Net keturios radijo stotys persikraustė į naujus namus Vilniaus Smetonos gatvėje. Kapitaliai suremontuotas 1954 metų pastatas išorėje nepakito, tačiau viduje transformavosi į modernias, estetiškai išpuoselėtas erdves.
Nenustebkite, jei kada einančius Vilniaus Gedimino prospektu jus sustabdys pakalbinti radijo laidų vedėjas – už prospekto kampo esančioje Stulginskio ir Smetonos gatvių sandūroje įsikūrė „Radijo namai“, kuriuose veikia keturios radijo stotys: M-1, M-1 PLUS, Lietus ir M-1 Dance. Jų laidų vedėjai mėgsta spontaniškai pasinaudoti kaimynystės teikiamu privalumu ir rasti pašnekovų gausiausiai lankomoje miesto gatvėje.
Naujaisiais radijo stočių namais tapo beveik 70 metų amžiaus pastatas, kurį, sklando gandas, statė Antrojo pasaulinio karo belaisviai vokiečiai, o iškilo jis anuomet Statybinių medžiagų pramonės ministerijai.
„Visada juokaujame, kad radijo stoties Lietus programų direktorė sėdi Algirdo Brazausko darbo vietoje. Buvęs Lietuvos prezidentas keletą metų šiai ministerijai vadovavo“, – sako Ramunė Grušnytė, įmonės „M-1“ savininkė ir savireklamos vadovė.
Ji įdėjo daug širdies, kad sovietinis pastatas, kuriame prieš tai dar veikė ir bankas, o vėliau – biurai, transformuotųsi į jaukius namus radijo stočių šeimai. Per 33 metus susibūrusi solidi radijo stočių grupė iki tol veikė Spaudos rūmuose, tačiau kilo poreikis kraustytis, nes sovietmečiu statyti Spaudos rūmai nuo anų laikų taip ir nebuvo atnaujinti.
R. Grušnytė pasakoja, kad kraustytis nebuvo lengva – radijui reikia daug specialių sąlygų, studijų su specialia akustika, papildomo elektros generatoriaus, jei nutrūktų elektros tiekimas iš miesto tinklo.
Bent porą metų užtruko surasti tinkamą pastatą, kurį buvo įmanoma pertvarkyti radijo reikmėms. „Kraustymosi proga kartu atnaujinome techniką, pultus. Darbuotojai džiaugiasi dirbdami erdviuose kabinetuose, turėdami didelę bendrą laisvalaikio erdvę“, – sako pašnekovė.
Interjeru pasigrožėti gali ir svečiai – ekskursija visada prasideda nuo išskirtinio radijo muziejaus kambario, kuriame ant baltų lentynų saugomi per gyvavimo laikotarpį sukaupti prizai, apdovanojimai, o sumaniai išdėliota daugiau nei 4 000 CD kolekcija tarnauja ir kaip interjero dizaino akcentas.
Sukurtas identitetas
Visu „Radijo namų“ interjeru patikėta pasirūpinti studijos „Plazma“ architektams – jiems teko užduotis ne tik sukurti jaukias, namus primenančias erdves, bet ir atskleisti keturių skirtingų radijo stočių identitetą.
„Kadangi tiesiogiai transliuojame vaizdą iš radijo studijų, reikėjo kiekvieną studiją įrengti pagal tos stoties klausytojų portretą ir spalvas, bet kartu išlaikyti vientisumą pastate, kažkokiu būdu suderinti mėlyną, žalią ir raudoną. Manau, kad „Plazmai“ tai labai gerai pavyko“, – neabejoja R. Grušnytė.
Su „Plazma“ vadovu Ryčiu Mikulioniu projektą įgyvendinusi Skirmantė Kubiliūtė-Deniušienė sako, kad komanda siekė ne tik sukurti šiuolaikišką, komfortišką interjerą, bet kartu išsaugoti ir pastato istorinius bruožus.
„Pastatas yra pokario laikotarpio, stalinistinės stilistikos. Jame išliko statybos laikotarpio dvasią atspindintys architektūriniai elementai – gipsiniai lubų apvadai ir rozetės. Juos išsaugojome, taip pat panaudojome anuomet charakteringų vidaus apdailos medžiagų“, – komentuoja architektė. Laiptinės padengtos teracu – mozaikiniu betonu, kuris suteikia interjerui vientisumo, dera su viduje išsaugotomis architektūrinėmis detalėmis.
Baldams naudota aktualumo neprarandanti natūrali ąžuolo faneruotė, turėklams – medžio masyvas. Daugelis kitų interjero medžiagų buvo padiktuotos funkcijos – radijo stotims reikia visiškos tylos, kad triukšmas neterštų eterio, tad panaudotos specialios akustinės gipso kartono pertvarų konstrukcijos, lubos padengtos akustiniu veltiniu ir segmentine akmens vata, panaudota purškiama ir surenkama akustinė sienų danga, kilimai, didelės akustinės varžos mediniai langai.
Architektams pavyko ir sumaniai perplanuoti patalpas – jie išlaikė kapitalinių sienų tinklą ir būtiną koridorių sistemą, tačiau likusias erdves išplėtė, įleido į jas daugiau natūralios šviesos. Patalpos tapo modernios, o dėl interjero detalių jose nesijaučia jokio oficialumo, būdingo biurų patalpoms.
Sumaniai apšiltintas
„M-1” grupės įsigytas administracinės paskirties keturių aukštų su mansarda pastatas yra Stulginskio ir A. Smetonos gatvių kampe, šalia kurio iš abiejų galų jungiasi po pastatą su gyventojų butais. Patalpos buvo apleistos ir apgriautos. Architektų sumanymas šitą pastatą pritaikyti specifinei radijo veiklai buvo nemenkas iššūkis. Reikėjo specifinių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių rangovų bei atestuotų specialistų. Pagrindinius darbus atliko įmonės „VEDUVA” komanda.
Nors pastatui pagal statybos metus nepriklauso būti įtrauktam į saugomų pastatų sąrašą, jo fasadas – vertybė, kurią valstybės Kultūros paveldo departamentas (KPD) savininkams pavedė išsaugoti. Tai sukėlė nemažą iššūkį fasado apšiltinimui, nes tokiu atveju negalima išorės uždengti jokiomis medžiagomis.
„Kadangi pastato energinį efektyvumą gerinti reikėjo, suradome būdų, kaip tai padaryti. Šiltinome iš vidaus, pasitelkę unikalią „Caparol” technologiją, naudojamą kultūros paveldo pastatų remontui Vokietijoje“, – sako diplomuotas inžinierius UAB Veduva, generalinės rangos darbus atlikusios įmonės „VEDUVA“ projektų vadovas.
Ta technologija – tai „Caparol” gamintojo sukurtos specialios silikato plokštės ir tinko sistema, klijuojamos ant vidinių sienų. Jų šiluminės savybės yra analogiškos 5 cm sluoksniui putų polistireno. Šios plokštės panaudotos fasadui tik iš kiemo pusės, nes kito, centrinio fasado siena –pakankamai stora, tad net jos neapšiltinus pastato energinį efektyvumą pavyko kartu su kitomis priemonėmis iš F lygio pakelti iki B.
„Centrinį fasadą tik sutvarkėme pagal KPD rekomendacijas, atkūrėme reprezentatyvią išvaizdą, perglaistėme siūles ir taip užsandarinome sienas, kurios buvo prakiurusios ir lyjant įmirkdavo, po ko sienos netekdavo šiluminių savybių. Kadangi nieko keisti negalėjome, fasadą nušveitėme ir kelis kartus nuplovėme, trūkstamas dekoratyvines plyteles, pagamintas iš smiltainio su kvarco priemaišomis, ir karnizų elementus atkūrėme – fasadas gerą išvaizdą turėtų išsaugoti apie du dešimtmečius“, – sako A. Šiaučiūnas.
Nors kiemo pusės fasadas nėra toks puošnus, nuspręsta laikytis autentiškumo – sutvarkius visus sienų įtrūkimus ir atstačius palangių elementus buvo parinktas ir užpurkštas identiškas „Sakret“ gamintojo pasiūlytas dekoratyvinis tinkas.
Rado būdų prisitaikyti
A. Šiaučiūnas atsimena, kiek kantrybės ir kruopštaus darbo pareikalavo perdaryti pastato vidų – čia reikėjo viską demontuoti ir sumontuoti naujas inžinerines sistemas, išplėsti erdves, įrengti liftą.
„Iš pradžių viską griovėme – nereikalingas sienas, perdangas, kaminą, ėjusį iš senosios, nenaudojamos pastato katilinės. Paskaičiavau, kad šiukšlių išvežėme kone 1 200 tonų. Įdomu, kad pastatas iš skirtingų plytų statytas, nes pokariu statė iš to, ką surankiojo iš griuvusių pastatų“, – sako jis.
Vietoje kamino „VEDUVOS” statybininkų komanda įrengė šachtą, į kurią suvesta visa rekuperacija. Ant pastato stogo prie esamos ugniasienės teko be krano sumontuoti metalinę platformą centriniam šaldymo agregatui.
Priešingoje pastato pusėje buvo iškirsta ir išmūryta nauja lifto šachta, dar 2 šachtos įrengtos šalia laiptinės dūmams šalinti – juos čia išpūstų įsijungusi moderni priešgaisrinė sistema, taip suteikdama žmonėms galimybę saugiai palikti patalpas.
„Galima sakyti, viską nešėme rankomis, teko taikytis prie pastato ankštų erdvių ir to, kad neįmanoma dirbti su statybų aikštelėje įprastais įrenginiais ar mechanizmais. Turėjome susimeistravę tik tokį mini elektrinį keltuvą, kuris per lifto šachtą padėdavo pasikelti medžiagas į pastato aukštus“, – pasakoja A. Šiaučiūnas.
Iššūkis buvo ir į pastato rūsį įgabenti didžiulį atsarginį elektros generatorių – tam buvo išimtas langas ir praplatinta anga sienoje. „Padarėme lakinus bėgius ir juo generatorius įčiuožė į vidų, sieną vėl sumūrijome – dabar jau tą generatorių išnešti galima tik išardžius dalimis arba sugriovus sienas“, – juokauja Algimantas.
Kadangi veikiantis generatorius – triukšmingas, jo patalpa izoliuota 20 cm akustinės vatos sluoksniu, o pats generatorius pastatytas ant specialiai sukurtos amortizacinės plokštės, kad neperduotų vibracijų į pastatą.
Unikaliausiai teko įrengti specifinį radijo studijų aukštą. Buvo iškelti aukščiausi atitvarų izoliavimo akustiniai reikalavimai. Ilgai teko ieškoti medžiagų ir būdų jiems įgyvendinti. Buvo padaryta unikali grindų akustinė plokštė naudojant gumos demblius. Visos atskirai sugalvotos sienų ir lubų konstrukcijos yra atskirtos deformacinėmis siūlėmis nuo pastato karkaso. Sienos ir lubos padengtos akustiką gerinančiomis medžiagomis. Po grindimis įrengti specialūs komutaciniai kanalai radijo veiklos kabeliams naudoti.
Sumanaus sprendimo reikėjo ir vandentiekio ir nuotekų tinklams tvarkyti – kadangi esamas vamzdynas buvo senas, kiauras ir surūdijęs, jį teko keisti visą, net pertvarkyti ir įvadus į pastatus. Tačiau tam atsisakyta įprasto proceso – atkasti vamzdyną gatvėje, nes tektų kviesti archeologus kasinėjimams ir ilgam stabdyti darbus.
„Radome kitą būdą – panaudojome specialų mini gręžimo aparatą. Jis įvažiavo pro langą į rūsį ir ten, kur turėtų būti pajungtas vandentiekis, ėmė gręžtis, ir po gatve pasuko horizontalia kryptimi bei prisikasė iki vamzdynų Stulginskio gatvėje. Tad archeologiniai kasinėjimai vyko trumpai, tik labai mažame plote, kurį atvėrė gręžimo mašina“, – sako A. Šiaučiūnas.
Netrūko iššūkių ir atliekant visus vidaus apdailos darbus, nes senas pastatas plane yra drugelio formos su visomis kreivomis sienomis, net perdangos per visą pastato ilgį turėjo didelį nuolydį. Teko labai pasistengti siekiant surinkti patalpų geometriją bei sukurti plokštumas.
Reikėjo sutalpinti ir paslėpti visas vamzdynų komunikacijas ribotose nišose bei sutvarkyti autentišką saugomą lipdinių dekorą. Įrengti dirbtinio marmuro grindis ir laiptus, sukuriant sumanytą stilių visame pastate. „Visa tai įvyko per pandemiją ir medžiagų krizes. Rezultatas pasiektas ir kalba pats už save“, – sako A. Šiaučiūnas.
Tylus vėdinimas ir kondicionavimas
Šiame projekte „Todera“ vadovas Tomas Šulcas dar kartą įsitikino, kaip sunku miesto centre stovinčiame sename pastate įrengti naujas inžinerines sistemas – įmonės specialistai čia montavo oro vėdinimo ir oro kondicionavimo įrangą,
„Vėsinimo įrangos čileris sveria apie 2 tonas, o jį teko kelti ant šlaitinio namo stogo. Tam krano neįmanoma iš gatvės pusės privežti, nes būtume ilgam užblokavę automobilių eismą. Tad iš kiemo pusės prie sienos teko montuoti specialų keltuvą, kuriuo tą įrenginį užkėlėme“, – sako T. Šulcas.
Pasak jo, ypatybė šiame pastate, kad dėl radijo stotims reikalingos tylos sumontuota be triukšmo veikianti vėsinimo ir kondicionavimo įranga. Visa kondicionavimo sistema pajungta į bendrą pastato valdymo sistemą.
Kompiuterių serverinėje kondicionavimo sistemos įrengtos net trys – viena dirba nuolat, o kitos dvi budi. Jei tik sugenda pirma sistema, vos pakilus patalpos temperatūrai, kita sistema gauna signalą ir iškart pradeda veikti.
Po atskirą vėdinimo įrenginį pastatyta kiekviename aukšte, kad būtų galima ekonomiškai naudoti ir įjungti tik tada, kai reikia. Radijo studijose į kiekvieną patalpą ant vėdinimo sistemos ortakių sumontuoti papildomi triukšmo slopintuvai, tad veikiančios įrangos garsų čia visiškai nesigirdi.
„Tik turėjome pasukti galvą, kaip ortakius įtaisyti, nes pastatas senas, patalpose nėra daug aukščio, sienos storos, o pastato šeimininkai nenorėjo, kad ortakiai atimtų iš patalpų daug erdvės“, – sako T. Šulcas. Vis dėlto pavyko surasti ir pritaikyti estetiško dizaino ortakių groteles, kurios darniai įsiliejo į bendrą interjerą.
Pakeista beveik 100 langų
Atsinaujinusiame pastate, be abejo, pakeisti visi langai, kurie ir išlaiko šilumą, ir itin gerai slopina iš gatvės sklindantį triukšmą. Iš viso net devyniasdešimt keturis A++ klasės medinius langus, kurių bendras plotas sudaro 182 kv. metrus, „Radijo namams“ pagamino viena didžiausių medinių langų ir durų gamintojų Lietuvoje, bendrovė „Megrame medis“.
„Medienos naudojimas architektūroje atspindi vyraujančias tvarumo tendencijas, o gaminių kokybę ir ilgaamžiškumą padeda išgauti pažangūs gamyboje naudojami sprendimai. Mediniai langai dėl savo natūralių savybių gerai išlaiko šilumą, yra sandarūs, tyliai varstomi, pasižymi gera garso izoliacija“, – sako Donatas Balsiukas, „Megrame medis” direktorius.
Langų stiklinimui pritaikytas itin šiltas 52 mm trijų stiklų, dviejų kamerų stiklo paketas su papildomu šilumą išlaikančiu termo rėmeliu. Sandarinimui panaudota trijų tarpinių sistema bei aukštos kokybės furnitūra padeda užtikrinti tylų lango varstymą. „Radijo studijose užsakovas pageidavo ypač aukštos garso izoliacijos, tad šių patalpų langams pagaminome aukštesnių nei įprasta parametrų stiklo paketus“, – sako D. Balsiukas.
Viso pastato langų konstrukcijai panaudotas 94 mm storio Euro94 profilis, kuriam pasirinkta dygliuotosios pušies mediena – ji iš lauko pusės nudažyta ruda, iš vidaus – balta spalvomis. „Radijo namų“ langai – klasikinės formos stačiakampiai, tačiau pritaikyti ir keli nestandartiniai – apskritos bei arkinės formos langai.
„Medinis langų rėmas suteikia daugiau galimybių įgyvendinti nestandartinius architektų sumanymus, medis leidžia varijuoti formomis ir dydžiu“, – sako D. Balsiukas. Jis priduria, kad visi „Megrame medis“ gaminiai atitinka aukščiausius mediniams langams keliamus kokybės reikalavimus tiek funkcine, tiek dizaino ir estetikos prasme.
Langams – funkcionalus ir estetiškas derinys
Interjere namų atmosferą kurti padeda langus papuošusios akustinės pilkos užuolaidos bei jaukios medinės žaliuzės – jas parūpino įmonė „Domus Lumina”.
Baltos spalvos (kodas Stark) medinės žaliuzės iš naujausios kolekcijos TIMBERLUX® yra pagamintos iš amerikinės liepos, kurios mediena yra itin švelni ir lygi. Nors pati lamelė yra plona, grakšti, ji – tvirta ir ilgaamžė. Radijo laidų studijose sumontuotos plačios 50 mm lamelės, kurios gražiai uždengia lango nišas ir atrodo labai elegantiškai.
„Šios žaliuzės šiuolaikiniam biurui suteikia nepriekaištingos estetikos ir lengvumo jausmą, o svarbiausia, funkcionalumą, nes padeda lengvai valdyti šviesos srautą“, – sako Eglė Jagminienė, „Domus Lumina” projektų vadovė.
Pilkos užuolaidos sukabintos darbo kambariuose, kurios ne tik puošia, bet ir prisideda prie jų akustikos gerinimo. Užuolaidos pasiūtos iš puraus aksominio audinio, kuris gerai sugeria įvairius garsus.
„Aidas, savo balso girdėjimas išvargina, tad žmogui daug sveikiau dirbti patalpoje, kurioje triukšmas yra nuslopintas“, – neabejoja E. Jagminienė. Šių užuolaidų audinys pasižymi dideliu atsparumu dilimui ir ugniai, neįsidega ir turi tai patvirtinantį sertifikatą.
Papuošė baltąją salę
Ko gero, įspūdingiausia patalpa – ketvirto aukšto baltoji salė, skirta poilsiui, bendriems pietums prie didelio stalo ar renginiams. Čia svarbiu akcentu tapo lengvos baltos užuolaidos – jos tarsi susilieja su baltomis sienomis, sukurdamos foną išryškėti baldams ir išsaugodamos erdvės pojūtį.
Penkiems dideliems langams buvo naudotas baltas, lengvas, nepermatomas audinys. „4 metrų aukštyje buvo likę į sieną įmontuoti plieniniai strypai, tarp kurių įtempėme 15 metrų ilgio trosą užuolaidoms pakabinti“, – sako Margarita Kregždaitė, užuolaidas siuvusios įmonės „MD-dizainas“ savininkė ir dizainerė.
„Pirmojo aukšto pasitikimo patalpoje ir susitikimų kambario langams dengti buvo panaudotas tamsiai pilkos spalvos aksominis audinys, Radijo muziejaus patalpoje – tamsiai žalios spalvos aksominis audinys. Užuolaidos ne tik sukuria elegancijos ir jaukumo pojūtį, bet ir subalansuoja akustiką“, – sako M. Kregždaitė, užuolaidų kūrimu besirūpinanti daugiau nei 20 metų.
Pagamino individualius baldus
„Labai džiaugiamės, kad su „Narbutas Lietuva“ komanda galėjome prisidėti prie tokio unikalaus projekto ir įgyvendinti baldų sprendimus pagal nestandartines architektų vizijas“, – sako Donatas Girinskis, „Narbutas Lietuva” projektų vadovas.
Įmonei teko užduotis moderniame, minimalistinio dizaino interjere baldus įkomponuoti subtiliai, neapkraunant erdvės. Be abejo, kokybė – irgi vienas iš neginčijamų kriterijų.
Pasak D. Girinskio, labai įdomu buvo gaminti radijo didžėjų stalus su integruota technine įranga – juos teko daryti pirmą kartą, kurti visiškai individualiai. Daug dėmesio skirta ir nestandartinio recepcijos baldo gamybai. „Atidžiai rinkome kiekvieną baldo detalę ir testavome skirtingas medžiagas“, – sako jis.
Bendrąją poilsio erdvę papuošė pagal architektų viziją pagamintas minimalistinio dizaino virtuvės baldas bei metalo ir medžio derinio valgomojo stalai.
Jaukiuose darbo kambariuose įmonė priderino NOVA Wood stalų junginius su natūralaus medžio kojomis, o užtikrinti darbuotojų taisyklingą ir patogią sėdėseną padeda populiariausios NARBUTAS darbo kėdės WIND – jos yra modernaus dizaino, o dėl reguliuojamos juosmens atramos lengvai prisitaiko prie kiekvieno darbuotojo individualiai.
Tarsi taškas ant i
Architektai ir dizaineriai žino, kad jungikliai nėra nereikšmingas elementas. Pasirinkti tinkamai, jie tampa tarsi tašku ant i interjere. Radijo namams prie klasikinio moderno priderinti balti JUNG jungikliai iš JUNG LS 990 serijos. Tai vokiškos kokybės, klasikinio dizaino jungikliai, gaminami daugiau nei pusę amžiaus – jie griežtų linijų, iš kokybiškų medžiagų ir visuomet populiarūs, nes tinka daugumai šiuolaikinių interjerų.
Dar labiau galimybes praplečia tai, kad jungiklių rėmelį ant sienos galima montuoti tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Baltas jungiklis nėra vienintelis pasirinkimas JUNG LS 990 serijoje – jie gali būti balti, juodi, pilki arba ryškių spalvų – tokius renkasi ekstravagantiškam, provokuojančiam interjerui.
Populiariausias pasirinkimas – iš kokybiško duroplasto pagaminti JUNG jungikliai, kokie ir panaudoti Radijo namų interjere. Tačiau yra variantų ir iš metalo – nerūdijančiojo plieno ar aliuminio. Jie būna natūralūs ar dažyti patrauklia antracito spalva, padengti tviskančio chromo arba prabangia aukso danga. Šią seriją puikiai papildo jungikliai iš natūralaus žalvario – subtiliai švytintis Classic ir Antik, teptuko potėpio raštą primenančiu paviršiumi.
Ypač malonūs akiai ir lietimui yra matiniai Les Couleurs® Le Corbusier jungikliai – pagal tam tikrą metodiką jie dažomi rankomis ir galima rinktis net iš 63 tarpusavyje idealiai derančių atspalvių.
Partnerių turinys
