NT vystymas šiandien – tai ne tik skaičiai ir projektai, bet ir visuomenės poreikių, emocijų bei vertybių atspindys.Apie tai, kaip šiuolaikinė nekilnojamojo turto rinka keičiasi, kaip išliekamąją vertę kuria ne vien technologijos, bet ir socialinis kontekstas, kalbėta spalio 30 dieną vykusioje STRUCTUM konferencijoje „NT kodas 2025: išliekamasis visuomenės faktorius“. Į ją susirinkę architektūros, NT vystymo, technologijų ir verslo ekspertai dalijosi įžvalgomis, kaip nauji sprendimai formuoja miestų veidą, o žmonių gerovė tampa pagrindiniu vystymo tikslu.
Konferenciją pradėjo Marius Dirgėla, Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius. Savo įžanginėje kalboje jis pabrėžė, kad NT sektorius šiandien nebegali būti vertinamas tik per finansinę ar architektūrinę prizmę – vis svarbesnis tampa išliekamasis visuomenės faktorius, gebėjimas kurti aplinką, kurioje žmonės jaučiasi gerai.
Pirmoji į auditoriją kreipėsi Simona Skardžiuvienė, įmonės DOLETA atstovė. Ji kalbėjo apie medžiagų pasirinkimo svarbą žmogaus pojūčiams bei emocinei būsenai. „Labai svarbu, kaip jautiesi, kokius pojūčius sukelia medžiagos, kurias išsirenki. Estetika, tvarumas, meistrystė ir inovacijos mums nėra tik žodžiai – tai kasdienybė“, – pabrėžė ji, dėkodama architektams už gebėjimą priversti susimąstyti apie žmones ir erdvę, kurioje jie gyvena.
Antroji pranešėja – Agnė Sitkevičiūtė, DALUX Baltijos regiono vadovė, pristatė pranešimą „Skaitmeninis NT vystymas nuo idėjos iki eksploatacijos: kokybė, duomenys ir ilgalaikė vertė“. Ji atkreipė dėmesį, kad duomenys tampa naujuoju nekilnojamojo turto vertės standartu: „Duomenys = pasitikėjimas + vertė. Jie patys yra turtas – labai brangus.“ Pasak jos, skaitmeniniai sprendimai leidžia ne tik užtikrinti kokybę ir efektyvumą, bet ir sukurti papildomą, monetizuojamą vertę.
Toliau žodį perėmė Vaidas Mackonis, WIDEN partneris ir advokatas, kalbėjęs tema „Teritorijų planavimas – su kokiais iššūkiais susiduria NT vystytojai?“. Pranešėjas aptarė naujausius teisės aktų pokyčius ir jų poveikį rinkai – nuo vystytojų iki architektų. Jis išskyrė dažniausiai pasitaikančius planavimo iššūkius bei praktinius būdus, kaip juos įveikti, pabrėždamas, kad teisinė bazė šiandien tampa neatsiejama projekto sėkmės dalimi.
Rolandas Kuprys, PANASONIC Heating & Cooling Solutions komunikacijos vadovas Baltijos šalims, pranešime „Svarbiausia komfortas: (ne)standartiniai šildymo ir vėsinimo sprendimai“ akcentavo, kad komfortas – tai ilgalaikė investicija. „Patogus būstas ne tik išlaiko vertę, bet ilgainiui ją ir didina“, – sakė jis, pristatydamas sprendimus, kurie pritaikomi net nestandartiniams pastatams ar architektūriniams projektams. „Genialu yra tai, kas paprasta“, – apibendrino jis.
Apie išmaniuosius sprendimus kalbėjo Marius Markevičius, įmonės ALTERNETAS vykdantysis direktorius. Jo pranešimas „Išmaniųjų namų išliekamoji vertė“ atskleidė, kad namai, kurie geba suprasti ir prisitaikyti prie žmogaus įpročių, tampa vertingi ilgam laikui. „Skirtingos sistemos – šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas – turi veikti kartu, simbioziškai. Tik taip sukuriamas tikras komfortas ir energinis efektyvumas“, – kalbėjo jis.
Antroje konferencijos dalyje Jurga Vilkenė, YIT Lietuva NT marketingo ir pardavimų skyriaus vadovė, pranešime „Būsto rinkos kryptys: šiandienos pasirinkimai ir rytojaus lūkesčiai“ pristatė būsto rinkos tendencijas ir prognozes. Ji pabrėžė, kad nepaisant ekonominių iššūkių, būsto paklausa išlieka aktyvi, o pirkėjų lūkesčiai vis dažniau siejami su kokybišku gyvenimo būdu bei tvariais sprendimais.
Apie architektūrines vertybes kalbėjo Antanas Pikalovas, ARCH-1 studijos vadovas, pranešime „Vietos charakterio samprata architektūroje: dialogas su geomorfologine aplinka“. Architektas pristatė projektą „LĖČIAU“, įsikūrusį Trakuose, ir pabrėžė, kad šiuolaikiniuose kvartaliniuose projektuose vis dar stokojama bendrų, gyventojus vienijančių erdvių. „Labai reikalinga centrinė zona, kurioje gyventojai gali socializuotis – tai bendruomeniškumo pagrindas“, – kalbėjo jis.
Toliau sekė Vytauto Biekšos, Processoffice vadovo ir architekto, pranešimas „Miesto identitetas – kaip atpažįstame namus“. Jis kalbėjo apie tai, kad miesto charakterį formuoja ne tik pastatai, bet ir jų sąsajos, o architektūros užduotis – stiprinti projektų sąvastį ir padėti žmogui „atpažinti“ savo aplinką kaip namus.
Konferencijos kulminacijoje pasisakė svečias iš Portugalijos – Julião Pinto Leite, OODA partneris ir architektas, pranešime „Narratives of Facades“ pristatęs, kaip fasadai gali tapti pasakojimais apie kultūrą, laikmetį ir vietą. Jo požiūriu, architektūra visada turi kalbėti apie žmones, o ne vien apie formas ar technologijas.
Konferencija „NT kodas 2025: išliekamasis visuomenės faktorius“ dar kartą patvirtino, kad nekilnojamojo turto vertė matuojama ne vien kvadratiniais metrais ar investicijų grąža. Išliekamąją vertę kuria emocijos, bendruomenės ir žmogaus ryšys su savo aplinka.
Viltės Domkutės nuotraukos
