Miestų gyventojai vis dažniau renkasi aplinką, kurioje ne tik patogu gyventi, bet ir malonu ilsėtis. Rekreacinės zonos – parkai, skverai, kiemai, poilsio ar žaidimų erdvės – tampa neatsiejama šiuolaikinės urbanistikos dalimi. Dvi skirtingų sričių įmonės – NT vystytojas „YIT Lietuva“ ir betono gaminių kūrėja „Betono mozaika“ – pasidalino savo požiūriais, kaip kuriamos kokybiškos rekreacinės zonos ir kokią vertę jos suteikia miestui bei jo gyventojams.

Fizinė ir emocinė gerovė: žalumos ir erdvės galia

„YIT Lietuva“ teigia, kad žaliosios erdvės šalia namų turi tiesioginį poveikį fizinei ir emocinei sveikatai. Laikas lauke mažina stresą, skatina aktyvų gyvenimo būdą, o moderniai suplanuoti kiemai tampa bendravimo erdvėmis. Kuriant tokią aplinką, „YIT“ projektuose atsisakoma antžeminio automobilių parkavimo – vietoj jo planuojami požeminiai garažai, o išlaisvinta erdvė skiriama poilsiui, žaidimams, sportui ir bendruomeninėms veikloms.

„Betono mozaika“ akcentuoja dangos pasirinkimo reikšmę bendram komfortui: jų siūlomi drenuojantys gaminiai, tokie kaip „Eco Line“ ar “Eco Tercia”, ne tik padeda suvaldyti kritulius, bet ir leidžia integruoti žaliąsias zonas tiesiai į dangas – tai mažina įkaitimą vasarą, suteikia vizualinio lengvumo ir komforto basomis. Tyrimai rodo, kad tokių dangų paviršiai gali būti net 10°C vėsesni nei tradicinės plokštės. Nors ir didelius gaminius klojant ne ištisine danga, o formuojant zonas su augalų ir žolės intarpais kuriama estetiška funkcionali rekreacinė erdvė. Pavyzdžiu galėtų tapti projektai “Namai-Kintai” arba Svencelės “Salos”.

Bendruomeniškumas: nuo pikniko zonų iki takų su tilteliais

Bendros viešosios erdvės ne tik džiugina akį – jos jungia žmones. „YIT Lietuva“ savo projektuose ypatingą dėmesį skiria bendruomenės aikštelėms, vaikų žaidimų ir sporto zonoms. Tokios erdvės planuojamos taip, kad gyventojai natūraliai susitiktų, bendrautų ir kurtų ryšius. Pavyzdžiui, projekte „Naujasis Skansenas“ įrengtas krioklys su tilteliais tampa ne tik estetiniu akcentu, bet ir traukos tašku.

„Betono mozaika“ savo ruožtu siūlo kūrybiškus sprendimus, leidžiančius net esamą kietąją dangą paversti žalia erdve – naudojant daugiaaukščius betoninius vazonus, suformuojant pertvaras ar terasų sieneles. Tokie sprendimai aktualūs ne tik viešosioms, bet ir privačioms erdvėms – net mažame kieme galima sukurti vizualiai įdomų ir jaukų poilsio kampelį. Puikiu pavyzdžiu galėtų tapti Michelin žvaigžde apdovanoto Demolofto restorano terasa – suformuotoje vazonų sienelėje puikiai tarpsta krūmai ir stambesni augalai. 

Ekologija ir ilgaamžiškumas: kai sprendimai rūpinasi aplinka

Abi įmonės akcentuoja tvarumą. „YIT Lietuva“ rekreacines zonas kuria taip, kad jos ilgainiui taptų natūralia miesto ekosistemos dalimi – žalios erdvės, kurios yra visapusiškai naudojamos, skatina gyventojus daugiau laiko praleisti lauke, o tai reiškia mažesnį poreikį naudotis automobiliais ir daugiau aktyvaus gyvenimo.

„Betono mozaika“ siūlo inovatyvius paviršius, gaminamus iš vietinių medžiagų, todėl jų CO₂ pėdsakas yra ženkliai mažesnis nei importuojamų akmens produktų. Produktų CO2 pėdsaką pagrindžia nepriklausomos įmonės tyrimas EPD deklaracijos dokumentu. Be betono gaminių siūlomos ir rišikliu sutvirtintos skaldos dangos, kurios, yra lengvai prižiūrimos ir ilgalaikės, o sumanūs lietaus vandens surinkimo sprendimai (sausbalės, latakai) ne tik tausoja kanalizacijos sistemas, bet ir palaiko augalų gyvybingumą.

Estetika ir dizainas: nuo raštų iki spalvų poveikio

Rekreacinės zonos emocinį poveikį stipriai lemia dizainas. „Betono mozaika“ pastebi, kad šviesios dangos, tokios kaip naudotos Oslo operos teatro ar Vaidilos aikštėje Klaipėdoje, vizualiai praplečia erdvę, mažiau įkaista vasarą ir taupo apšvietimą tamsiuoju paros metu. Klientams siūloma nebijoti spalvinių eksperimentų, raštų ar marmuro skaldos efektų, o estetiką derinti su praktiškais sprendimais, pvz., neslidžiais paviršiais laiptams.

Tiek „YIT Lietuva“, tiek „Betono mozaika“ sutaria – rekreacinės zonos miestuose yra kur kas daugiau nei žaluma ar patogus suolelis. Jos tampa gerovės šaltiniu, bendruomenių branduoliu ir miestų veidu. Tačiau, kad jos būtų tikrai kokybiškos, reikia derinti architektūrinius, inžinerinius, ekologinius ir emocinius aspektus – būtent tokia sinergija kuria ilgalaikę vertę visiems.