kultūros, mokslo bei sveikatos įstaigoms visoje Lietuvoje. Prekybos salonai veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje.

 

Naujiena – pasaulinio gamintojo „Danpal“ fasadas jau sumontuotas ir Lietuvoje

Tvirta, tvaru ir estetiška: fasadinė polikarbonato sistema ir polikarbonatinės žaliuzės.

Fasadą suprojektavo architektės Gražina Janulytė-Bernotienė ir Guoda Zykuvienė.

Fasado mintį įgyvendino UAB „Tinklelis“. 27-tus veiklos metus skaičiuojanti bendrovė gamina, tiekia ir montuoja tinklus ir kitas dangas fasadams, įvairias žaliuzes, roletus, ventiliacines orlaides, groteles, tinklelius nuo vabzdžių.

 

Objektas: Kauno technologijos universiteto tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“

Užsakovas: Kauno technologijos universitetas

Generalinis rangovas: UAB ATEA (perėmė darbus iš UAB „Dzūkijos statyba“)

ArchitektĖS: „G. Janulytės-Bernotienės studija“, Guoda Zykuvienė ir Gražina Janulytė-Bernotienė

 

„G. Janulytės-Bernotienės studijos“ (Linos ADI) nuotr.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

Estijos statybos bendrovė žengia į Lietuvą

Trečia pagal dydį Estijos statybos bendrovė „Mapri Ehitus“ įsigijo 72 proc. Lietuvos statybos bendrovės „Bauschmidt“ akcijų. Statybos bendrovė, iki šiol…

Has photos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų