Žurnalas STRUCTUM, kaip kasmet peržvelgdamas praėjusius metus, kartu su architektų komisija išrinko įspūdingiausius 2022 metų projektus, kuriuos sukūrė Lietuvos architektai ir įgyvendino didžiausios, profesionaliausios statybos įmonės.
Rekonstruotas Dariaus ir Girėno stadionas pribloškia savo dydžiu ir išskirtiniais sprendimais
Nėra jokių abejonių, kad naujasis Dariaus ir Girėno stadionas yra ypatingas objektas Kaunui ir visai Lietuvai. Žiūrovų erdvėje telpa daugiau nei 15 tūkstančių sporto aistruolių. Ketvirtąją UEFA kategoriją atitiksiančiame daugiafunkciame sporto centre vyks ne tik aukščiausio lygio futbolo rungtynės, bet ir didieji koncertai bei kiti renginiai.
Užbaigus greta vykstančias uždaro maniežo statybas, ateityje Dariaus ir Girėno stadionas pretenduos ir į tarptautinius lengvosios atletikos čempionatus. Stadiono projektui įgyvendinti reikėjo daugiau nei 43 mln. Eur investicijų. Į šią sumą įskaičiuotas ir penkių teniso kortų bei požeminės automobilių aikštelės, skirtos tarnybiniam transportui, įrengimas.
Stadiono idėja numatyta jau prieš šimtmetį
Architektas Tomas Kuleša primena, kad ši teritorija kaip miesto sporto infrastruktūros kompleksas pradėta vystyti beveik prieš 100 metų. Stepono Dariaus iniciatyva nusausinus čia buvusią pelkę, 1925 metais pastatytas pirmasis Lietuvos sporto stadionas. 1979 metais pagal architektų Boleslovo Zabulionio, Jono Putnaus ir Kazimiero Šešelgio projektą baigta stadiono rekonstrukcija, kur įrengta 9 500 vietų žiūrovams.
Pagal 1931 metais architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio parengtą projektą 1934-aisiais pastatyti Lietuvos sporto universiteto rūmai (tuomet Fiziško auklėjimo rūmai), o 1938 metais pagal inžinieriaus-konstruktoriaus Anatolijaus Rozenbergo projektą pastatyta Kauno sporto halė, kurios rekonstrukcija baigta šiais metais (architektas Marijus Preisas).
Šiuo metu statomas Kauno lengvosios atletikos maniežas pagal UAB „Archas“ (autoriai Tomas Kuleša, Neringa Sobesčiukaitė, Gintaras Čepurna) projektą.
„Stadionas yra greta unikalios Europoje sengirės Kauno ąžuolyno. Vizualinė integracija gamtiniame ir istoriniame kontekste neprarandant sportinės dvasios estetikos buvo sudėtingas ir daug pastangų pareikalavęs procesas. Dariaus ir Girėno stadionas yra daugiafunkcis kompleksas. Čia turėjome suderinti ne tik specifinius UEFA, LLAF reikalavimus, bet ir suprojektuoti kompleksą, tinkamą masiniams kultūros renginiams.
Tam tikrais atvejais šie reikalavimai nesiderino, prieštaravo vienas kitam, todėl rasti tinkamą sprendimą nebuvo paprastas uždavinys. Kadangi pastatas yra miesto centre, tankiai urbanizuotoje teritorijoje buvo labai svarbu užtikrinti saugumą, išspręsti transporto, žiūrovų srautų, paskirstymo logistiką. Kadangi Lietuvoje UEFA standartus atitinkančių stadionų statybos tradicijos, švelniai tariant, nėra labai senos, daug ką darėme pirmą kartą ir tai tapo tarsi „ledlaužiu“, – apie objekto statybas pasakoja vienas iš projekto bendraautorių T. Kuleša.
Unikalūs apdailos elementai
Iš pagrindų atstatytą stadioną dengia išskirtiniai fasado elementai. Pagal pirminį sumanymą apdailą turėjo sudaryti medienos fragmentai, tačiau dėl itin jautrių priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nuspręsta pereiti prie praktiško ir ilgaamžiško sprendinio – išskirtinai šiam projektui paruoštų aliuminio gaminių, aliuminio lamelių, kurios yra ilgaamžiškesnis ir patvaresnis sprendimas.
„Suskaičiavau 64 vien pastato fasado skirtingus eskizus iki tol, kol vieną gražią dieną man būnant komandiruotėje kolega Deivydas Pauža atsiuntė žinutę su tekstu: „Man rodos, radau „G“ tašką.“ Tiesa, jau radus „jį“ teko gana nemažai padirbėti, kol fasado idėja virto tuo, ką matote dabar. Paradoksas, kad tokios paskirties objekte fasadas yra mažiausiai svarbus elementas, neturintis jokios įtakos funkcijos užtikrinimui, tačiau, kaip įvaizdis, kaip miesto ženklas yra esminis.
Siekėme didelį pastato tūrį darniai integruoti istoriniame, urbanistiniame kontekste. Plastiška, „plazdanti“ stadiono tūrį juosianti vertikalių unikalių, specialiai šiam projektui sukurtų ir pagamintų lamelių struktūra atspindi pastato dinamišką sportinę / kultūrinę paskirtį, kartu jos plastiškumas atliepia gamtinį Ąžuolyno kontekstą“, – pasakoja T. Kuleša.
Naujajame projekte žiūrovų komfortą lyjant užtikrins „Geberit Pluvia“ – vakuuminė lietaus nuotekų sistema efektyviai surinks ir patikimai pašalins vandenį nuo pastato stogo, kuriai, palyginti su savitakine pastato lietaus nuotekų sistema, reikia žymiai mažiau vamzdynų ir vietos.
UAB „By & N“ (LEDlife) Dariaus ir Girėno stadione sumontavo šviesos diodų (LED) šviestuvus (išskyrus aikštės apšvietimą), išsiskiriančius dideliu efektyvumu bei originaliu dizainu, o specialiai pritaikyta spalva ir konstrukcija idealiai tinka šiam objektui.
15 tūkst. žiūrovų talpinantis Dariaus ir Girėno stadionas dėl savo dydžio ir architektūrinių elementų pareikalavo profesionalių ir efektyvių konstrukcinių sprendimų. Prie kokybiško ir sklandaus projekto įgyvendinimo prisidėjo įmonė „Peikko Lietuva“, turinti didelį gelžbetonio jungčių asortimentą ir siūlanti plataus naudojimo statybines kompozitines konstrukcijas, skirtas tiek surenkamajam, tiek monolitiniam gelžbetoniui. „Peikko Lietuva“ varžtinės jungtys ir įdėtinės detalės buvo panaudotos efektyviam ir paprastam masyvių gelžbetoninių konstrukcijų sujungimui.
Naujajame Dariaus ir Girėno stadione šildymo ir vėdinimo sistemų tiekėju tapo bendrovė „Airwave Lietuva“ – puikiai savo srityje žinoma oro kondicionavimo, vėdinimo bei šildymo įrangos platintoja. Sukaupusi daugiau nei 20 metų patirtį, įmonė padėjo įgyvendinti aukštus Dariaus ir Girėno stadiono užsakovų reikalavimus ir pasiūlė aplinkai naudingą sprendimą su „Daikin“ produktu VRV.
Stadiono apšvietimo projektui įgyvendinti panaudota beveik 400 „Baltled“ šviestuvų, kurio vieno galia siekia 900 W: bendra sportinio apšvietimo galia siekia apie 348 kW, o bendras šviestuvų generuojamas šviesos kiekis viršija 42 mln. liumenų.
Daug patirties statybų versle sukaupusi prekybos statybinėmis ir apdailos medžiagomis įmonė „Kingsbud“ projektui tiekė „ArcelorMittal“ gamintojo laikantįjį stogo paklotą – kompetentinga ir patyrusi tiekėjo komanda taip pat teikė konsultacijas projektuojant, pasirenkant tinkamiausią produktą ir jį montuojant.
Daug patirties statybų versle sukaupusi prekybos statybinėmis ir apdailos medžiagomis įmonė „Kingsbud“ projektui tiekė „ArcelorMittal“ gamintojo laikantįjį stogo paklotą – kompetentinga ir patyrusi tiekėjo komanda taip pat teikė konsultacijas projektuojant, pasirenkant tinkamiausią produktą ir jį montuojant.
Pilaitės gimnazija – inovatyvus rajono bendruomenės centras
Sunku patikėti, kad visai neseniai plyname lauke į neseniai išlietus pamatus buvo įkasta simbolinė kapsulė su linkėjimu ateities kartoms. Šiandien jaunoji Pilaitės karta jau gali lankyti naująją gimnaziją. Pilaitės gimnazija išskirtinė: tai pirmoji ugdymo įstaiga sostinėje, kuri buvo kuriama mokiniams ir pedagogams bei Pilaitės bendruomenei.
Tikslas – mokyti ir burti bendruomenę
„Neabejoju, kad Pilaitės gimnazija taps šios miesto dalies gyvenimo ašimi. Ne veltui bendruomenė titulavo ją laukiamiausiu metų projektu, juk ši mokykla – žmonių aktyvios veiklos rezultatas, kurį mes su rangovais tik padedame įgyvendinti. Mokykla yra ne tik pastatas, kuriame laiką leidžia vaikai, tai vienybės, šviesos ir bendruomeniškumo simbolis“, – sako projektą valdančios „Vilniaus vystymo kompanijos“ direktorius Saulius Barauskas.
Architektūriškai pavyzdinę Pilaitės gimnaziją gali lankyti apie 1 000 vaikų. Mokykla suprojektuota taip, kad erdvėse mokiniai ir mokytojai laisvai bendrautų dienos metu, o vakarais ji atsivertų bendruomenei, taptų traukiančiu rajono centru.
„Šis gimnazijos pastatas buvo laukiamiausia mūsų komandos šių metų realizacija. Pastaruosius keletą metų švietimo architektūra Lietuvoje labai stipriai pasistūmėjo į priekį. Atidaryta ne viena moderni mokykla ar darželis. Neabejojame, kad galime ugdyti mokinių pasaulėžiūrą per architektūrą bei kokybiškai veikiančias erdves“, – sako pastato architektė, viena architektūros studijos „DO architects“ įkūrėjų Andrė Baldišiūtė.
Pilaitės mokyklos projektas išlieka atviras visą įgyvendinimo laikotarpį – įrengiant patalpas kyla naujų idėjų, kaip dar skatinti kūrybiškumą bei pritaikyti jas vaikų ir mokytojų bendruomenės kasdienybei. Štai rengiant darbo projektą nuspręsta išplėsti kompiuterių jungčių tinklą ir galimybes įkrauti nešiojamuosius kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir planšetes, visų pirma – bibliotekoje ir valgykloje. Sporto salėse ir persirengimo kambariuose papildomų kištukinių lizdų suplanuota plaukų džiovintuvams, šviestuvams ir garsiakalbiams varžybų metu.
Preciziškai suprojektuotos inžinerinės sistemos
Dalį sėkmingos projekto eigos lėmė tai, kad pastatas suprojektuotas ir statybų procesas vykdomas taikant BIM (angl. Building Information Modelling – BIM, liet. statinio informacinis modeliavimas) technologiją. Sakoma, kad taikant BIM statinys pastatomas du kartus – pirmą kartą virtualiai, o jau antrą kartą – realybėje. Tai padeda išvengti ne tik geometrinių, bet ir loginių modelio elementų neatitikimų, atliekama nuoseklesnė patikra, tiksliai apskaičiuojami darbų kiekiai.
Pilaitės gimnazijos projekte į BIM procesą buvo įtrauktos visos su projektu susijusios dalys – tiek vidaus, tiek lauko inžineriniai tinklai, taip pat sklypo sutvarkymo sprendiniai. Taip, atlikus visos apimties BIM modelį, statybos procesas tapo ne tik aiškesnis, bet ir sklandesnis.
Pilaitės gimnazijos projekte į BIM procesą buvo įtrauktos visos su projektu susijusios dalys – tiek vidaus, tiek lauko inžineriniai tinklai, taip pat sklypo sutvarkymo sprendiniai. Taip, atlikus visos apimties BIM modelį, statybos procesas tapo ne tik aiškesnis, bet ir sklandesnis.
„Be Live“ kurti inžineriniai sprendimai turėjo tapti pavyzdiniais ir rodyti pavyzdį naujos kartos mokykloms ir apskritai švietimo įstaigoms. „Be Live“ komanda padėjo sukurti kompleksinį gimnazijos pastato inžinerijos sprendimą, kurį galima palyginti su skirtingų atlikėjų sustygavimu į darnų chorą. Įmonės inžinieriai ir BIM koordinatoriai projekto ir jo įgyvendinimo kokybę užtikrino ne tik sukurtu skaitmeniniu dvyniu, bet ir vidine kokybės valdymo sistema. Tai ryškiausias iš penkių praėjusiais metais „Be Live“ vykdytų švietimo įstaigų statybos valdymo projektų.
Pilaitės gimnazijos projektui pasiūlyti „Geberit“ asortimento gaminiai išsiskiria būtent tuo, kad svariai prisideda prie išteklių taupymo ir tinka intensyviai naudoti: pasiūlyti „Geberit“ potinkiniai rėmai „Duofix Sigma“, įrengti „Geberit“ vandens WC nuleidimo mygtukai „Sigma 30“ ir aukštos kokybės sanitarinė keramika – šie produktai yra patikimi, taupo vandenį, patogūs naudoti, užtikrinamas ilgas jų garantinis laikotarpis bei pogarantinė priežiūra.
Naująją Pilaitės gimnaziją buvo patikėta statyti kvalifikuotai įmonei „Jungtiniai projektai“, turinčiai ilgametės patirties įvairios paskirties pastatų statybos darbų valdymo ir administravimo srityse.
Apželdinimo darbais rūpinosi MB „Atd.lt“. Nuveikta išties daug: Pilaitės gimnazijoje pasodinta 160 medžių ir 27 000 krūmų bei gėlių, pasėta veja, apželdinta ir ketvirto aukšto terasa.
Paslėptas Nemuno salos reljefe – „Žalgirio“ arenos vandens sporto centras
Kauno mieste, greta „Žalgirio“ arenos, vakarinėje jo pusėje, iškilo išskirtinės architektūros „Žalgirio“ arenos vandens sporto centras, po savo stogu talpinsiantis ne tik olimpinio dydžio baseiną su 528 vietų tribūnomis, bet ir SPA zoną bei sporto klubą.
Pritaikytas tarptautinio lygio varžyboms
Pagrindinio įėjimo link nuo arenos driekiasi šias erdves sujungsiantis pasažas. Naujasis statinys išsiskiria 50 m ilgio 10 takelių baseinu su 528 vietų tribūnomis žiūrovams. Čia vyks tarptautinio rango varžybos ir nacionalinės pirmenybės.
Antras, mažesnis baseinas pasitarnaus vaikų plaukimo pamokoms. Baseinas su visa infrastruktūra atitinka Tarptautinės plaukimo federacijos FINA reikalavimus. „Žalgirio“ arenos vandens sporto centras – vienintelis toks Baltijos šalyse ir projekte dalyvavusiems rangovams pažėręs iššūkių, jis tapo sėkmingai įgyvendintu architektūriniu „perlu“.
Greta įrengta ir 300 lankytojų talpinanti SPA zona su trijų skirtingų temperatūros režimų pirčių kompleksais, pramoginiais baseinais vaikams ir suaugusiesiems, masažinėmis voniomis, pirčių kompleksais, relaksaciniais kambariais ir kavine. Vandens sporto centre įrengtas ir 200 vietų sporto klubas.
Pagal sutartį naujasis kompleksas buvo pastatytas laiku. A+ energinės klasės vieno aukšto su antresole pastato bendrasis plotas siekia 18,4 tūkst. kv. metrų. Generaliniu statybos rangovu pasirinkta UAB „Conresta“.
„Svarbiausia užduotis buvo suprojektuoti sportinį baseiną, atitinkantį tarptautinius plaukimo federacijos FINA reikalavimus. Šią užduotį mums sėkmingai pavyko įgyvendinti ir būrio profesionalių rangovų, architektų dėka, šiandien turime daugiafunkciame vandens sporto centre įrengtą 50 m ilgio baseiną su dešimčia plaukimo takų, o čia pat – mažesnį 80 cm gylio dviejų takų baseiną vaikų plaukimo pamokoms.
Neabejojame, kad naujasis vandens sporto centras taps stipriu traukos centru visos šalies mastu“, – sako Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.
Esminis akcentas – želdintas stogas
Pagal išskirtinę E. Miliūno studijos architektų pasiūlytą idėją naujasis statinys yra integruotas į natūraliai susiformavusį salos reljefą.
Pasak baseiną projektavusio architekto Aurimo Ramanausko, unikali vieta padiktavo ir unikalius architektūrinius sprendinius. Statinys išnaudoja esamą reljefą, susiliejantį su statiniu ir tampantį jo penktuoju fasadu – želdintu stogu.
„Projektuojat centrą buvo numatytos moderniausios šiandien vandens apdirbimo technologijos, visų pastato inžinerinių dalių maksimalus automatizavimas ir ekonomiškumas“, – pabrėžė projekto autorius A. Ramanauskas.
Visam kompleksui unikalumo suteikia tai, kad šiltuoju metų laiku baseino funkcija išsiplečia į rekreacinę lauko zoną su dekoratyviniais augalais, poilsio zonomis, sporto aikštynais.
Pagrindinis Žalgirio arenos vandens sporto centro hidroizoliacinių sistemų tiekėjas – UAB „Velve M.S.T.“ – MAPEI statybinės chemijos grupės atstovas Lietuvoje, kurio medžiagos buvo naudojamos daugeliui baseinų ir aplink juos esančioms grindims įrengti, dušų zonose, sienoms ir grindų plytelių tarpams užpildyti.
Prie kokybiško ir sklandaus vandens sporto centro projekto įgyvendinimo prisidėjo bendrovė „Peikko Lietuva“, turinti didelės patirties plonų perdangų konstrukcijų, varžtinių kolonų jungčių bei surenkamojo ir monolitinio gelžbetonio jungčių gamyboje. „Peikko Lietuva“ orientuojasi į nuolatinį naujų, pažangių ir patikrintų gaminių bei sprendimų kūrimą. Projekte buvo panaudotos armavimo sistemos PSB®, jungčių armavimo sistemos ARBOX®, laisvo judėjimo surenkamosios jungčių sistemos TERAJOINT® bei apkrovas perduodantys termoizoliaciniai jungčių elementai EBEA®. Tai leido užtikrinti greitą montavimo procesą bei saugią pastato eksploataciją.
Žalgirio arenos vandens sporto centre sumontuoti „Baltled“ šviestuvai, išsiskiriantys dideliu efektyvumu bei kitomis puikiomis savybėmis, atitinkančiomis visus sporto centrų, ledo arenų ar aikštynams keliamus reikalavimus.
Šiame projekte buvo panaudotos gamintojo „Aluprof“ aliuminio ir stiklo profilių sistemos, kurios buvo sumontuotos kartu su partneriais UAB „Marx Vilnius“. Anot „Aluprof“ regiono vadovo Vaido Vičiaus, specialiai šiam projektui buvo sukurtas naujas fasadinių sistemų sprendimas su industrinio tipo skersiniais ir statiniais bei struktūriniu stiklinimu. Projekte taip pat panaudotos struktūrinio stiklinimo durys, vidinės pertvaros bei priešgaisrinės konstrukcijos pagamintos iš „Aluprof“ sistemų. Naudota speciali profilių dvigubo padengimo technologija, panaši kaip naudojama laivų statyboje – pradžioje profiliai padengiami specialia epoksidine danga ir tada dažomi milteliniu būdu. Panaudojus šią technologiją net ir labai agresyviai baseino aplinkai suteikta ilgiausia rinkoje 12 metų garantija.
„Teltonikos“ technologijų centras – žalia inovacijų sala Molėtuose
Molėtuose baigtas statyti aukštųjų technologijų įmonių grupės „Teltonika“ technologijų centras. Beveik 11 tūkst. kv. metrų ploto pastatas iškilo vos per dešimt mėnesių. Lietuviško kapitalo įmonės investicija į šį projektą sieks 34 mln. eurų. Tai didžiausia verslo investicija Molėtuose.
Naujajame technologijų centre įsikūrė antrasis „Teltonikos“ įmonių grupės gamybos padalinys, administracinis ir projektavimo biurai, laboratorijos bei testavimo padalinys, įrengtos logistikos erdvės produkcijai sandėliuoti. Per keletą metų „Teltonikos“ technologijų centre bus sukurta 500 darbo vietų. Čia bus gaminami daiktų interneto prietaisai, moderni telemedicinos įranga ir elektromobilių įkrovimo stotelės.
Draugiškas aplinkai
Technologijų centrą projektavusi UAB „2L Architects“ komanda (projekto vadovas Paulius Latakas ir projekto architektė Kristina Šimkūnaitė) teigia, kad tai itin šiuolaikiškas ir tvarios gamybos standartus atitinkantis aukštųjų technologijų statinys. Dviejų aukštų su antstatu pastatas yra energiškai efektyvus – pasiekta A++ energinė klasė. Statybai naudotos aplinkai draugiškos medžiagos ir energiją taupančios inžinerinės sistemos, instaliuotas taupus LED apšvietimas.
Pastatas iškilo prie pagrindinio įvažiavimo į Molėtus, šalia komercinių ir gyvenamųjų namų. Prie jo įrengti dideli žalieji plotai ir želdiniai, išsaugoti sklype augę medžiai, įrengtos poilsio zonos darbuotojams, o už sklypo ribos – dviračių ir pėsčiųjų takas bei suoliukai, skirti naudoti visiems Molėtų gyventojams.
Ilgo pastato fasadai ritmiškai skaidomi vertikaliai išdėstytomis daugiasluoksnėmis plokštėmis ir aliuminio lamelėmis, kurios vietomis „nubėga“ nuo skaidrių zonų ant aklinų ir taip sukuria vientisą vaizdą. Po vienu stogu suprojektuotos skirtingos paskirties erdvės – biurai, laboratorijos ir gamybos patalpos. Buvo svarbu užtikrinti funkcinių zonų tarpusavio ryšius, kad net erdviškai atskirtos patalpos susisiektų vizualiai ir funkcionaliai, užtikrinant visų sričių darbuotojų bendravimą.
Komfortiškas darbuotojams
Ilgame pastate du pagrindiniai įėjimai numatyti pastato centre: vienas veda į antro aukšto administraciją, kitas – į persirengimo patalpas ir gamybą.
Pastato įėjimas akcentuojamas aukštesniu, iškilesniu holu. Pirmajame aukšte išdėstytos gamybos, laboratorijų ir sandėlių patalpos. Antrojo aukšto pietinėje pusėje palei fasadą į abi pastato puses nuo centrinio holo išdėstytos administracinės patalpos – biurai, bendro naudojimo susitikimų ir konferencijų kambariai su rezervavimo sistema.
Komandiniam darbui suprojektuoti didesni kabinetai, skirti 5–7 žmonėms. Atviro plano kabinetuose darbo vietos suskirstytos grupėmis ir numatytos „salos“ viduryje patalpų.
Gamybos ir administracijos zonas jungia bendras antrojo aukšto 1 000 kv. m ploto atviras daugiafunkcis holas, skirtas darbuotojų poilsiui ir renginiams, taip pat nepriklausomoms darbo vietoms. Čia per dideles vitrinas galima iš viršaus stebėti gamybos procesą. Šildantis akcentas monochrominiame įmonės interjere – natūralaus medžio detalės.
Modernūs ir kokybiški sprendimai
„Teltonikos“ technologijų centre „Domus Lumina“ sumontavo ritinines užuolaidas „Screen“, kurių 3 proc. šviesos pralaidumo audinys sulaiko tiesioginius saulės spindulius, bet neužtemdo patalpų ir leidžia kurti ergonomišką aplinką, ypač svarbią gamyklinėse patalpose.
UAB „Narbutas Lietuva“ komanda naujajame pastate įrengė mobilias ir komfortiškas darbo vietas, taip pat įgyvendino funkcionalius baldų sprendimus poilsio ir paslaugų erdvėse: daugiausia dėmesio skirta baldų funkcionalumui ir mobilumui, kad prireikus baldus būtų galima lengvai perdėlioti ar papildyti ir taip pritaikyti darbo ir poilsio zonas kiekvieno poreikiams, o kiekviena darbo vieta būtų ergonomiška ir patogi.
„Samsung“ atstovybė Baltijos šalyse pasiūlė technologijų centre optimalų sprendimą gamybinėms patalpoms šildyti ir vėsinti: sumontuota naujos kartos moderni VRF įranga „Samsung DVM S2“ – net 1 340 kW (1,34 MW) galios vėsinimo ir šildymo sistema, turinti integruotą AI (dirbtinio intelekto) kontrolę.
Daug patirties prekyboje statybinėmis ir apdailos medžiagomis sukaupusi įmonės „Kingsbud“ komanda „Teltonikos“ pastato vidaus pertvaroms parinko ir suprojektavo apie 2 500 kv. m ploto baltos spalvos ugniai atsparias (EI60, degumo klasė A2-s1, d0) 120 mm storio daugiasluoksnes plokštes su akmens vatos užpildu, taip pat pateikė specialius ugniai atsparius plokščių montavimo mazgus, tvirtinimo ir skardinimo elementus, o „Kingsbud“ specialistai konsultavo rangovą pastato ugniasienių montavimo klausimais
„Teltonikos“ technologijų centro statybos pareikalavo profesionalių ir efektyvių konstrukcinių sprendimų, todėl prie kokybiško ir sklandaus projekto įgyvendinimo prisidėjo bendrovės „Peikko Lietuva“ specialistų komanda: bendrovė pasiūlė plataus naudojimo statybines kompozitines konstrukcijas, skirtas lengvai išvedžioti komunikacijas, taupyti patalpų aukščiui ir įrengti 2,4 m ilgio gembėms.
„Teltonikos“ pastato stogas patikėtas patyrusiai specializuotai stogo konstrukcijų ir daugiasluoksnių plokščių montavimo įmonei UAB „Stogrenta“, kuri naudoja patvarias PVC stogo dangos medžiagas ir stogą įrengė taip, kad ant jo galėtų būti sumontuota saulės elektrinė.
Naujoji KTU biblioteka – moderni erdvė mokytis ir tobulėti
Kauno objektų žemėlapį papildė nauja Kauno technologijos universiteto (KTU) biblioteka, kuri yra atvira ne tik akademinei bendruomenei, bet ir miestiečiams. Naujoji vieta, įsikūrusi Studentų miestelyje, laikoma viena šiuolaikiškiausių darbui ir mokymuisi skirtų erdvių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.
Biblioteka tampa ne tik mokymosi, bet ir socialine erdve, kuri skatina šiuolaikiškos visuomenės kūrybingumą ir individualumą. Šiemet Lietuva mini universitetų metus, todėl visai nebe priežasties KTU Studentų miestelyje atidaroma nauja daugiafunkcė erdvė kartu su integruota biblioteka – inovatyvi, darbui bei įvairiapusiam laisvalaikiui pritaikyta 2,4 tūkst. kv. metrų mokymosi erdvė.
KŪRYBIŠKAI VISUOMENEI PRITAIKYTOS ERDVĖS
Naujoji KTU biblioteka lankytojams siūlo keturias – individualias, tylaus mokymosi, pristatymų, grupinio darbo – erdves. Šiose patalpose įrengta virtuvė, darbo kabinetai personalui, daugiau nei 440 darbo vietų, iš jų 115 darbo vietų skirta individualiai dirbantiems studentams, 153 grupinio darbo vietos, 70 vietų erdvė pristatymui ir renginių organizavimui, taip pat laisvalaikio ir poilsio erdvės. Įrengtą pristatymų amfiteatro erdvę planuojama naudoti ir renginiams, o jiems nevykstant patalpa bus pritaikoma studentų susibūrimams ir laisvalaikiui.
„Per pastaruosius keletą dešimtmečių bibliotekos ir jų vaidmuo visuomenėje keitėsi, jos tapo atviros, bendraujančios ir teikiančios pagalbą ir išteklius, kurių reikia lankytojams. Biblioteka yra ne tik knygos ar elektroniniai ištekliai, modernios ir patogios skaityklos. Pirmiausia, tai jos lankytojai, kurie lankosi bibliotekoje, norėdami įgyti žinių ar jomis dalytis su kitais“, – sako KTU bibliotekos direktorė Gintarė Tautkevičienė.
„Iki daugiafunkcės erdvės su integruota biblioteka statybos darbų, kurie truko metus, pradžios vyko gana ilgas pasirengimo procesas“, – sako G. Visockas. Pasak jo, pasirengimas bibliotekos statyboms prasidėjo dar 2018 metų pabaigoje, o prie projekto prisidėjo daugybė savo srities profesionalų.
IŠLAIKYTA TŪRINĖ ERDVINĖ KOMPOZICIJA
Rekonstruotas pastatas yra Kaune, Studentų g. 48. Šiuo adresu esantis pastatas įrašytas į Kultūros paveldo departamento Kultūros registrą ir priklauso Kauno technologijos universiteto pastatų kompleksui, kurį sudaro: Statybos rūmai, Cheminės technologijos fakulteto rūmai ir Elektronikos rūmai. Pastatų viena iš vertingųjų savybių – tūrinė erdvinė kompozicija – fasadas. Dėl šios priežasties vykdyta esamo pastato rekonstrukcija performuojant vidaus laikančiąsias konstrukcijas ir erdvės tūrius.
„Rengiant rekonstravimo projektą būtent į šią savybę buvo atsižvelgta formuojant fasadą ir atkartojant stačiakampio plano korpuso jungtis. Taip pat buvo atsižvelgta ir į Kultūros vertybių registre nurodytus fasadų spalvinius sprendinius (fasadų juodų langų rėmai ir balto tinko sprendinys). Rekonstravimo metu fasadui buvo naudojamas kalkių ir cemento mišinio tinkas, dažytas silikatiniais dažais. Prisitaikant prie pastato vidaus suplanavimo bei išsaugant išorės kultūros paveldo palikimą, pavyko išpildyti bibliotekos erdvėms keliamus reikalavimus ir kartu sukurti universalumo poreikį“, – pabrėžia G. Visockas.
IKI SMULKMENŲ APGALVOTAS INTERJERAS
Patrauklią, įkvepiančią mokymosi ir laisvalaikio erdvę pateikiant vidaus interjero sprendimus įgyvendino „KAI Dsgn & Arch“ architektė Agnė Kriaučiūnaitė ir Deimantė Vaičiukynaitė.
„Pirmiausia, KTU siūlėme tris galimas interjero koncepcijas ir jas visas stengėmės susieti su KTU universiteto brandbook’u. Lankėmės interjero dizaino parodoje Stokholme ir tų metų paroda bei spalvotyra inspiravo vieną iš idėjų, kurią pristatydamos ir pavadinome STHLM. Parinktos penkios spalvos dominuoja bendrame interjero fone tiek grindų, sienų apdailoje, tiek balduose. Konsultavomės su prof. architektu Vytautu Jurgiu Dičiumi, kuris projektavo KTU miestelio pastatus. Poilsio erdvėje palikome ir apšvietėme jo kurtą kompoziciją“, – pasakoja „KAI Dsgn & Arch“ architektės.
Pasak jos, kuriant daugiafunkces erdves su integruota biblioteka, buvo išskirtos pagrindinės vertybės, kurių buvo laikomasi viso projektavimo metu: inovacijos (modernios technologijos), ekologija (siektina, kad naudojamos medžiagos kuo mažiau kenktų aplinkai su galimybe perdirbti jas, rūšiuojamos atliekos), inspiruojantis interjeras (aplinka turi skatinti kūrybiškumą, naudojamos spalvos, tekstūros, medžiagos, kurios turi įtakos bendrajam žmogaus darbingumui, veikia nuotaiką), ergonomija (ergonomiška darbo aplinka, kurianti gerą psichinę būseną ir didinanti darbo našumą).
„Vienas pagrindinių iššūkių – visų spalvų suvedimas per skirtingas medžiagas tiek grindyse, ant sienų ar baldų, kitų elementų, naudojamos tos pačios spalvos, atspalvių atitaikymas. Pagrindinė laiptinė – šviečianti iš tolo. Panaudota viena ryškesnė spalva visame interjere – oranžinė. Visi metalo turėklai, nudažyti tokia spalva, sukuria tarsi atskirą interjero bloką, aplink kurį sukasi visa kita“, – sako architektės.
Specialistės pabrėžia, kad buvo pasirinkti pasteliniai medžiagų ir paviršių atspalviai: melsva, geltona, šviesiai pilka ir žalsva. Jie nuteikia kūrybiškam darbui, inspiruoja, suteikia žaismingumo, nevargina. Ryški oranžinė suteikia išskirtinumo, energijos ir dinamikos pojūtį.
Prie naujosios KTU bibliotekos projekto prisidėjo UAB „Velve M.S.T“ – MAPEI statybinės chemijos grupės atstovas Lietuvoje. Objektui tiektos pažangios cementinių ir poliuretano liejamųjų grindų sistemos ULTRATOP bei MAPEFLOOR, taip pat didelio stiprio betono pagrindo sistema TOPCEM. MAPEI koncernas yra tarp pasaulinių lyderių teikiant aukštos kokybės sprendinius betono konstrukcijų apsaugai bei remontui ir savo asortimente turi daugiau kaip 6 000 produktų.
Karoliniškių horizonte – modernus verslo centras „Girteka Park“
Vilniuje, Laisvės prospekte, duris atvėrė modernus verslo centras „Girteka Park“ (buvęs „Freedom 36“), kuriame suprojektuota 14 000 m² biurų patalpų. Šešių aukštų biurų pastato ir po ja įrengtos požeminės automobilių aikštelės, kurioje telpa 370 vietų, statybos jau baigtos. Taip pat įrengta elektromobilių įkrovos vietų, dviračių saugyklų ir dviratininkams skirtų dušų bei persirengimo kambarių. Verslo centras „Girteka Park“ pastatytas laikantis tarptautinio tvarių pastatų standarto BREEAM, jam siekiama gauti BREEAM „New Construction Very Good“ sertifikatą.
Novatoriškos biurų erdvės
Naujajam „Girteka Park“ verslo centrui nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ rado strategiškai patrauklią vietą: vakarinėje Vilniaus dalyje tai viena judriausių transporto arterijų sankirtų; Laisvės prospekte, iš kurio miesto centras bei autobusų ir geležinkelio stotys lengvai ir greitai privažiuojami automobiliu ar viešuoju transportu.
Šiose patalpose įsikūrė daugiau nei 2 tūkst. didžiausios nuosavų vilkikų parką valdančios bendrovės Europoje „Girteka Logistics“ administracijos padalinių darbuotojai. „Girteka Park“ vardu pavadintame biure darbuotojai gali nuolat keisti darbo vietas, dirbti tiek užtikrinančiose privatumą, tiek specialiai darbui komandose pritaikytose erdvėse. Išskirtiniame gamtos oazę primenančiame interjere įrengta sporto salė, biblioteka, restoranas ir kitos erdvės, atitinkančios šiuolaikines biurų tendencijas ir naujosios realybės suformuotus darbo aplinkos poreikius.
Čia dirbantys žmonės gali mėgautis ne tik patogia darbo aplinka, bet ir aktyviam poilsiui pritaikytomis erdvėmis. Taip pat bus įrengtos daugiau nei 1 000 m2 ploto keturios lauko terasos ant stogo su apželdinimo sprendiniais, kuriose darbuotojai galės dirbti darbui lauke pritaikytose darbo vietose, valgyti ir ilsėtis poilsio erdvėse. Terasos taip pat bus pritaikytos renginiams darbuotojams ir svečiams. Projekte panaudota nemažai technologinių sprendimų, užtikrinančių darbo vietų ekologiškumą ir novatoriškumą.
Verslo centrą „Girteka Park“ projektavo bendrovės „Unitectus“ architektai Tauras Paulauskas ir Tomas Tankelevičius. Generaliniu statybos rangovu pasirinkta UAB „Conresta“.
Architektūriniame projekte – dėmesys kontrastams
Pasak architektų studijos UAB „Unitectus“ architekto T. Tankelevičiaus, architektūrinė pastato koncepcija yra pagrįsta kontrasto principu, nuo uždarų ir erdviškų tūrių iki medžiagiškumo – panaudoto betono ir stiklo derinio. „Surenkamųjų gelžbetoninių plokščių su langų angomis tektonika sudaro didžiumą pastato fasadų ir formuoja jų ritmiką. Tačiau rytinis pastato fasadas ir dalis šiaurinio yra sterilaus stiklo plokštumos“, – sako T. Tankelevičius.
„Girteka Park“ verslo centrui išskirtinumo suteikia antstatas su terasa ant stogo. Apatinių aukštų langų angų ritmas šios terasos perimetru tampa klasikiniu atviru peristiliu.
„Projekte panaudoti išskirtiniai sprendiniai – tai pastato peristilis, atvertas ir pakeltas pirmas aukštas. Surenkamų trisluoksnių elementų apdailintas betonas pagamintas su baltos spalvos pigmentu, o šių sienų išorinės techninės siūlės suvestos su angų kontūrais, – pabrėžia architektas. – Taip pat gana išskirtinis sprendimas yra tiesioginis į(iš)važiavimas į antro rūsio aukšto automobilių stovėjimo aikštelę, kurį pavyko įgyvendinti tik dėl esamo reljefo ypatumų.“
UAB „Narbutas Lietuva“ komanda naujajame verslo centre „Girteka Park“ įrengė 1 200 komfortiškų darbo vietų, konferencines bei poilsio erdves, kuriose dominuoja ramūs, tamsesni atspalviai: dalis baldų gaminti pagal individualius projektus, dalis – iš užsienio tiekėjų kolekcijų, siekta sukurti maksimaliai komfortišką ir ergonomišką biuro aplinką.
UAB „Mosas“ jau antrą dešimtmetį rūpinasi efektyvių hidroizoliacijos sprendimų (pamatai, grindys ant grunto, perdangos, versti ir žali stogai) tiekimu viešuosiuose pastatuose, todėl naujajame pastate komanda naudojo bentonitinio molio gaminius „Voltex“, kaip garų barjerą ir pagrindinę hidroizoliaciją po grindimis.
Europos sanitarinių produktų gamybos lyderė šveicarų kompanija „Geberit“ įsitraukė į objekto projektavimo ir statybos procesus nuo techninio projekto rengimo etapo – svarus indėlis projektuojant ir įdiegiant savitakinę lietaus nuotekų sistemą, kuriai panaudota HDPE vamzdynų sistema.
Prie kokybiško ir sklandaus naujojo verslo centro projekto įgyvendinimo prisidėjo bendrovė „Peikko Lietuva“, siūlanti inovatyvius ir laiko patikrintus sprendimus tiek architektams ir konstruktoriams, tiek projektuotojams, vystytojams, surenkamojo gelžbetonio ar pramoninių mašinų gamintojams. „Peikko Lietuva“ gaminamos DELTABEAM® kompozitinės sijos buvo pasirinktos kaip optimaliausias konstrukcinis sprendimas, skirtas dideliam tarpatramiui ir 3,5 m ilgio gembėms įrengti, ant kurių buvo atremtas pastato fasadas.
Viena didžiausių Europoje aliuminio langų, durų bei aliuminio ir stiklo fasadų gamintoja „Reynaers“ prie šio projekto prisijungė dar projektavimo stadijoje. Architektūrinis sumanymas buvo turėti kuo siauresnius rėmus. Tačiau dėl didelių atstumų tarp pastato kolonų (šiuo atveju tai buvo 8 m) perdangų įlinkiai taip pat buvo didesni.
Tam, kad būtų išspręsta įlinkių įtaka fasadams, reikėtų storinti fasadinę sistemą, t. y. naudoti elementinę sistemą su gerokai platesniais aliuminio profiliais arba storinti perdangas. Abu sprendimai brangintų pastato statybą. „Reynaers“ inžinierių dėka buvo rastas sprendimas panaudoti CW60HI fasadinę sistemą su ekscentriniu stiklinimu ir taip išspręsti atsiradusių įlinkių įtaką fasadams.
Projekte naudotų fasadų CW60HI bei langų „MasterLine8“ sistemų šilumos laidumo koeficientas yra <0,8 W/m2K ir atitinka A++ klasės pastatų reikalavimus.
„Naujasis Skansenas“ kuria modernų Šnipiškių charakterį
Sostinės Šnipiškių mikrorajone įgyvendinta dalis didelės apimties urbanistinio projekto „Naujasis Skansenas“: užbaigtas statyti pirmasis biurų pastatas. Darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ sostinės Žalgirio ir Linkmenų gatvėse, 3,41 ha teritorijoje, plėtoja daugiafunkcį kvartalą, kuriame iškils du verslo centrai su komercinėmis patalpomis ir gyvenamieji daugiabučiai namai. Visą projektą numatyta užbaigti iki 2025 metų pabaigos.
„Linkmenų ir Žalgirio gatvės dėl strategiškai itin patogios vietos išgyvena tikrą atgimimą – jose ir aplink kuriasi verslo ir prekybos centrai, plečiasi paslaugų ir transporto infrastruktūra. Užsibrėžėme tikslą šioje miesto dalyje įgyvendinti didelės teritorijos konversiją ir sukurti modernų, šiuolaikinius reikalavimus atitinkantį rajoną su verslo ir gyvenamosiomis patalpomis. Tai savotiška miesto mieste vizija, kurios idėja – suteikti galimybę dirbti ir gyventi šalia miesto centro, išvengiant kasdienių automobilių spūsčių, kai viskas pasiekiama pėsčiomis“, – sakė bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Modernus 5 aukštų verslo centras „Naujasis Skansenas Ž“, iškilęs Žalgirio g. 112, vertinamas dėl aukštos kokybės, geros lokacijos sostinės centre bei puikiai išplėtotos susisiekimo ir paslaugų infrastruktūros. Netoliese – Konstitucijos prospektas, kitapus Neries – sostinės Senamiestis.
Verslo centras statytas laikantis BREEAM tvarių pastatų sertifikato reikalavimų, užtikrinančių aplinkos ir energijos tausojimą bei aukštą komforto lygį pastate dirbantiems žmonėms. A+ energinės klasės pastate integruoti įvairūs aplinką tausojantys ir energiją taupantys inžineriniai sprendimai, patalpos atitinka aukštus akustinio komforto parametrus.
Biurų pastato „Naujasis Skansenas Ž“ nuomojamų patalpų plotas siekia 7 550 kv. metrų. Visame verslo centre gali dirbti apie 750 darbuotojų.
2021 metų pabaigoje bendrovė „YIT Lietuva“ pardavė verslo centrą „Naujasis Skansenas Ž“ fondui „East Capital Real Estate IV“.
ĮSILIEJA Į VIETOS ARCHITEKTŪRINĮ KONTEKSTĄ
Kvartalo „Naujasis Skansenas“ biurų pastatus sostinės Žalgirio ir Linkmenų gatvėse suprojektavusios „Vilniaus architektūros studijos“ architektai Algimantas Pliučas ir Karolis Radiūnas teigė, kad juos planuojant atsižvelgta į Šnipiškių mikrorajono poreikius, įsiliejant į susiformavusį architektūrinį kontekstą ir atliepiant Žalgirio gatvės pastatų charakterį. Šioje Vilniaus dalyje pastatai statomi neaukšti, įvertinus tai, buvo pasiūlyta „gulsčio dangoraižio“ architektūrinė idėja: tarsi jis sukurtas pagal Konstitucijos prospekto dangoraižių pavyzdį, bet jo struktūra suformuota ne vertikaliai, o horizontaliai.
Architektūrinės išraiškos priemonės skirtos pabrėžti 5 aukštų, didelio tūrio pastato su antstatu horizontalumą. Fasado langų forma vizualiai pažemina ir pailgina statinį. Viršuje esantys biurų aukštai horizontaliu padalijimu atskiriami nuo apačioje esančios komercinių patalpų zonos su didelėmis vitrinomis. Sudalijimą paryškina pasirinkta spalvinė gama – balta ir juoda spalvos.
Biurų pastatas išsiskiria dideliu, beveik 2 000 kv. m aukšto plotu. Vidaus erdvės sukurtos lengvai transformuojamos. Biurai lengvai pritaikomi tiek vienam dideliam, tiek keliems smulkiems nuomininkams.
Pastato trečiojo aukšto grindų lygyje suformuoti du atviri nesusisiekiantys vidiniai kiemeliai, kurių erdvė kyla po atviru dangumi per visą pastato aukštį – tris viršutinius pastato aukštus. Į kiemelius žvelgia biurų langai. Kiemeliai kaip šviesos šuliniai leidžia apšviesti biurus natūralia šviesa tiek pietinėje, tiek ir šiaurinėje pastato pusėje. Trečiojo aukšto biurų darbuotojai turi išėjimą iš biurų į vidinius kiemelius. Ketvirtojo ir penktojo aukštų biurų darbuotojams įrengta maždaug 1 000 kv. m terasa ant pastato stogo.
Laikantis centrinėse miestų dalyse formuojamo perimetrinio užstatymo koncepcijos, verslo centras „Naujasis Skansenas Ž“ pastatytas prie gatvės ir jo priekyje nėra automobilių stovėjimo aikštelių, jiems suformuotas įvažiavimas už pastato. Jo pietiniame fasade įrengta antžeminė daugiaaukštė stovėjimo aikštelė greta du aukštus užimančių komercinių ir techninių patalpų. Kiekviena funkcinė pastato dalis turi savo architektūrinę išraišką.
Poilsiui kurorte – atnaujintas „SPA Vilnius Druskininkai“
SPA viešbučių tinklą Lietuvoje valdanti lietuviško kapitalo UAB „SPA Vilnius“ atnaujino ir išplėtė klientų poilsiui skirtas erdves viešbutyje „SPA Vilnius Druskininkai“. Svečiams duris atvėrė 30 naujo dizaino kambarių, atnaujinta SPA, pirčių ir baseino zona bei restoranas.
Viešbučių tinklą „SPA Vilnius“ sudaro trys viešbučiai ir SPA centrai Druskininkuose, Anykščiuose ir Vilniuje, unikaliai panaudojantys vertingus gamtos resursus, Lietuvos kurorto tradicijas derinantys su šiuolaikiniais technologiniais ir vadybos sprendimais.
Gydomasis ir poilsio centras „SPA Vilnius Druskininkai“ įsikūręs seniausio ir didžiausio Lietuvos kurorto, esančio ant Nemuno kranto, centre. Po vienu stogu veikia 4* viešbutis ir SPA centras. Svarbiausias turtas – šalia esantis mineralinio vandens šaltinis, iš kurio tiesiai į sveikatinimo centrą tiekiamas aukštos mineralizacijos vanduo. SPA centre veikia baseino ir pirčių kompleksas, restoranai, SPA baras ir konferencijų centras.
MEDIENA, SMĖLIS, AKMUO IR MEDŽIAI
Aštuonių aukštų viešbutyje „SPA Vilnius Druskininkai“ iš viso yra 161 svečių kambarys. Interjeras santūriai elegantiškas ir funkcionalus, jame daug natūralių medžiagų, vyrauja pastelinės spalvos, o išsklaidytas apšvietimas kuria ramią atpalaiduojančią atmosferą. 30 naujo dizaino dviviečių kambarių, studijų, liuksų ir šeimos apartamentų įrengta pastato pirmajame aukšte, iš kurio patogu patekti į atnaujintą restoraną ar SPA centrą. Dauguma naujų kambarių turi terasas, išeinančias į ramią K. Dineikos pėsčiųjų alėją.
Dizaino studijos „YES.design“ komanda (projekto vadovė architektė Greta Valikonė) pasakojo, kad naujų kambarių interjerui pasirinkti ramūs, natūralūs žemiški atspalviai, papildyti sodriais atspalviais, siekiant sukurti jaukių namų atmosferą bei išlaikyti interjero harmoniją su gamta. Pasirinktos natūralios medžiagos – medis, aukštos kokybės audiniai ir natūralus akmuo. Taip pat naudotos smėlio spalvos, sendinto žalvario detalės – tai šilto kolorito medžiagos, kurios padeda erdvei suteikti dar daugiau šilumos ir atpalaiduojančios nuotaikos. Pagrindiniais akcentais tapo neutralaus medžio detalės, pasikartojančios tiek balduose, tiek ir apdailos detalėse.
Ryškesnė spalva pasirinkta tik svečių kambariuose – melsva vandens, kuri irgi įsilieja į žemės spalvų gamą. Recepcija ir pagrindinio vestibiulio apdaila atnaujinta pagrindine smėlio spalvų palete. Šios zonos centre žaliuoja gyvas lietuviškas klevas, aplink jį suformuota priimamojo erdvė. Lenktos formos recepcijos baras pagamintas iš natūralaus šviesaus akmens. Svečių kambarius ir bendrąsias viešbučio erdves puošia specialiai šiam projektui tapyti ir anglimi piešti Aimos Sodonienės paveikslai.
Vandens zonos magija
Atnaujintose SPA baseino erdvėse prislopinta išsklaidyta šviesa ir juodas skalūnas, panaudotas sienų dekorui, vertikaliomis sienų kompozicijomis dar labiau pabrėžia aukštą baseino erdvę. Taip pat įrengtas naujas baseinas vaikams, atnaujintos drabužinės. Nauji akcentai sukurti atnaujintose pirtyse. Atnaujintas viešbučio restorano interjeras, įrengtas SPA baras.
„YES.design“ komandą įkvėpė biuvetės erdvė antrajame aukšte. Dizaineriai pažvelgė į šią geriamo vandens zoną kaip į vandens šventyklą. Sukurta šviečiančio natūralaus onikso siena suformuoja apskritą portalą, per jį takas tarp žaliuojančių berželių veda į tamsią zoną po dirbtiniu žvaigždėtu dangumi. Tai suteikia mineralinio vandens zonai mistikos ir magijos.
Viešbučio „SPA VILNIUS Druskininkai“ atnaujinimo projekte atlikti elektros, silpnų srovių ir procesų valdymo instaliaciją patikėta įmonei UAB „Eurotinklai“, kurios darbuotojai turi aukštą kvalifikaciją ir daug patirties integruoti elektros paskirstymo, apšvietimo sistemas ir pastatų automatikos sistemas bei atlikti įvairios paskirties pastatų elektros jėgos ir apšvietimo tinklų montavimo ir remonto darbus, o tai leidžia konkuruoti su didelėmis įmonėmis, profesionaliai atlikti darbus ir pasiekti kokybiškų bei optimalių rezultatų bei pelnyti klientų, rangovų ir subrangovų pasitikėjimą.
Viešbučio „SPA Vilnius Druskininkai“ baseino ir SPA zonose įtempiamas lubas sumontavo specializuota įmonė UAB „Briliantinės lubos“, kurios komanda kokybiškai ir profesionaliai montuoja įtempiamas lubas visoje Lietuvoje ir sukaupė jau daugiau nei 10 metų patirties.
„Palanga Dreams“: atkurta didybė
Palangoje po daugiau nei metus trukusio remonto darbų buvę „Šilko“ fabriko poilsio namai tapo prabangių apartamentų projektu „Palanga Dreams“. Maironio gatvėje stovinčiame trijų aukštų pastate „Palanga Dreams“ iš viso suprojektuotos 23 prabangios poilsio erdvės.
Įspūdingos architektūros vėlyvojo modernizmo pastatas Palangoje pastatytas pagal architektės Irenos Likšienės projektą, o pastaraisiais metais stovėjo apleistas. Prikelti pastatą naujam gyvenimui ir investuoti į jį pasiryžo bendrovė UAB „Reefo“, kuri nutarė ne griauti, o kurti atnaujinimo projektą, išlaikant vertingiausius pastato bruožus. Užbaigus atnaujinimo projektą pastatas tapo išraiškingu ir šiuolaikišku poilsio apartamentų kompleksu.
Įkvėptas jūros
Pastato architektė I. Likšienė žurnalui STRUCTUM pasakojo, kad projektas parengtas ir realizuotas 1985–1987 metais. „Tuo metu mudu su vyru Gintu Likša ir dukromis jau šešerius metus gyvenome ir dirbome Palangoje. Aplinka ir jūra įkvėpė. Kiekvienas naujas objektas buvo didelis iššūkis ir atsakomybė. Didelė privilegija projektuoti mieste, kuriame gyveni, jauti erdvę, žinai kiekvieną kampą. Visada gali pasitikrinti savo sprendimų teisingumą vietoje“, – sakė ji.
„Šilko“ fabriko poilsio namų architektūrinį sprendimą, pasak architektės, diktavo centrinė miesto dalis, santykinai nedidelis kampinis sklypas Gintaro ir Maironio gatvių sankirtoje ir gana nemaža projekto apimtis. Išeities pozicija: kampas, pastato ašis, simetrija, aiški struktūra, įtrauktas įėjimas į jį, laipsniškas aukštėjimas į sklypo gilumą. Taip atsirado kompaktiškas tūris su stogu-terasa virš sutapdintos stogo dalies ir atrijumi pastato viduje, aplink kurį išdėstytos gyvenamosios patalpos ir infrastruktūra.
Pastato fasadus formuoja tūrių, aklinų ir įstiklintų plokštumų kaita. Siekta, kad statinys kuo organiškiau integruotųsi į aplinką, būtų apžvelgiamas visais rakursais ir iš visų atstumų, būtų lengvas, plastiškas ir skaidrus.
„Nors tuo metu beveik išimtinai projektuose galėjome naudoti tik unifikuotus gelžbetonio ir medžio gaminius iš vienintelio katalogo, atsirado šiek tiek monolitinių perdenginio elementų fasado ir vidaus erdvių plastikai išgauti, mozaikinio betono grindys, laiptai“, – prisimena I. Likšienė. Jos teigimu, minėtų dalykų visuma ir sudaro išliekamąją šio pastato vertę kaip laikotarpio ženklo, architekto to meto mąstymo aktualumą šiandien ir ateityje. Konkretaus pastato architektūrinę vertę turėtų patikrinti laikas.
Spinduliuojanti harmonija
Atnaujinto pastato bendrąsias erdves kūrė ir apipavidalino interjero dizainerė Agnė Stanikūnaitė-Pocienė. Ji prisimena, kad pirmą kartą pamatytas objektas padarė didelį įspūdį. Naujojo „Palanga Dreams“ apartamentų komplekso dizaino koncepcija negimė iš karto, o pagrindiniai aspektai, kurie padiktavo vidaus erdvių sprendinius ir įkvėpė, pasak interjero dizainerės, buvo pats pastatas ir jo formos, taip pat buvęs interjeras.
Kalbėdama apie spalvų ir medžiagiškumo pasirinkimą, interjero autorė teigė negalėjusi neatiduoti duoklės pastato statybos metams būdingoms tekstūroms ir apdailai. Būtent todėl koridoriuose prie įėjimų į apartamentus matome vertikaliomis linijomis suformuotą šiltos pilkos spalvos dekoratyvinį tinką, kurio struktūra ir dekoratyvumas persikelia ir ant kitų sienų.
Interjero epicentras – teatrališkos nuotaikos atrijaus erdvė, tarsi išdidintas koridorių sienų vertikalaus dekoro variantas: aukštyn besistiebiančios „bangelių“ linijos su LED apšvietimu. Interjero autorė teigė pasirinkusi paslėpto apšvietimo sprendimą, vengdama papildomų šviestuvų ir harmoniją trikdančių detalių.
Visos pagrindinės pastato formos išsaugotos: erdvės epicentras, formos, balkonai, laiptai ir turėklai atkurti tokie, kokie buvo originalūs, ir net langų iš vestibiulio į laiptines vietas interjero autoriai išlaikė tas pačias, tik suteikė naujas formas. Išliko ir užuomina į buvusius stoglangius.
Apartamentų komplekso „Palanga Dreams“ projekte, kuris pareikalavo iš jo dalyvių daug nestandartinių sprendimų, stilingas vestibiulio sofas suprojektavo ir pagamino baldų projektavimo ir gamybos įmonė UAB „Delkantus“, kurios specializacija – išskirtinių nestandartinių aukštos kokybės minkštų lovų, sofų, kampų gamyba pagal individualius užsakymus tiek privačioms, tiek viešosioms erdvėms.
„Palanga Dreams“ komplekse kūrybinės dirbtuvės „STIPRIOS“ padengė eksterjero laiptus ir bendrųjų patalpų grindis besiūle, patvaria mikrocemento danga, kurios savybės leidžia sukurti lygius horizontalius ir vertikalius paviršius, išgaunant vientisą, bet ne vienodą ir išskirtinį dekoratyvinės dangos efektą, tad puikiai tinka visoms patalpoms ir zonoms butuose, namuose bei komercinėse patalpose.
Klaipėdos LEZ – moderni „Rehau“ gamykla
Greičiau nei per metus pastatyta moderni Vokietijos polimerų gamybos milžinės „Rehau“ gamykla Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Dabartiniame etape gamykloje sukurta apie 100 darbo vietų, vėliau komanda plėsis – pastatas suplanuotas 200 darbuotojų.
Klaipėdoje „Rehau“ gamins grindų šildymo vamzdelius. Vokietijos kompanijos polimerų sprendiniai naudojami automobilių, statybų, baldų, aviacijos ir kitose pramonėse. „Rehau“ visame pasaulyje turi daugiau nei 170 biurų. Kompanija Europoje žvalgėsi vietos naujai gamyklai, o būtent Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė vokiečiams pasiūlė ne tik išplėtotą infrastruktūrą bei aktyvią verslo bendruomenę, bet ir įvairius sprendimus, leidusius kone pusmečiu paankstinti norimą veiklos pradžios datą.
NUO PROJEKTAVIMO IKI TECHNOLOGIJŲ ĮSIGIJIMO
Gamyklą Vokietijos polimerų kompanijai „Rehau“ pagal „build-to-suit“ modelį Klaipėdos LEZ teritorijoje pastatė darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Visas projektas nuo sklypo paruošimo iki investuotojo pritraukimo truko 12 mėnesių. 19 tūkst. kv. m ploto gamykla per rekordiškai trumpą laiką buvo suprojektuota ir pastatyta pagal individualius užsakovo poreikius. Įgyvendindama gamyklos projektą „YIT Lietuva“ rūpinosi ne tik projektavimo ir statybų darbais, bet ir teisinių bei administracinių klausimų sprendimu, reikiamų technologijų įsigijimu.
„YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago teigimu, vos per metus iškilusi gamykla – įrodymas, kad naujo individualiems poreikiams pritaikyto pastato statybos gamybos įmonėms gali būti gerokai efektyvesnis kelias nei esamų standartizuotų patalpų pritaikymas savo reikmėms. Anot įmonės vadovo, „build-to-suit“ projektų aktualumas ir poreikis Lietuvoje toliau auga, tačiau jų gali imtis tik patyrę ir finansiškai pajėgūs vystytojai. „YIT Lietuva“ yra pasirengusi atliepti esamus rinkos poreikius ir artimiausioje ateityje įgyvendinti daugiau panašaus pobūdžio projektų.
Pastatas projektuotas remiantis BREEAM standarto reikalavimais. Pastatui suteiktas A++ klasės energinio naudingumo sertifikatas.
PRIORITETAI – SAUGUMAS, INOVATYVUMAS IR TVARUMAS
UAB „Bendrieji statybų projektai“ atliko visus projekto rengimo darbus (projekto architektė – Laura Bagdžienė, projekto vadovė – Justina Jankauskienė). 4,959 ha ploto sklype gamybinis pastatas projektuotas numatant galimybę išplėsti patalpas. Įgyvendinant pagrindinius užsakovo reikalavimus dėl saugumo, inovatyvumo ir tvarumo, projektuojant parinktos atsparesnės ugniai medžiagos, įdiegtos efektyvios saugumo ir procesų valdymo sistemos.
„Rehau“ gamyklos pastato patalpas sudaro trys funkcinės zonos, kurios aiškiai išreikštos jo architektūroje. Prie Pramonės gatvės išdėstytas 2 aukštų statinio korpusas, skirtas administracinėms, buitinėms ir pagalbinėms gamybinėms patalpoms, taip pat atlieka reprezentacinę funkciją. Stačiakampės formos vieno aukšto statinio korpusas, orientuotas statmenai su administracijos korpusu, skirtas gamybai. Šiaurės rytų pusėje prie šio korpuso priblokuotas sandėliavimo patalpų tūris.
Pagrindinio fasado architektūrinė išraiška formuojama kontrasto principu: naudotos baltos ir tamsiai pilkos spalvos fibrocementinės plokštės. Administracinio korpuso horizontalumas akcentuojamas baltomis tūrinėmis juostomis, apšviestomis tamsiuoju paros metu.
Administracinio korpuso pirmajame aukšte suprojektuotos pagalbinės gamybinės patalpos, turinčios tiesioginį ryšį su gamybos salėmis. Antrajame aukšte įrengtos biuro, buitinės ir poilsio patalpos. Ypatingas dėmesys skirtas vidaus aplinkos garso kokybei užtikrinti. Instaliuotos atitinkamų reikalavimų pertvarinės sistemos, vidaus langai ir durys, akustinės apdailinės lubos.
Darbo ir poilsio patalpos erdvios, gausiai apšviestos natūralia šviesa. Gamybos ir administracijos darbuotojams įrengtos poilsio patalpos, kavos kambarys, svečių priėmimo ir pasitarimo kambariai. Visos administracinio korpuso erdvės pritaikytos žmonėms su negalia.
Vidaus patalpų interjeras – lakoniškas, racionalus, dizainas paremtas šios tarptautinės įmonės stiliaus grafinėmis nuorodomis. Visame pastate panaudota panaši spalvinė gama – tamsiai pilka, šviesiai pilka ir balta.
Sklype įdiegta automatinė įvažiavimo ir išvažiavimo kontrolės sistema, suprojektuota 99 vietų lengvųjų automobilių aikštelė, numatytos elektros įkrovimo stotelės elektriniams automobiliams.
Specializuota daugiasluoksnių plokščių montavimo įmonė UAB „Stogrenta“ gamyklos „Rehau“ fasadų apdailai panaudojo šiuolaikiškas, ekonomiškas ir praktiškas medžiagas – pastato išorinės sienos sumontuotos iš daugiasluoksnių plokščių su akmens vatos užpildu, kurių storis siekia net 200 mm ir išsiskiria aukšta šilumos izoliacija.
„Rehau“ gamyklos projekte statybos techninę priežiūrą vykdė UAB „Taem projektų valdymas“, kuriai patikėta kontroliuoti statybos darbų kokybę, medžiagų atitiktį bei statybos procesų technologinių reikalavimų vykdymą. Dėl didesnio statybos intensyvumo reikėjo užtikrinti, kad vykdomi darbai būtų patikrinami nedelsiant, laiku reaguojant į potencialius nuokrypius nuo kokybės reikalavimų, kad būtų išvengta netinkamai atliktų darbų bei jų perdarymo, tad statybos procesams bei kokybei valdyti objekte buvo naudojamos skaitmeninės technologijos, o naudojamų medžiagų kontrolė buvo atliekama kruopščiai, reikalaujant visiško nustatytų reikalavimų atitikimo.
Dvarčionyse – modernus „Light Conversion“ lazerių gamybos ir tyrimų centras
Vilniaus pakraštyje, Keramikų gatvėje, užbaigus statybas, dirba naujas lazerių technologijų bendrovės „Light Conversion“ mokslinių tyrimų ir gamybos technologijų kūrimo centras.
Kuriasi lazerių gamintojai
2007 metais Dvarčionyse įsikūrusi „Light Conversion“ plečia veiklą, perstato buvusios keramikos gamyklos pastatus. Kuriamas Aukštųjų technologijų parkas. Buvusios keramikų įmonės teritorijoje vietoje senų apgriuvusių gamybinių statinių jau pastatyti keli modernūs pastatai, kuriuose veikia lazerių ir jų sistemų gamyba.
Naujose Lietuvos optinių parametrinių stiprintuvų, femtosekundinių lazerių ir jų sistemų gamybos lyderės „Light Conversion“ patalpose veikia lazerių gamybinės patalpos, mokslinės laboratorijos, optinių ir elektroninių sistemų surinkimo ir patikros laboratorijos, kuriose atliekami taikomieji tyrimai, integruota pažangi sandėliavimo sistema. Investicijos į naują lazerių gamybos ir tyrimų pastatą sudarė apie 24 mln. Eur.
Modernų mokslinių tyrimų centro rekonstrukcijos projektą Dvarčionyse, kuriamo Aukštųjų technologijų parko teritorijoje, įgyvendino patyrusi statybų generalinė rangovė UAB „Veikmės statyba“.
Rekonstrukcijos metu naujas pastatas funkciškai sujungtas su esamomis gamybos ir laboratorijų patalpomis, kuriose nepertraukiamai veikė jautri įranga. Jai reikalingos ypač griežtus reikalavimus atitinkančios švarios patalpos. Visas statinys sujungtas su jame veikiančia įranga, pastato inžinerinės sistemos, ypač skirtos švarių patalpų įrengimui, kaip ir technologinė įranga, integruotos ir sujungtos nekonvenciniais sprendiniais, panaudoti išskirtiniai gaisrinės saugos sprendimai.
Funkcionalus statinys su pažangiomis inžinerinėmis sistemomis
Naujo „Light Conversion“ mokslinių tyrimų ir gamybos technologijų kūrimo centro pastato projektą parengė UAB „Vilniaus architektūros studija“. Architektas Romualdas Kirdulis teigė, kad urbanistiškai pastatas komponuotas pagal Dvarčionių aukštųjų technologijų parko viziją. Ją įgyvendinant modernūs pastatai projektuojami iki 5 aukštų (apie 20 m), jie kyla rekonstruojamų senų pastatų vietoje ir sudaro tam tikras statinių grupes.
Rekonstrukcijos projekte buvo numatyta nugriauti beveik pusę buvusio keraminių plytelių gamybos baro pastato ir pristačius naujo ploto atnaujintą pastatą prijungti prie „Light Conversion“ esamų, veikiančių lazerių gamyklos statinių. Suprojektuotas naujas pastatas blokuojamas prie esamo mokslo paskirties pastato ir taip sujungiami visi anksčiau statyti statiniai į bendrą kompleksą.
Per pagrindinį pastato įėjimą pirmajame aukšte patenkama į vestibiulį, vidurinėje pastato dalyje per visus aukštus kyla centrinė laiptinė ir liftai. Įrengtos pagalbinės bei bendrojo naudojimo patalpos. Aplink jas suprojektuotas koridorius, iš kurio pasiskirstoma po gamybines, laboratorijų ar švarias patalpas. Pastato konstrukcijoms pasirinktas gelžbetonio karkasas, monolitinė perdanga, daugiasluoksnių plokščių lauko atitvaros.
Naujasis pastatas projektuotas taip, kad tenkintų mokslinių tyrimų bei gamybos technologijų kūrimo veiklos poreikius. Ypatingas dėmesys skirtas švarių patalpų, laboratorijų, taip pat gamybos patalpų reikalavimus atitinkančio mikroklimato kūrimui, vėdinimo ir vėsinimo inžinerinėms sistemoms. Integravus gausias pastato inžinerines sistemas, ant plokščio stogo sumontuota daug oro vėsinimo įrangos išorinių blokų ir inžinerinės įrangos, aptarnaujančios laboratorijų patalpas.
Moderniame „Light Conversion“ lazerių gamybos ir tyrimų centre UAB ,,Interviris LT“ sumontavo šalčio gamybos įrenginius bei įrengė pastato šildymo ir vėsos tiekimo sistemas, taip pat technologinio šaldymo inžinerinę sistemą.
Naujasis statinys ganėtinai ilgas – apie 95 metrus, todėl buvo pasirinkta vertikalaus fasadų skaidymo koncepcija: ilgo statinio fasadas sudalytas trumpesnėmis spalvinėmis atkarpomis, kurios tarsi susiūtos horizontaliomis langų ir žaliuzių juostomis.
Bendrovė „Barema Rytai“, gaminanti ir parduodanti visų rūšių saulės kontrolės sistemas, šiam projektui tiekė apie 2 500 metrų ilgaamžių, lengvai prižiūrimų ir nesudėtingai montuojamų antracito spalvos ekstrūduoto profilio aliuminio fasado lamelių, kurios panaudotos kaip fasado architektūrinė dalis, tad įrenginys ne tik apsaugo nuo saulės, bet kartu yra ir papildoma moderni pastato dekoro detalė, maskuojanti būtinas, bet nepatraukliai atrodančias pastato išorės detales.
Jonavoje iškilo pirmoji Baltijos šalyse aliuminio profilių ekstruzijos gamykla
Jonavoje šį rudenį visu pajėgumu pradėjo veikti naujos „Aluflam Extrusion“ gamyklos technologinė linija – tai pirmoji aliuminio profilių ekstruzijos gamykla Baltijos šalyse.
Investicijas lėmė rinkos poreikiai
Naują gamyklą Ukmergės gatvėje pastatė „ABC Nordic“, priklausanti Skandinavijos kapitalo įmonių grupei „Aluflam“. Į 7,7 tūkst. kv. metrų gamybinės paskirties gamyklą su administracinėmis patalpomis investuota 7,5 mln. eurų nuosavų lėšų, iš kurių 2,5 mln. eurų skirta technologinei įrangai. Tai viena didžiausių pastarųjų metų investicijų Jonavos rajone.
Poreikis investuoti į aliuminio profilių ekstruzijos liniją atsirado išaugus aliuminio profilių naudojimui įvairiose pramonės srityse. Įsteigta „Aluflam Extrusion“ – tai ne tik naujas įmonės plėtros etapas, bet ir visiškai naujos gamybos rūšies pradžia: aliuminio profiliai gaminami ekstruzijos būdu (angl. extrusion < lot. extrudo – išstumiu, išspaudžiu).
Beveik pusė pastato ploto skirta aliuminio profilių gamybos linijai, likusi dalis – administracinės paskirties patalpoms, mechaninio apdirbimo cechui, naujai automatinei miltelinio dažymo linijai bei sandėliavimo patalpoms.
Lyg „išspaustas“ ekstruderiu
Naujame pastate suprojektuotos „Aluflam“ skandinaviško minimalistinio stiliaus sistemos: „Nordic“ vidinių pertvarų sistema, „Wubern“ sistemos langai bei durys. Administracijos pastato dalyje naudojama „Aluflam A+“ langų sistema.
Gamyklą projektavusio biuro „Archas“ vienas architektų Ugnius Rauktys sakė, kad pastatas suprojektuotas ilgas, taisyklingo stačiakampio formos, jo išraišką inspiravo ekstruzija – spaudimas, o lėmė stačiakampis sklypas ir ilgos technologinės ekstruzijos linijos. Siekta sujungti biuro dalies patalpas su gamybinės dalies patalpomis, nesukuriant tarp jų aiškios ribos. Pastato aukštis – 12,5 metro.
Pagrindinis fasadas orientuotas į Ukmergės gatvę, nuo kurios ilgųjų šoninių fasadų langų angos praslinktos gilyn į sklypą, tarsi išspaustos. Biuro patalpos išdėstytos prie gatvės, gamyba yra giliau sklype, taip pat numatyta galimybė prireikus pastatą išplėsti. Administracijos dalis ir gamybos erdvės sudaro vientisą tūrį. Pastato viduje biurų ir gamybos erdvės turi tiesioginį ryšį: į gamybos zoną patenkama koridoriais ir laiptais, kuriais leidžiantis pro įrengtus langus galima stebėti gamybą.
Pastato priekyje suprojektuota trijų aukštų biuro dalis. Pirmajame aukšte yra recepcija ir dalis biuro kabinetų, gamybos darbuotojų persirengimo patalpos ir poilsio zona su valgykla. Antrajame aukšte įrengti uždaro ir atviro planavimo kabinetai. Didesnės erdvės skaidomos akustinėmis pertvaromis, individualiam darbui skirtos tylos kabinos. Suprojektuoti funkcionalūs pasitarimo kambariai, kurių erdves galima padidinti ir sujungti mobiliomis pertvaromis. Trečiajame aukšte įrengta mokymų salė. Kiekviename aukšte yra virtuvėlių ir jaukių poilsio zonų.
Erdviose ir didelio aukščio „Aluflam Extrusion“ gamyklos patalpose „Domus Lumina“ sumontavo patogiai valdomas automatines ritinines užuolaidas „Screen“, kurios yra vienos populiariausių langų uždengimų verslo paskirties pastatuose, nes blokuoja saulės šviesos ryškumą ir padeda valdyti į patalpas patenkantį šviesos kiekį.
„Aluflam Extrusion“ gamyklos biuro interjeras papildytas kokybiškomis, prabangaus segmento, šiuolaikinio dizaino medinėmis vidaus durimis, kurias suprojektavo ir pagamino „Jundos stalių gaminių“ komanda.
Naujoje gamykloje gaivaus oro tiekimą, vėsos ir šilumos aprūpinimą užtikrina efektyvi, visus aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkanti VRF įranga „Samsung DVM S2“, kuri projekte veikia kartu su „Samsung WindFreeTM“ keturkrypčiais kasetiniais įrenginiais – tai didžiausia inovacija šiandienėje ŠVOK rinkoje ir unikalus analogų neturintis sprendinys.
„Aluflam Extrusion“ gamyklos stogą įrengė specializuota stogo konstrukcijų ir daugiasluoksnių plokščių montavimo įmonė UAB „Stogrenta“, kuri ne tik naudoja patvarias PVC stogo dangas ir hidroizoliacines medžiagas, bet ir darbus vykdo greitai bei kokybiškai.
Visų rūšių kadastrinius matavimus gamyklos projekte patikėta atlikti specializuotai įmonei MB „Matininkų projektai“, kuri užtikrina kadastrinių matavimų tikslumą bei teisingą visos reikiamos dokumentacijos parengimą skirtinguose statybų etapuose, o kruopštus ir atsakingas darbas garantuoja preciziškai tikslų projekto įgyvendinimą.
„Continental“ gamyklos plėtra Kaune: aukščiausi standartai ir dėmesys tvarumui
Po mažiau nei metų UAB „Continental Automotive Lithuania“ užbaigė pirmąjį Kauno elektronikos gamyklos plėtros projekto etapą. Gamybos zona buvo papildomai išplėsta 5 000 kv. m, o biuro patalpos – 1 600 kv. m, įrengti lauko inžineriniai tinklai, praplatinta automobilių stovėjimo aikštelė. Naujoji gamybos zona visu pajėgumus bus naudojama jau 2023 metais. Pagrindinis plėtros darbų rangovas buvo UAB „Merko statyba“.
Dėmesys aplinkai ir tvarumui
„Continental Automotive Lithuania“ gamyklos pastate pavyko iki 33 proc. sumažinti energijai skirtas išlaidas. Pastato ir jo plėtros statybų projektavimui ir valdymui naudoti BIM (angl. Building Information Management) metodologijos įrankiai, padėję suprojektuoti ir pastatyti tvarų gamybinį priestatą prie nepertraukiamai veikiančios gamyklos.
„Dėkoju visai Kauno gamyklos komandai ir mūsų rangovams. Pirmasis projekto etapas įvykdytas puikiai – pasiekti visi užsibrėžti tikslai ir sukurti tvirti pagrindai tolesnei plėtrai. Nepaisant pandemijos ir sutrikusios tiekimo grandinės, projektas buvo įvykdytas laiku. Šiuo metu ruošiamės tolesniems antrojo plėtros etapo žingsniams“, – sakė Shayan Ali, „Continental Automotive Lithuania“ generalinis direktorius.
„Continental Automotive Lithuania“ Lietuvoje buvo registruota 2017 metų spalio pradžioje. Gamykla įsikūrusi Kauno LEZ, gamybą pradėjo 2019 rudenį. Šiuo metu įmonėje dirba beveik 700 žmonių ir iki 2025 metų planuojama pasiekti 1 500 darbuotojų komandą.
UAB „Continental Automotive Lithuania“ gamyklos pastatas suprojektuotas ir pastatytas siekiant tarptautinio tvarių pastatų „LEED Gold“ standarto, kuris reikalauja išskirtinio dėmesio statybos procesams, aplinkai ir tvarumui.
Pagalvota apie darbuotojų sveikatą ir patogų darbą
Naujas statinys – tai ir puikus dėmesio darbuotojų patogumui bei jų sveikatai pavyzdys. Gamyklos veiklos parametrų ir energijos valdymo sistemų kontrolė yra automatizuota, įdiegti išmanieji, aplinkai draugiški inžineriniai sprendimai. Jie užtikrina pastatų klimato kontrolę bei efektyvesnį energijos naudojimą. Pastatuose pritaikyti išmanūs vidaus apšvietimo sprendimai – šviesos srauto intensyvumas reguliuojamas ir valdomas nuotoliniu būdu, parenkant darbuotojams optimalią šviesą.
Patalpose sudaromos sveikos mikroklimato sąlygos – griežtai kontroliuojama temperatūra, drėgmė ir dulkėtumas. Gamybos zonos grindys padengtos konduktyvine epoksidine danga, kuri nekaupia statinio krūvio, yra atspari trinčiai ir skysčiams.
Iššūkis: statybos šalia preciziškos gamybos
UAB „Continental Automatinė Lithuania“ gamyklos pastatas suprojektuotas ir pastatytas siekiant tarptautinio tvarių pastatų „LEED Gold“ standarto, kuris reikalauja išskirtinio dėmesio statybos procesams, aplinkai ir tvarumui.
Šios statybos buvo vienas įdomesnių UAB „Merko statyba“ komandos iššūkių, nes reikėjo pastatyti naują statinį ir sujungti jį su kitu, kuriame jau veikia „Continental“ gamykla ir kurioje gaminami automobilių elektronikos komponentai.
„Vertiname mums parodytą pasitikėjimą ir džiaugiamės darniu bendradarbiavimu bei sėkmingai įgyvendintu projektu – nauji statiniai, kaip ir planuota, iškilo per metus. Visi darbai atlikti laikantis sutarto darbų grafiko“, – sakė UAB „Merko statyba“ projekto direktorius Andrius Gasiūnas.
UAB „Baltic engineers“ buvo patikėtas „Continental Automotive“ gamyklos projektavimas ir statybos procesų valdymas: statybų metu buvo naudojama „Building Information Modeling (BIM)“ 4D, 5D, 6D, 7D technologija, dėl kurios pavyko suprojektuoti ir pastatyti tvarų ir funkcionalų gamybinį pastatą. Vėliau įmonė tęsė darbus gamyklos plėtros projekte nepertraukdama „Continental“ gamyklos veiklos.
UAB „Mosas“ jau antrą dešimtmetį rūpinasi efektyvių garso slopinimo sprendimų (aklinos akustinės aliuminio, medinės ir skaidrios akustinės organinio stiklo sienutės) tiekimu viešuosiuose pastatuose, todėl naujajame pastate komanda naudojo garsą sugeriančius aliuminio elementus „Kohlhauer Alumna“, kaip triukšmą slopinantį barjerą.
Kauno LEZ – dar vienas inovatyvus baldų fabrikas
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) šiemet iškilo modernus 36 tūkst. kv. m ploto baldų fabrikas, laikomas vienu inovatyviausių Lietuvoje ir visame regione. Tai antras bendrovės „Geras baldų fabrikas“ („Freda II“) gamybinis kompleksas, kurį LEZ teritorijoje šiam užsakovui pastatė tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“.
INOVATYVIOS GAMYBINĖS PATALPOS
A++ energinio naudingumo klasės pastatų kompleksas įsiliejo į Kauno LEZ infrastruktūrą, kurioje 2019 metais buvo pastatytas pirmasis tvariai ir ekologiškai veiklai pritaikytas Kauno baldų gamintojos „Geras baldų fabrikas“ gamybos ir logistikos pastatas bei laboratorijos pastatas. Gretimame 5,9 ha sklype įgyvendinti inovatyvų antrojo baldų fabriko projektą Kauno LEZ teritorijoje UAB „Geras baldų fabrikas“ pasirinko bendrovę „YIT Lietuva“, pastačiusią ir pirmąjį fabriką.
„Inovatyvios, resursus taupyti leidžiančios ir aukštą produkcijos kokybę užtikrinančios gamybinės patalpos itin svarbios pramonės įmonių veiklos efektyvumui. Pažangūs inžineriniai sprendimai yra svarbūs siekiant veiklos tvarumo. Visa tai turėta omenyje statant „Gero baldų fabriko“ pastatą, kurio projektui pasitelktos moderniausios šiandienos statybų technologijos ir sistemos“, – teigė bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.
Naujasis baldų fabriko pastatas įdiegtų technologijų atžvilgiu – vienas moderniausių ir inovatyviausių ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione, o architektūriniai sprendimai draugiški aplinkai. Pastate įdiegti pažangiausi inžineriniai sprendimai, užtikrinantys efektyvų energijos naudojimą, tinkamą patalpų mikroklimatą ir fabriko tvarumą. Integruota pastato valdymo sistema PVS (angl. Building Management System – BMS) leis stebėti atskirų jo dalių ir inžinerinių sistemų, tokių kaip šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektros, automatinės gaisrų gesinimo ir dūmų aptikimo, būsenas, automatizuoti jų valdymą. Taip pat bus galima stebėti elektros, dujų, vandens, naftos atskirtuvų įrenginių rodmenis ir būklę. Visa į PVS ateinanti informacija kaupiama ir archyvuojama.
Fabrike eksploatuojami inovatyvūs šiuolaikiniai ir efektyvūs gamybos įrenginiai, sudėtingos ir našios technologijos, o įdiegta gamybos valdymo sistema leidžia gamybos procesą sekti ir kontroliuoti realiuoju laiku. Baldų gamyba imli elektros energijai. Naujojo pastato stogas suprojektuotas ir įrengtas taip, kad ateityje bus galimybė ant jo įrengti saulės jėgainę, kuri generuos žaliąją elektros energiją.
Statinys projektuotas ir statytas taikant skaitmeninės statybos technologijas. Sukurtas BIM modelis leido visoms grandims dirbti 3D aplinkoje. Pasitelkti dronai su specialia programine įranga naudoti matuoti žemės darbų kiekį. Statybos darbai vykdyti taikant LEAN metodus.
Įspūdingo dydžio statinys
Kaip sakė įmonės „Kita kryptis“ architektė projekto vadovė Felita Kozlovaitė, projektuojant baldų fabriką, svarbiausia buvo gamybos technologijai reikalingo dydžio pastatą su visais priklausiniais sutalpinti sklype ir racionaliai sudėlioti zonas. Naująjį pastatą sudaro trys funkcinės dalys: gamybinis, sandėliavimo ir administracinis korpusai. Prie pastato blokuojami funkciniai inžineriniai statiniai: modulinė transformatorinė, išorinės rampos, oro filtrai, medienos pjuvenų konteineris, pjuvenų transporteriai.
Statinys suprojektuotas kelių sujungtų stačiakampių formos. Pastato gabaritai įspūdingi: jis yra 447 m ilgio ir 92 m pločio. Gamybinį korpusą sudaro dvi vienaaukštės gamybos salės. Prie gatavos produkcijos zonos įrengti 9 vartai su išoriniais krovimo šliuzais ir 3 vartai, skirti rūšiuojamoms atliekoms. Sandėlių korpusas vieno aukšto, bet jo aukštis – net 12,75 m. Čia įrengti dveji vartai su dengtomis rampomis.
Gamybinis korpusas funkciškai susietas su sandėliavimo, techninėmis, pagalbinėmis patalpomis ir su administraciniu korpusu, kuris suprojektuotas kaip dviejų aukštų ištęstas priestatas. Administracijos darbuotojai įkurdinti antrajame aukšte, kur įrengti įvairaus dydžio uždari kabinetai, posėdžių salės ir darbo vietos atvirose erdvėse. Pirmajame aukšte įrengtos darbuotojų buitinės patalpos – persirengimo kambariai, sanitariniai mazgai, trys poilsio erdvės.
Naujas pastatas inžinerinėmis sistemomis sujungtas su pirmuoju baldų gamyklos pastatu ir priderintas prie esamų pastatų – vizualiai sukurtas bendras gamybinis kompleksas.
„Gero baldų fabriko“ įspūdingų gabaritų pastato išorines sienas sumontavo specializuota įmonė UAB „Stogrenta“ – fasadai suformuoti iš ypatingai atsparių aplinkos poveikiui daugiasluoksnių plokščių.
UAB „Darus“ baldų gamyklai tiekė ir sumontavo „Hormann“ gaminamas aukščiausios kokybės 85 metalines priešgaisrines lauko ir vidaus duris bei 25 pramoninius pakeliamuosius segmentinius ir slenkančiuosius, patalpų apsaugai nuo ugnies bei dūmų skirtus priešgaisrinius vartus, kurie automatiškai užsidaro net ir nutrūkus elektros tiekimui, taip pat sumontuoti „Dynaco“ gaminami 9 greitaeigiai vartai, panaudoti įrengti šliuzinę sistemą įvažiuojančiam transportui.
„Gero baldų fabriko“ projekte vidaus vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, šildymo, vėdinimo bei kondicionavimo sistemų įrengimas patikėtas patyrusiai įmonei UAB „Veda“, kuri sukaupė jau daugiau kaip 30 metų patirtį montuodama pastatų inžinerines sistemas ir įrenginius, įmonės komanda – atestuoti, darbštūs ir patyrę specialistai – gali pasiūlyti logiškus sprendinius nuo projekto užduoties iki objekto užbaigimo.
Koordinuoti šiuolaikiško bendrovės „Geras baldų fabrikas“ gamybos paskirties pastato projektavimą ir atlikti statybos darbų techninę priežiūrą pasirinkta UAB „Baltijos biuras“, kurios komanda ypatingą dėmesį skyrė darbų vykdymo technologijai ir kokybei, taip pat masyvių gamybos technologijos įrenginių montavimo tikslumui.
Kaune, prie Nemuno, iškilo plastiškų formų baldų gamykla
Vykdydama projektą, tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pastatė naują modernų gamyklos pastatą, kuriame įrengtos gamybos, sandėlių ir administracinė zonos. Išskirtinė projekto dalis – administracinio korpuso apie 1 300 kv. metrų ekspozicijų erdvė, kurioje bus pristatomi „Kauno baldų“ gaminiai. Apie 14 000 kv. metrų ploto užima gamybos padaliniai. Pastate įrengtos funkcionalios gamybinės ir biuro darbo vietos, keletas poilsio erdvių, sporto salė, vaikų kambarys, mokymų salė ir valgykla. Lauke darbuotojų poilsio erdvėms skirta apie 500 kv. metrų aikštelių.
Naujoji gamykla pasižymi ne tik inovatyviomis technologijomis, pastate įgyvendinti draugiški aplinkai architektūriniai sprendimai. Pastatas išsiskiria itin aukšta A++ energijos klase. Dideli langai ir stoglangiai užtikrina natūralų apšvietimą patalpose. Joms šildyti pasirinkta tik iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta miesto šilumos tinklų centralizuotai tiekiama energija. Gamyklos reikmėms ant jos stogo numatoma įrengti saulės jėgainę, kuri generuos žaliąją elektros energiją.
Pastate įdiegti pažangūs inžineriniai sprendimai užtikrina efektyvų energijos vartojimą, tinkamą patalpų mikroklimatą ir gamyklos tvarumą. Integruota pastato valdymo sistema PVS (angl. Building Management System – BMS) leidžia stebėti inžinerinių sistemų būsenas, jų valdymas automatizuotas. Kad statybos darbų metu nebūtų pertrauktas veikiančios baldų gamyklos darbas, buvo itin svarbu kruopštus ir nepriekaištingas darbų planavimas statybų aikštelėje bei statybos vykdymas pažangiais metodais, kurie užtikrino aukštą darbų efektyvumą.
Dinamiška architektūra su istorine atmintimi
Išskirtinės architektūrinės koncepcijos naujasis baldų gamyklos statinys suplanuotas tarsi iš kelių skirtingų tūrių: administracinė dalis – dinamiškų, aptakių formų, o gamybai ir sandėliavimui skirti taisyklingų funkcionalių stačiakampių formų korpusai.
Architektas Tomas Vaičiulis pabrėžė, kad buvo atsižvelgta į sklypo vietą ir aplinką, kurioje iškilo statinys, į miesto urbanistinį audinį ir gamyklos istoriją, taip pat įvertinti dabartiniai poreikiai. Baldų gamyklos sklypas ganėtinai siauras, išsidėstęs tarp Nemuno upės ir Drobės gatvės, šalia jo yra geležinkelio bėgiai. Teritorija gerai matoma iš kitoje Nemuno pusėje esančios A. Smetonos alėjos.
Kad naujas statinys nedominuotų aplinkoje, pasirinktas ne vientisas tūris, o suprojektuotas nuosekliai žemėjantis pastatas. Jo konstrukcijos – gelžbetoninės su metalo konstrukcijų denginiu. Fasadams naudotos stiklo ir aliuminio konstrukcijos, perforuota skarda, o administracinės dalies fasado apdailai pasirinkta moderni, natūrali ir itin patvari cinko skarda su vario ir titano priedais.
Atgręžtas į upę ir miestą
Projektuojant naujosios gamyklos vidaus erdves buvo atsižvelgta į gamyklos istoriją ir išraiškingą Žemųjų Šančių gamtinę aplinką. „a2sm.lt“ architektas Joris Šykovas sakė, kad šie motyvai suformavo bendrą projekto estetikos ir funkcijų koncepciją. Funkciniais sprendiniais siekta kuo stipriau išryškinti gamyklos padėtį upės ir miesto atžvilgiu. Ekspozicijų erdvė atgręžta į Nemuno vingį ir kitapus upės esančią A. Smetonos alėją.
Biurų, susitikimų, poilsio erdvės ir buitinės patalpos įrengtos gamyklos centrinėje dalyje, išdėstytos per du aukštus virš gamyklos patalpų. Joms įrengti naudoti pramonei būdingi elementai – metalas, betonas, mūras.
Vidaus patalpų planavimas, paremtas kuo glaudesniu skirtingų funkcijų integravimu, leido įrengti atrijų, kuris vizualiai sujungia visus biuro aukštus. Atrijuje suprojektuoti pagrindiniai laiptai sujungia pirmojo aukšto įėjimo erdvę ir antrajame aukšte esančią ekspozicijų salę. Biurų ir kabinetų patalpos išdėstytos aplink šias dvi masyvias erdves.
Interjero stilistika, medžiagiškumas ir spalvų gama, užsakovui pageidaujant, derinta prie gamyklos produkcijai būdingos dizaino krypties. Interjere gausu tamsiai žalios spalvos, kurios pasirinkimą lėmė greta gamyklos esanti miškinga Nemuno pakrantė. Vidaus erdvėse taip pat yra rausvų ir rusvų atspalvių – tai istoriškai įmonę lydėjusios spalvos. Vienas svarbiausių interjero akcentų – natūrali šviesa kiekvienoje biurų patalpoje.
UAB „Darus“ gamyklai „Kauno baldai“ tiekė ir sumontavo 25 pramoninius pakeliamuosius segmentinius vartus, gaminamus kompanijos „Hormann“, taip pat sumontuoti 9 slenkantieji, patalpų apsaugai nuo ugnies ir dūmų skirti priešgaisriniai vartai, kurie automatiškai užsidaro net ir nutrūkus elektros tiekimui, be to, pastate įrengti 5 kompanijos „Dynaco“ gaminami greitaeigiai vartai, o dėl montavimo specifikos panaudoti 5 lankstūs, susukami priešgaisriniai vartai, leidžiantys atlikti montavimo darbus erdvėse, kuriose yra mažai vietos.
UAB „Stogrenta“, kurios specializacija – darbas su įvairių tipų stogo konstrukcijomis ir daugiasluoksnėmis plokštėmis, sumontavo gamyklos „Kauno baldai“ pastato išorines sienas, kurioms panaudojo daugiasluoksnes plokštes su akmens vatos užpildu, taip pat įrengė pastato stogą, naudodami patvarią PVC dangą ir aukščiausios kokybės hidroizoliacines medžiagas.
Partnerių turinys
