Lapkritį Neringos miesto savivaldybė pranešė tapusi pirmąja šalies savivaldybe – Europos dviratininkų federacijos tinklo „EuroVelo 10“ nare. Naują impulsą dviračių turizmo plėtrai davė modernus pėsčiųjų ir dviračių takas, po Smiltynės–Pervalkos ir Preilos atkarpos rekonstrukcijos jau vinguriuojantis per visą užburiančio kraštovaizdžio Kuršių neriją – iki pat Nidos.

Pasklidus žiniai apie baigtą pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukciją, Neringa jau šį rudenį sulaukė kur kas daugiau dviratininkų, nei buvo tikėtasi. Išbandę rekonstruotą pėsčiųjų ir dviračių taką nuo Smiltynės iki Nidos, ekologiško judumo entuziastai jį jau tituluoja moderniausiu ir draugiškiausiu aplinkai visoje Lietuvoje. 

Kad pasiektų tokį rezultatą, darbus atlikusios įmonės, vadovaujamos šio projekto generalinio rangovo – tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“, turėjo taikytis ne tik prie griežtų aplinkosaugos reikalavimų, bet ir prie gamtos ritmo, priimti nestandartinių inžinerinių sprendimų.

Modernizavimo darbai atlikti sekant galimą poveikį gamtai

Neringos pėsčiųjų ir dviračių takas remonto buvo nematęs nuo pat įrengimo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje: tako danga buvo nelygi, suaižėjusi, ištrupėjusi ir nesaugi važiuoti. Maždaug 50 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas buvo rekonstruojamas keliais etapais. Pernai rekonstruota pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpa nuo Smiltynės iki Juodkrantės, o šiemet, mėnesiu anksčiau, nei buvo planuota, baigti ruožo nuo Juodkrantės iki Pervalkos, Preilos ir jūros link modernizavimo darbai.

„Tai, kad darbus pavyko baigti prieš laiką, yra išties nemenkas pasiekimas, nes dirbant Kuršių nerijoje tikrai netrūko iššūkių. Reikėjo atlikti kapitalinį remontą ribotos prieigos vietovėje, čia sudėtinga dirbti su sunkiąja technika. Be to, dalis tako eina per saugomo Naglių gamtinio rezervato teritoriją, tad planuojant darbus teko labai gerai apsvarstyti ir suplanuoti kiekvieną žingsnį. Nuolat konsultavomės su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija dėl galimo poveikio aplinkai, savo iniciatyva į pagalbą pasitelkėme ekologą“, – apie iššūkius ir didelę atsakomybę pasakoja bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Rangovus konsultavusio Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų instituto ekologo Roberto Staponkaus teigimu, Kuršių nerijos ekosistema, ypač gamtinio rezervato teritorijoje, labai subtili. Siekiant užtikrinti minimalią žmonių intervenciją, rekonstrukcijos metu dviračių tako prieigose buvo atliekama gyvūnų, paukščių bei augalų rūšių inventorizacija ir buveinių vertinimas. 

Išskirtinė vieta – nestandartiniai sprendiniai

Dviračių takas daugelyje vietų praplatintas – jo plotis, iki rekonstrukcijos kai kur buvęs vos pusantro metro, dabar yra nuo 2,5 m iki 3,5 m. Atnaujinta ir tako danga, palei visą rekonstruotų ruožų ilgį, išskyrus Naglių gamtinio rezervato teritoriją, įrengtos poilsio aikštelės su suoliukais ir dviračių stovais. Rūpinantis poilsiautojų komfortu, ties Juodkrante nutiesta 5,5 m pločio dviračių gatvė su 2 m pločio šaligatviais pėstiesiems ir apšvietimu. Iš abiejų dviračių tako pusių įrengti betoniniai borteliai, taip pat pasirūpinta greta augančių medžių šaknų apsauga.

Išskirtinė šio dviračių tako vieta pareikalavo ir tam tikrų netradicinių sprendimų. Pasak K. Vanago, siekiant, kad tako atkarpa Naglių gamtinio rezervato teritorijoje kuo mažiau išsiskirtų iš natūralios aplinkos, Lietuvoje turbūt pirmą kartą panaudota speciali pilko smėlio spalvos danga. Poilsio aikštelių dangai parinktas specialus organinis rišiklis iš gysločio sėklų luobelių ir granito skaldos mišinių. Viso projekto metu darbuotojai buvo reguliariai instruktuojami apie teritorijoje taikomus aplinkosaugos reikalavimus, griežtai kontroliuojama, kaip šių reikalavimų laikomasi. 

Visus iššūkius, „YIT Lietuva“ vadovo žodžiais, pavyko įveikti ir, nepaisant trumpų terminų, darbus baigti prieš laiką. Prie to neabejotinai prisidėjo ilgametė bendrovės, kaip generalinio rangovo, patirtis įgyvendinant įvairius sudėtingus statybų ir infrastruktūros projektus. 

„YIT Lietuva“ komandos tvirtu įsitikinimu, tokia unikali vieta kaip Kuršių nerija privalo turėti šiuolaikinius standartus atitinkančią darnaus judumo infrastruktūrą. 

Kuršių nerijos jungtį ženklina granito bortai

Prie Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos ženkliai prisidėjo vienas didžiausių natūralaus akmens gaminių tiekėjų Lietuvoje „Ponas Akmuo“ – įmonių grupei „Milsa“ priklausantis prekių ženklas. 

Įvertinę Lietuvos klimato sąlygas, projektuotojai platinamam takui įrėminti pasirinko atsparumu garsėjančius granito bortus. Juos ir tiekė „Pono Akmens“ komanda. 

Pasak Mindaugo Verbicko, UAB „Milsa“ vykdomojo direktoriaus, granitas ne tik praktiškas, ne tik atspindi ryšį su gamta ir atitinka tvarumo kriterijus – jis, svarbiausia, yra ilgaamžis, sugeria mažai vandens, išlaiko gerokai didesnes apkrovas nei betonas. Granito bortai yra atsparesni žiemos poveikiui, jų pažaida metams bėgant yra ne tokia ryški ir neprogresuoja. 

„Granito akmens Lietuvoje neturime, tad jo importas ir daugiau nei 22 km bortų gabenimas į Smiltynę tapo iššūkiu, kurį reikėjo suvaldyti“, – apie darbuotojų išbandymą išskirtiniu projektu pasakoja M. Verbickas. 

Vykdomojo direktoriaus teigimu, natūralaus akmens bortai užtikrins, kad pėsčiųjų ir dviračių takas būtų naudojamas daugybę metų. Naujos infrastruktūros parametrai kilus gaisro pavojui leis taku pasinaudoti miškų priežiūros ir priešgaisrinės apsaugos sunkiasvorei technikai.

Prekių ženklo „Ponas Akmuo“ komanda džiaugiasi prisidėjusi prie svarbaus judumo projekto ir tiki, kad sukaupta patirtis – tai kelias, vedantis į naujus darbus. Įmonė siekia prisidėti prie reikšmingų Lietuvos viešųjų erdvių projektų, atitinkančių ilgaamžiškumo ir architektūrinės bei vizualinės estetikos kriterijus. Jau įgyvendintos Ąžuolyno parko, Laisvės alėjos, Vilniaus gatvės rekonstrukcijos Kaune, Paupio kvartalo, atnaujintos Šv. Jokūbo ligoninės teritorija Vilniuje ir Sedulinos alėja Visagine. „Ponas akmuo“ prisideda ir prie didžiausių infrastruktūros projektų – magistralės „Via Baltica“ A14 kelio ir Vilniaus gatvių rekonstrukcijos. 

Tiesiant taką atlikta daug įvairių darbų

„YIT Lietuva“ suskaičiavo, kad rekonstruojant pėsčiųjų ir dviračių taką iškasta ir išvežta 25,3 tūkst. kub. m grunto, paklota 6,9 tūkst. kv. m raudonos, 50,9 tūkst. kv. m įprastos juodos, 25,4 tūkst. kv. m pilkos spalvos asfalto, 30,1 km 2,5 mm storio HDPE geomembranos dangos konstrukcijoms nuo šaknų apsaugoti, įrengta 24,1 km vejos aptvarų ir pastatyta iš viso 7,1 km ilgio medinė tvora, 39 Kuršių nerijos nacionalinio parko informaciniai stendai. 

Tam tikruose pėsčiųjų ir dviračių tako ruožuose vandentiekio rekonstrukcijos darbus atliko profesionali inžinerinių tinklų įrengimo, melioracijos ir bendrastatybinių darbų įmonė – MB „Epsta“, nuolat prisidedanti prie strategiškai svarbių projektų įgyvendinimo Lietuvoje.

Objektas: Pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida rekonstravimas (III–IV etapai)

Užsakovas: AB „Via Lietuva“

Generalinis rangovas: UAB „YIT Lietuva“

Projektuotojas: UAB „Plentprojektas“

Statybos techninės priežiūros vykdytojas: UAB „TEC Infrastructure“, AB „Viamatika“

UAB „YIT Lietuva“, MB „Epsta“, „Ponas Akmuo“