Šiandien, gegužės 15 dieną, Lietuvos architektų Rūmai paskelbė rekomendacijas architekto Luko Rekevičiaus pristatyto poilsio namų Pervalkos g. 35, Neringoje rekonstrukcijai. Rūmai rekomendavo į rekonstrukcijos projektus įlieti daugiau senosioms viloms būdingų puošybos elementų interpretacijų. Ar sutinkate su šiais pastebėjimais?
Abejonės dėl tamsių spalvų čerpių stogų
Pasak L. Rekevičiaus, dalies Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto poilsio bazės pastatų, kurie buvo statyti XX a. aštuntame dešimtmetyje, rekonstrukcija numatyta 2018 m. koreguoto detalaus plano pagrindu. L. Rekevičius pažymėjo, kad Neringos savivaldybės išduotuose specialiuose reikalavimuose buvo rekomendacija įvertinti projekto atitikimą Detaliojo plano (DP) ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (KNNP) bei architektūros kokybės reikalavimams ir pateikti Regioninės architektūros tarybos (RAT) išvadą. Pristatydamas projektą, architektas pabrėžė, kad pasiūlymas neprieštarauja KNNP tvarkymo planui. Numatoma rekonstruoti du poilsio paskirties pastatus, išlaikant tą pačią paskirtį. Detaliajame plane leistinas užstatymo plotas neviršijamas, tačiau pastatų išraiška keičiama, tūriai skaidomi, siekiant adekvataus gyvenvietės charakteriui mastelio.
„Sklypo plano struktūra iš esmės nekinta. Esamas asfaltuotas privažiavimas šiek tiek mažinamas, įrengiant keleivių išlaipinimo vietas. Sklypo šiaurinėje dalyje suplanuota dešimties vietų automobilių stovėjimo aikštelė“, – nurodo architektas.
Architektas pasakojo, kad du atskiri vieno aukšto su mansarda šlaitiniais stogais pastatai, kurių vienas skaidomas į du tūrius, sujungiant juos terasa, planuojami rekonstruojamų statinių vietoje. Čerpiniai stogai su konsolinėmis užlaidomis pridengia pirmojo 2 aukšto terasas. Sienų apdaila – medis.
Projekto autorius taip pat patikslino, kad sklype pokario metais nebuvo senojo užstatymo, o magistraliniai bei lokalūs tranzitiniai dviračių takai planavimo dokumentuose nenumatyti. Nesiekta ieškoti sodybinio užstatymo Pervalkoje pavyzdžių, nes DP nurodoma siekti ne sodybinio, bet senosioms viloms būdingų architektūrinių formų.
Vis dėlto Neringos savivaldybės vyr. architektas Svajūnas Bradūnas pasigedo tradicinės išraiškos interpretacijų. Specialistas pastebėjo numatytus architektūrinius apribojimus ir teigė, kad tamsių spalvų čerpių stogai, užleidžiant juos vertikaliai, nėra būdingas Neringos sprendimas.
„Siekiant sukurti vilų charakterį derėtų numatyti individualią (moderni, stilizuotą) puošybą, suteikti daugiau jaukumo ir išskirtinumo. Naujoje statyboje prie marių, skirtingai nei prie jūros, derėtų siekti tradicinės išraiškos interpretacijų. Šiame projekte esą to pasigendama“, – sakė Neringos savivaldybės vyr. architektas S. Bradūnas.
Pagal senųjų vilų pavyzdžius
Išnagrinėję poilsio namų Pervalkos g. 35, Neringoje, rekonstravimo projekto pasiūlymą, pateikė išvadą, jog jo sprendiniai visumoje neprieštarauja KNNP tvarkymo plano, Bendrojo plano ir galiojančio sklypo detalaus plano reikalavimams, tačiau pastatų architektūrinė išraiška stokoja senosioms viloms būdingų elementų ar jų interpretacijų. Ekspertų vertinimu, architektūrinės kokybės požiūriu pastato proporcijos, siluetai ir spalvinė gama koreguotini, remiantis senųjų vilų pavyzdžiais.
Visos išsakytos pastabos buvo grindžiamos tiek nebūdingos Neringai pastatų išraiškos, tiek bendrų architektūrinės kokybės reikalavimų – urbanistinio integralumo, vientisos architektūrinės idėjos bei estetinės išraiškos – vertinimu. Kita vertus, dalis ekspertų, atsižvelgę į izoliuotą sklypo padėtį, menkas rekonstruojamų pastatų apimtis, tiek Bendrajame plane, tiek KNNP tvarkymo plane nustatytus tik bendriausius reikalavimus, nematė poreikio kelti smulkmeniškus reikalavimus, paliekant juos spręsti projekto autoriams (L. Rekevičius, M. Rekevičienė, M. Augaitytė), – skelbia Lietuvos architektų rūmų atstovai.
Spaudai pranešama, kad projekto autoriams buvo rekomenduota, pastatų išraiškai Neringos viloms būdingų elementų arba jų elementų interpretacijų, pagrindžiant sprendinius išlikusiais pavyzdžiais, peržiūrėti pastatų proporcijas, stogo-pastogės sprendimus bei apdailos spalvinę gamą. Taip pat rekomenduota patikslinti, ar nebegaliojančio reglamento naudojimas, skaičiuojant užstatymo tankį, yra galimas taikyti, bei patikrinti, ar rekonstrukcijos sąvoka yra pritaikoma pateiktiems projektinio pasiūlymo sprendiniams.
Projekto autoriai: L. Rekevičius, M. Rekevičienė, M. Augaitytė. Architektų studija „AKETURI ARCHITKTAI“ sukūrė puikiai Archdaily.com skaitytojų įvertintą 130.0 m2 dydžio namo projektą, Trakuose. „Stengėmės sukurti kažką kas primintų tradicinį Lietuvos kaimą. Viskas, ko šeimai gali prireikti atsipalaiduoti gamtinėje aplinkoje, tinka nedideliam archetipiniam tūriui, neaukojant komforto“, – rašė tuokart architektų komanda.
UAB „AKETURI ARCHITKTAI“ vizualizacijos
