Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos organizuoja Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastato, Savičiaus g. 15, Vilniuje, rekonstrukcijos atviro architektūrinio projekto paslaugų pirkimą, kuriame buvo gauti du pasiūlymai.

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastatą planuojama rekonstruoti ir jame sukurti unikalų objektą, kuriame nebūtų apsiribojama religine veikla ir per Policijos vykdomas veiklas būtų skatinamas visuomenės pasitikėjimas vidaus tarnybos įstaigų veikla, didinamas visuomenės įsitraukimas į viešojo saugumo sritį, taip pat vystoma dvasinėmis vertybėmis, etikos ir moralės normomis pagrįsta švietėjiška veikla.

Konkursui pateikti projektai:

Projektas 777777

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia – vienas unikaliausių vėlyvojo baroko statinių Lietuvoje. Vienabokštė, penkių tarpsnių, iš pažiūros kukli, rami, tarsi savo vardą atspindinti, vienuolyno pastatų apsupta bažnyčia visgi neleidžia sudvejoti savo didybe.

Pagrindinis fasadas išpuoštas subtiliais, meistriškai sukonstruotais architektūriniais elementais, kuria ypatingą vėlyvojo baroko aurą, o smailas bokštas – pagrindinė kompozicinė ašis, neabejotinai šią bažnyčią paverčia viso kvartalo puošmena, dominante ir kviečia užsukti vidun.

Bažnyčią apie 1967 m. rekonstravus į daržovių sandėlį, viduje viso pastato didingumo, deja, nebeliko. Vos apčiuopiamos vėlyvojo baroko detalės brutaliai užspaustos gelžbetoninių perdangų, grubių pertvarų, šachtų, nuo dekoro nugremžtų, nubalintų sienų.

2018 m. birželio 8 d. bažnyčia buvo atšventinta Švč. Mergelės Marijos Ramintojos vardu. Šiuo metu, be pagrindinės sakralinės paskirties, pastate aktyviai vyksta, kultūriniai, meniniai bei bendruomeniniai socialiniai renginiai.

Architektūrinė siekiamybė – leisti gyvuoti buvusiai bažnyčios didybei bei suteikti galimybę lankytojams aiškiai perskaityti sudėtingą pastato istoriją. Lygiagrečiai užtikrinama galimybė pastatui gyvuoti pilnu pajėgumu: patogiai, ekonomiškai, talpinant gausią, aktyvią bendruomenę bei įvairias funkcines grupes.

Bažnyčioje persipynę skirtingi architektūriniai sluoksniai: gotika rūsyje, kelių etapų barokas ir sovietmetis. Tam, kad šie sluoksniai išsigrynintų ir būtų aiškiai perskaitomi, pastatas tarsi perpjaunamas vertikaliai – vienoje pusėje lieka nuosaikiais restauravimo principais grįstos baroko laikotarpio erdvės, kitoje pusėje – ties pjūviu tarsi sustojama, paliekama taip, kaip yra – su gelžbetonio kolonomis, perdangomis, neužslėptu esamu medžiagiškumu ir įterptu nauju, patogiu pritaikymu šių dienų žmogui. Liftas, kaip seno ir naujo jungtis perkeliamas į pjūvio vietą, į tarpą tarp šių dviejų architektūrinių polių.

Pjūvio vietą padiktuoja išlikusių autentiškų ar turinčių daugiausiai pagrindimo restauravimui dekoro elementų išsidėstymas pastate: choras su vargonais, šoninių koplyčių polichromija, Viešpaties Jėzaus koplyčia, išlikę pirminio fasado (XVIII a. pab. abipus bokšto šonų pristatytos patalpos) dekoro elementai.

Riba parenkama pastato priekyje, apimant po vieną šoninės navos koplyčią. Remiantis atliktų architektūros tyrimų duomenimis siūloma restauruoti autentiškas angas (langus, duris, praėjimus); maksimaliai, kiek tai padeda funkciniam išplanavimui, pastatui suteikti pirminės paskirties įspūdį.

Projektas ŠVIESU

Mūsų pasiūlymo pagrindinis siekis – minimaliomis priemonėmis suteikti bažnyčios pastatui tai, ko jam labiausiai trūksta, kad galėtų tinkamai funkcionuoti pagal užduotą programą: šviesios ir įkvepiančios atvykimo erdvės, patogaus judėjimo po pastatą ir aiškaus funkcijų išdėstymo skirtinguose aukštuose.

Pagrindiniame atvykimo hole siūlome nuardyti vargonų chorą uždengiančias gelžbetonines konstrukcijas, iki pat pagrindinės navos skliauto. Pertvara tarp holo ir patalpų už jos – matinio stiklo, kuris praleidžia ir išskaido šviesą, tačiau savo vientisumu pabrėžia atvykimo erdvės monumentalumą ir tuo pačiu suteikia privatumo viršutiniams pastato aukštams. Pagrindinė laiptinė perkeliama arčiau atvykimo erdvės, kad lankytojams būtų patogiau ją pasiekti, neklaidžiojant po pastatą.

Visose pagrindinėse vidaus erdvėse siūlomas ramus ir asketiškas charakteris. Šviesi apdailos medžiagų paletė, pagyvinta atidengtų sieninės tapybos fragmentų, jautriai išryškina santykius tarp skirtingu laikotarpiu įrengtų bažnyčios elementų.

Siekiame atverti visas patalpas, taip pat tas, kurios šiuo metu yra iš dalies ar visai nenaudojamos. Skliautuotame rūsyje įrengiamos jaukios ramovės patalpos Policijos bendruomenės susibūrimams, o palėpėje – poilsio ir patirties erdvė siekiantiems pažinti pastato istoriją.

Konkurso tikslas – rasti šiuolaikiškus, lanksčius interjero sprendinius, kuriuose derėtų nauja ir sena, o pastatas būtų transformuotas taip, kad jame vienu metu viena kitai netrukdydamos galėtų vykti skirtingos veiklos, per erdvių manipuliacijas atsirastų pilietinių ir sakralinių funkcijų sinergija.

Vertinimo komisijos posėdis planuojamas kovo mėnesio gale, konkursinius pasiūlymus vertins kompetentinga ekspertinė komisija sudaryta iš užsakovo atstovų, ir žinomų Lietuvos architektų:

1. Romualdas Voišnis, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) vyriausiasis patarėjas (Komisijos pirmininkas);
2. Mindaugas Pakalnis, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas (Komisijos pirmininko pavaduotojas);
3. Donatas Mačiuitis, Policijos departamento Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus patarėjas;
4. Algirdas Toliatas, Lietuvos policijos kapelionas, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčios kunigas;
5. Lukas Rekevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas;
6. Vytautas Biekša, atestuotas architektas;
7. Robertas Zilinskas, architektas, aukščiausios kategorijos architektūros tyrimų, projektavimo ir ekspertizės specialistas, paveldosaugininkas;

Pakaitiniai Komisijos nariai:

1. Laura Šerniūtė, Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotoja;
2. Dalius Vrubliauskas, architektas.