Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė HOMA viešina gyvenamųjų namų su komercinėmis ir/arba administracinėmis patalpomis komplekso Laisvės pr. 58 kviestiniam architektūriniam konkursui pateiktus projektu.
Konkurse varžosi šeši architektų projektai.
„Tai daugiabučių gyvenamųjų namų su komercinėmis patalpomis ir viešų erdvių, esančių šalia sklypo sutvarkymo reikalaujanti užduotis.
Sklypo teritorija šalia Spaudos rūmų šiuo metu yra sparčiai urbanizuojama, šioje vietoje kyla ne vienas aukštuminis pastatas, o patogi infrastruktūra viso miesto masteliu skatina naujų, įvairios paskirties objektų atsiradimą rajone.
Visiems, sąlygas ir projektavimo techninę užduotį atitinkačius, darbus pateikusiems Kviestinio konkurso dalyviams, bus skiri- ami mokėjimai ir su vienu arba dviem nugalėtojais, jeigu pavyks susitarti, bus sudaroma techninio projekto ir projekto vykdymo priežiūros sutartis arba sutartys“, – teigiama HOMA pranešime.
Projekto vieta yra šalia Spaudos Rūmų ant dviejų pagrindinių Viršuliškių arterijų – Laisvės ir Pilaitės prospektų. Teritorija patenka į naująjį sostinės aukštybinių pastatų kvartalą ir yra itin perspektyvi.
Statomas gyvenamųjų su komercinėmis patalpomis kvartalas, sukuriant patrauklias viešas erdves aplinkoje. Siektinas objekto bendrasis plotas – apie 29 000 kv.m.
Skelbiama, jog konkurso prizinis fondas – 48 tūkst. eurų. Visiems dalyviams, kurių pasiūlymai atitiko Konkurso sąlygas ir jeigu jie vertinimo komisijos nebuvo pašalinti iš Konkurso, sumokamas 6 000 Eur honoraras.
Darbas devizu “Elevāre”
Aprašymas:
Teritorijos kontekstas – aktyvių prospektų sankryža, aukštybinio užstatymo sklypų pradžia – užprogramuoja kurti architektūrą kontrasto – vietovaizdžio principu. Siūlomi aukštybiniai tūriai savo forma šią idėją atspindi. Išraiškingi, skirtingomis kryptimis pasukti tūriai išsiskiria iš supančio konteksto, o judant miesto gatvėmis kintantis siluetas sukuria traukos centrą.
Tūrių pasukimas formuoja skirtingų charakterių, atviresnes, mažiau atviras erdves. Pagrindinis bruožas – nuožulnūs fasadai, atveria miesto panoramas. Tai pagerina butų insoliaciją, gyventojai mato unikalų vaizdą kvartale ir miesto tolumoje.
Savo tūrio proporcija ir pasirinktu medžiagiškumu nauji pastatai panašūs į aplink esančius statytus sovietmečiu, tačiau siūlomi šiuolaikiški, gerą gyvenimo kokybę kuriantys architektūriniai elementai – dideli, vertikalūs langai, terasos, gilūs balkonai. Jie bei šviesūs fasadai leidžia suprasti naujus ir rekonstruojamą pastatus kaip vieną darinį.
Rekonstruojamo tūrio architektūrą siūlome atskirti, negretinti prie naujų pastatų. Išlaikomos laikančiosios konstrukcijos, pakeičiamas fasadas ir pridedami balkonai.
II scenarijaus tūris taip pat turi siūlomus naujos aukštybinių pastatų architektūros bruožus.
Kontrastuodamas su esamu pastatu ir naujas tūriais, juos jungia lenktų formų pirmas aukštas, suteikdamas jaukumo ir vientisos erdvės jausmą. Viską apjungiantis aukštas keliose vietose yra praeinamas, tai leidžia ne tik greitai judėti po šį kvartalą, bet ir lengvai pasiekti kitus aukštybinio kvartalo sklypus.
Šie “koridoriai” leidžia išnaudoti komerciją visame sklype – kiemeliai yra įveiklinami, fasadai – aktyvūs. Gyvybė pirmame aukšte gyventojams leidžia džiaugtis kokybiškais kiemais, nelieka techninių zonų. Pirmojo aukšto stogas tampa privačia erdve gyventojams.
Didelis komercijos plotas pirmame aukšte, kvartalo gyventojams leidžia poreikius patenkinti vietoje mažiau judant mieste. Tai kuria lokalų centrą, užtikrina gyvenimo, darbo ir laisvalaikio balansą.
Darbas devizu “mikroMIESTAS”
Aprašymas:
Komplekso koncepcija – perkelti „įsivaizduojamo miesto“ audinį į lokalią teritoriją, sukuriant „mikro miestą“ .Kuriame būtų skiriamas dėmesys funkciniams ir socialiniams aspektams, ir trims veiklų kategorijoms – gyvenimui, darbui ir laisvalaikiui . Kuriamas kvartalas šiuolaikišką gyvenimo būdą vertinantiems miestiečiams, kuriame integruojasi visuomeninės ir komercinės erdvės kartu su gyvenamosiomis.
Gyventojams ir visuomenei numatoma patogi infrastruktūra, darbo erdvės, poilsis, pramogos ir visos reikalingos paslaugos. Projektuojamoje kvartalo dalyje architektūrinėmis priemonėmis apjungiamos gyvenamoji, visuomeninė, komercinė ir paslaugų funkcijos.
Formuojamas ryšys tarp gyvenamųjų , visuomeninių ir rekreacinių erdvių. Sukuriama erdvė sveikai ir aktyviai gyvensenai su paslaugomis, aktyviam gyvenimo būdui. Projektuojamos pėsčiųjų, dviračių ir aptarnaujančio transporto jungtys.
Numatomas vidinių erdvių ryšys su komplekso išore. Prie Pilaitės prospekto formuojama Viršuliškių kvartalo reprezentacinė aikštė, kurioje numatomos poilsio zonos, bendravimo erdvės, aktyvaus laisvalaikio zonos.
Aikštė vizualiai ir funkciniais ryšiais sujungiama su projektuojamu J.Rutkausko skveru į kurį patenkama iš šalutinių kvartalo gatvių. Siekiant suteikti kompleksui gyvybingumo tiek dienos, tiek vakaro metu, perimetru numatomos viešo maitinimo ir komercinės patalpos.
Teritorijos viduje projektuojamos paslaugų ir visuomeninės patalpos su išskirtais patekimais. Formuojamos visuomeninės erdvės komplekso bendruomenės ir žmonių susiburimui. Projektuojamo mišrios paskirties komplekso atsiradimas Viršuliškių kvartale prisidės prie bendro teritorijos gyvybingumo.
II scenarijaus tūris taip pat turi siūlomus naujos aukštybinių pastatų architektūros bruožus. Kontrastuodamas su esamu pastatu ir naujas tūriais, juos jungia lenktų formų pirmas aukštas, suteikdamas jaukumo ir vientisos erdvės jausmą. Viską apjungiantis aukštas keliose vietose yra praeinamas, tai leidžia ne tik greitai judėti po šį kvartalą, bet ir lengvai pasiekti kitus aukštybinio kvartalo sklypus.
Šie “koridoriai” leidžia išnaudoti komerciją visame sklype – kiemeliai yra įveiklinami, fasadai – aktyvūs. Gyvybė pirmame aukšte gyventojams leidžia džiaugtis kokybiškais kiemais, nelieka techninių zonų. Pirmojo aukšto stogas tampa privačia erdve gyventojams. Didelis komercijos plotas pirmame aukšte, kvartalo gyventojams leidžia poreikius patenkinti vietoje mažiau judant mieste. Tai kuria lokalų centrą, užtikrina gyvenimo, darbo ir laisvalaikio balansą.
Darbas devizu “URBAN HILL”
Aprašymas:
Nagrinėjamas sklypas randasi judrioje transporto srautų sankirtoje – netoliese driekiasi Vakarinis aplinkkelis, T. Narbuto gatvė su aktyviais viešojo transporto maršrutais. Laisvės prospekto ir T. Narbuto gatvių sankryžoje formuojamas naujas aukštuminių pastatų kvartalas – svarbi dviejų Vilniaus rajonų, Viršuliškių ir Karoliniškių, jungtis.
Sklypo problematika dvejopa. Pirmasis naratyvas, susijęs su Viršuliškėmis ir Pilaitės rajonu. Planuojamas naujas lokalus centras žymi Viršuliškių rajono pradžią ir suvokiamas kaip svarbus vietoženklis – “vartai į Pilaitę”. Sklypo kontekstas šuo metu yra sparčiai urbanizuojama miesto teritorija, Viršuliškėse chaotiškai vienas po kito kyla aukštuminiai pastatai. Projektu siekiama sukurti vietos identitetą atitinkantį vietoženklį, kuris savo architektūrine kalba “padėtų” esamai rajono situacijai.
Antroji sklypo problematikos dalis, susijusi su kaimynyste. Nagrinėjama teritorija ribojasi su Karoliniškėmis pietuose ir yra svarbi kaip jungiamoji vieta, kuriant dviejų miesto dalių tarpusavio santykį. Žvelgiant į kontekstą matomas Karoliniškių rajono vientisumas ir savita architektūrinė kalba, ko negalima pasakyti apie kitoje Pilaitės prospekto pusėje, esančias Viršuliškių aukštybinių pastatų kompozicijas.
Projekto tikslas sukurti architektūrinę jungtį tarp šių dviejų miesto dalių. Vienas iš būdų yra architektūrinės kalbos perkėlimas. Naudojamas atspindžio metodas, dalis kaimynystės architektūrinių elementų perkeliama į kuriamą vietoženklį. Tokiu būdų naujai formuojamas vietos ženklas savyje talpina esamo konteksto kolektyvines visuomenines reikšmes ir tuo pačiu kuria naujus vietos naratyvus.
Svarbu siūlomą objektą suvokti kaip lokalų centrą ir mikro-miestą. Naujas kvartalas kartu su viešosiomis erdvėmis tinkamai susijungia su miesto audiniu, yra pagrįstas darnaus miesto planavimo principais, kuriant vadovaujamasi urbanistinio vystymo gairėmis.
Darbas devizu “Viršukalnių Slėnis”
Aprašymas:
Urbanistinės integracijos koncepcija susideda iš 2 dalių: 1. Projektuojamo komplekso apjungimas į bendrą junginį su “Virš šilų rytai” kompleksu. Tokiu būdu išryškiname centrinę aukštybinio užstatymo perspektyvą su pėsčiųjų gatve kaip jos cenru. Nuo pėsčiųjų gatvės “Viršukalnių slėnio” komplekso aukštingumas laiptuodamas auga link Laisvės pr. ir Spaudos rūmų, kaip ritmingos vertikalios pastatų silueto ribos.
Projektuojamą kompleksą sudaro 3 ženkliškos dalys:
KARŪNA (Korpusas A) – kvartalo simbolis esantis Laisvės pr. ir Pilaitės pr. sankryžoje (Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla)
VIRŠUKALNĖS (Korpusa B, C, D) – 3 aukštuminiai daugiabučių pastatai.
SLĖNIS – žemutinė visus pastatus jungianti dalis su komercija, prekyba ir sporto klubu.
PASTATŲ IŠDĖSTYMAS SKLYPE
Yra išsprendžiami 3 pagrindiniai uždaviniai:
Užstatymo tipo parinkimo tikslas yra sutalpinti užsakovo norimą naudingą pastatų ploto kvadratūrą į pastatus, kurių viršutinio aukšto grindų altitudė neviršija 54m. Tai leidžia išvengti brangių gaisrinės saugos reikalavimų.
Maksimalus butų kiekis turi turėti tiesioginį panoramų perregimumą už projektuojamo komplekso ribų. (Išvengti kaimyninio pastato prieš buto langus.)
Automobilių parkavimą spręsti su minimalia požemine dalimi. Maksimizuoti antžemines prapučiamas automobilių saugyklas. Antžeminių saugyklų fasadai želdinami vijokliais, gebenėmis.
Prekybos centras ir sporto klubas turi fasadus orientuotus į srautines gatves: Laisvės pr. ir Pilaitės pr. Pastatų kiemai yra tinkami intensyviam želdinimui medžiais. Gatvių fasadų su pėsčiųjų srautais pirmi aukštai pritaikomi komercijai.
Darbas devizu “Laisvės Kalva”
Aprašymas:
Projektu “Laisvės kalva” Vilniaus Viršuliškių rajone siekiame sukurti tankią, multifunkcinės paskirites bei aukštos kokybės gyvenamąją aplinką, pasižyminčią išskirtiniu miestietiškumu.
Nors projektuojama teritorija yra išskirtinėje vietoje, bei puikiai pasiekiama ir matoma iš visų pusių, tačiau jai trūksta aiškios urbanistinės struktūros ir kokybiškų viešųjų erdvių bei funkcinių želdynų. “Laisės kalva” diktuoja savas urbanistines gaires: kompaktiškas ir gyvybingas “miestas mieste” tampa platesnių pokyčių visame rajone katalizatoriumi.
Projekto urbanistinėje strategijoje numatyta sukurti aiškų, lengvai įskaitomą miesto kvartalą, kuris sustiprintų besiformuojančios kaimynistės kvartalų ir gatvių struktūrą. Nors projektuojamas kompleksas turi aiškiai suformuotas ribas, kartu yra ir labai porėtas.
Tarp trijų kvartalą sudarančių pastatų grupių nutiesti du įstrižiniai takai, kurie jungia šiaurinę ir pietinę kvartalo dalis bei sukuria patrauklią ir intymią vidinę erdvę. Kvartalas formuoja gyvybingą ir patvarią miesto teritoriją, kurioje būsimos bendruomenės nariai bei svečiai ras sau tinkamą gyvenamąją aplinką bei funkcijas.
Šiame naujai įsivaizduojamame “miesto -sodo” koncepte, kraštovaizdis tampa produktyviu elementu, kuris padeda aktyviai formuoti ir įveiklinti erdves, skatintčias gyventojų sveiką gyvenseną ir bendruomeniškumą. Kieme įrengtos žaidimų aikštelės mažiems ir dideliems, ant žemės bei pastatų stogų įrengti sodai, lietaus infiltracijos zonos, poilsio ir rekreacijos vietos – visi šie elementai kuria funkcionalią kraštovaizdžio įvairovę.
Atskiri pasatai apjungiami į tris grupes, jų palaipsniui kintantis aukštingumas formuoja vientisą architektūriį ansamblį – kalvą, kuri įsilieja į architektūrinį kvartalo pavidalą ir formuojamą rajono siluetą. Atnaujintas Teisės ir Verslo aukštosios mokyklos pastatas sklandžiai integruotas į bendrą planą su nauju vertikaliu antstatu, kuris veikia kaip visame Vilniuje matomas švyturys – tai projekto ir rajono vizitinė kortelė.
Darbas devizu “Pulsas”
Aprašymas:
Komplekso architektūrinė idėja- pulsuojantys naujai projektuojamų aukštybinių tūrių fasadai, kurių ritmas persikelia ir į planinę viešų ir privačių erdvių struktūrą. Naujai planuojamų tūrių kompozicija leidžia pratęsti J. Rutkausko gatvės užstatymo perimetrą, o korpusai A ir D formaliai įrėmina esamą rekonstruojamą pastatą, žvelgiant iš T. Narbuto gatvės perspektyvos.
Nors nagrinėjamo sklypo vieta, nėra kvartalo centre, planuojamas objektas turi visas galimybes tapti šio kvartalo traukos centru. Projekto pavadinimas PULSAS suponuoja, jog projektuojamame komplekse norime matyti žmonių šurmulį, gyvybingumą arba tiesiog – miesto pulsą.
Pagrindinis kvartalo traukos centras – viešoji erdvė, sklypo šiaurės vakarinėje dalyje. Tai patogiausia pėsčiomis pasiekti vieta viso aplinkinio kvartalo gyventojams. Į šią zoną kampu suvedamos visų komercinių komplekso patalpų vitrinos.
Sklypo pietrytiniame kampe, ties Laisvės ir Pilaitės prospektų sankryža taip pat planuojama vieša erdvė. Tai aikštė skirta jaunimui, kuri apželdinama ir vidutinio dydžio medžiais, taip formuojant žaliąjį barjerą, skirtą atsitverti nuo kaitrios saulės ir judrių aplinkinių gatvių.
Naujai projektuojami aukštybiniai pastato tūriai, vieningos architektūrinės išraiškos- pasikartojančia ritmine banguotų fasadų struktūra iš pietų ir šiaurės pusių. Pulso motyvas formuojamas išlaikant tvarkingą butų išplanavimą ir pastato konstrukcinį žingsnį, modeliuojant skirtingus atvirų ir įstiklintų balkonų gylius.
Siekiant stabilizuoti kompoziciją, rytiniai ir vakariniai fasadai sudalinti tvarkingo algoritmo langų sistema kurie aprėminami skirtingo gylio apvadais.
Bendrą pastatų kompoziciją jungia stilobatas formuojantis aplinkinių gatvių perimetrą. Komplekso ir aplinkinių viešųjų erdvių planinė struktūra taip pat skaidoma į atskiras zonas ir segmentus turinčius būdingą geometrinę formą ir plane reguliariais intervalais įsiliejančius į bendrą aplinką, taip atkartojant pagrindinę architektūrinę idėją.
