„ZAHA HADID ARCHITECTS“ ATSTOVAS: PRASIDĖJO Architektų švietimo krizė

2019 m. liepos 11 d.

„Architektų švietimas krizės metu yra atskiriamas nuo profesijos”, – praeitą savaitę savo socialinio tinklo „Facebook” paskyroje rašė „Zaha Hadid Architects“ direktorius Patrikas Schumacheris. Patrikas Schumacheris tvirtino, kad architektūros mokyklos yra taip nutolusios nuo realaus pasaulio, kad daugelis mokytojų dirba be mokymo programų, studentai nesupažindinami net su minimaliais dizaino standartais, kurių tikisi šiuolaikinė visuomenė.

Zaha Hadid Architects“ direktorius socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje sukūrė „13 tezių apie architektūros akademijos krizę“. Jis kritikuoja architektų mokyklų bandymą mokyti architektūros kaip meno šakos. Taip pat pripažįsta, kad yra nukentėjęs dėl tokio mokyklų aplaidumo ruošiant architektūros studentus.

„Architektūros mokyklos veikia kaip meno mokyklos, be jokių mokymo programų. Todėl architektūrinis ugdymas yra atskirtas nuo profesijos ir nuo visuomenės realybės bei jos poreikių, išreikštų tikruose (viešuosiuose ar privačiuose) klientų užsakomuose projektuose“, – sakė jis.

„Per daug mokytojų be profesinės patirties“

P. Schumacherio teigimu, problema nebūtų neadekvačiai didelė ir nekeltų tokios grėsmės ,jeigu bent dalis architektūrą mokančių mokytojų turėtų praktinės patirties šioje srityje.

„Per daug mokytojų, neturinčių profesinio darbo patirties, naudoja architektūros mokyklų dizaino studijas kaip savo, daugiausia izoliuotiems, pomėgiams“, – sakė jis.

Dabartinių mokymo metodų rezultatas yra tas, kad studentai nesugeba parengti kompetentingų dizainų. „Studentų portfolio po penkerių studijų metų negali apimti bent vieno dizaino, kuris atitiktų minimalius standartus, kurių tikimasi iš šiuolaikinės architektūros. Dabartinis švietimo modelis gal ir buvo „prasmingas“ 1980-aisiais, tačiau dabar – ne“, – sakė jis. P. Schumacher mano, kad dabartinė architektūrinio ugdymo nesėkmė kyla dėl to, kad sistema nesugebėjo transformuoti 1980 metais veikusių sistemų. Jis mano, kad dabartinis „nesuderintos eksperimentų įvairovės modelis“ turi virsti „vienijančia paradigma“, kuria turėtų būti parametrinis dizainas. „Mūsų ieškoma paradigma yra parametrinis požiūris“, – sakė jis.

P.Schumacher vadovauja biurui nuo 2016 metų, nuo tada kai mirė įkūrėja ir garsiausia biuro architektė Zaha Hadid. Visai neseniai žurnalistams jis atskleidė, kad jam reikia tapti naujuoju prekės ženklu. Vis dėlto, architektų švietimo klausimai yra diskusijų objektas jau ilgą laiką. „RIBA“ pirmą kartą pasiūlė alternatyvų kelią, dar vadinamą parodų ir paviljonų keliu, į architektų kvalifikacijos kėlimą.

Tuo tarpu, spaudoje vis daugiau garsių architektų pripažįsta, kad jų magistrantūros laipsniai kainavo per brangiai ir jie buvo reikalingi ne naujiems įgūdžiams, o atverti duris į viešuosius konkursus.

13 Patriko Schumacherio tezių:

  1. Architektūros mokyklos veikia kaip meno mokyklos, be jokių mokymo programų.
  2. Atitinkamai architektūrinis ugdymas yra atskirtas nuo profesijos ir nuo visuomenės realybės bei jos poreikių.
  3. Per daug mokytojų neturi profesinio darbo patirties.
  4. Mokytojai naudoja savo darbą ne tam, kad padėtų studentams įgyti įgūdžių, o tam, kad patenkintų savo asmeninias ambicijas.
  5. Studentų portfolio po penkerių studijų metų kartais neatitinka net minimalių dizaino standartų.
  6. Tai krizė, kurios negali išspręsti tik universitetai, nes tai yra disciplinos susiskaldymo ir orientacijos praradimo simptomai.
  7. Šiuo metu mokyklose vyraujantis nesuderintos eksperimentų įvairovės modelis yra anachronistinis, kai drausmė turi įveikti eksperimentus.
  8. Krizė bus įveikta, kai pasaulio architektūra susilies į hegemoninę, vienijančią paradigmą.
  9. Tik per konvergenciją gali būti sukurta nauja, pagrindinė, bendra mokymo programa, kuri galės pakeisti pasaulinę geriausią profesinės ir kūrybinės veiklos praktiką.
  10. Atsakymas – parametrinis dizainas. Ši paradigma neturi perspektyvių konkurentų ir yra pakankamai subrendusi, kad ji taptų visuotine geriausia praktika, ir labai greitai.
  11. Dabartinis švietimo modelis buvo prasmingas ir produktyvus ankstyvuoju laikotarpiu, bet jis nesugeba prisitaikyti prie šiandieninių realijų.
  12. Būtinas institucinis perėjimas nuo meno mokyklos modelio į mokslo mokyklos modelį, kuris iki šiol neįvyko.
  13. Miestų tankio, programinio mišinio ir tipologinių inovacijų išlaikymo taisyklės blokuoja parametriškumo konkurencinius pranašumus ir stabdo pažangą.

Tai yra asmeninė „Zaha Hadid Architects“ direktoriaus Patriko Schumacherio nuomonė. Dezeen.com informacija ir nuotr. 

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/34396218.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!