Prekybos parkas „Una“ prieš kelias savaites oficialiai atidarytas Vilniuje, Molėtų plente, adresu Dangeručio g. 1.

Priešingai nei Lietuvai įprastuose prekybos centruose, jame pasirinktas kitoks suplanavimas – dominuoja didesnių plotų autonomiškos parduotuvės.

„Šioje Vilniaus miesto dalyje aktyviai plečiasi gyvenamieji rajonai, o plente Molėtų ir Utenos link visada intensyvus automobilių srautas. Natūralu, kad čia susiformavo didesnio, modernaus ir šiuolaikiško prekybos parko poreikis“, – sako Artūras Šukys, projektą plėtojusios UAB ,,Vilniaus projektai 2“ vadovas. Įmonė priklauso įmonių grupei VPH, kuriai prekybos parko statyboms 17,5 mln. eurų finansavimą suteikė Estijos kapitalo bankas „Bigbank“.

Tai, kad vystytojai gyventojų poreikius gerai ištyrinėjo, patvirtino prekybos parke jau įsikūrę pirmieji stambūs mažmeninės prekybos atstovai, tokie kaip „Rimi“ ir „Senukai“, „Eurovaistinė“. Čia veikia rūbų, batų ir kitos parduotuvės, viešojo maitinimo vietos. Svarbus prekybos parko išskirtinumas – A++ klasės energinio naudingumo sertifikatas, kurį Lietuvoje turi dar nedaugelis didelių pastatų.

„Una“ parke įgyvendinta ir daugiau tvarių, gamtą tausojančių sprendimų – išsaugoti sklype augantys medžiai, pasodinta naujų augalų, įrengta saulės elektrinė ant stogo. Visi įvažiavimai į parduotuves prekybos parke pritaikyti žmonėms su negalia.

Mažesnis tūris – darniau įsikomponuoja į aplinką

Vienaaukštis „Una“ prekybos pastatas žvilgsnį patraukia estetišku, jaukiai tamsiu fasadu ir savo lenkta forma, tarsi raidė „U“. Tokia forma pastatas tarsi kviečia užsukti į savo glėbį – į vidinį kiemelį, aplink kurį išsidėsčiusios atskiros parduotuvės.

„Toks prekybos centrų tipas kol kas ne dažnai pastebimas Lietuvoje, tačiau ypač populiarus Europos miestų periferijose. Jis patogesnis, su jaukiomis, apželdintomis automobilių stovėjimo aikštelėmis, o bendrąsias erdves atstoja platūs ir erdvūs parduotuvių fasadų įėjimai“, – sako architektas Justinas Žalys, pastatą projektavusios „313 architects“ studijos vadovas.

Pasak jo, pastaruoju metu „313 architects“ projektavimo studija projektuoja daugiausia tokio tipo suplanavimo prekybos vietų – vystytojų požiūriui įtaką padarė buvę karantinai, kai galėto veikti tik atskirus įėjimus turinčios parduotuvės. Be to, toks prekybos centras pareikalauja mažiau išlaidų pastato eksploatacijai, nes nėra bendro koridoriaus, kurį reikia šildyti.

Architektūrine prasme vidinio koridoriaus nebuvimas leidžia pastatui būti mažesnio tūrio, tad jis darniau įsikomponuoja į urbanistinį peizažą, neužgožia vaizdo už jo išsirikiavusiems gyvenamiesiems namams. Pagrindinis pastato akcentas atvertas į Molėtų plento pusę – tai išilgai viso pastato dominuojanti horizontali metalo konstrukcija iš trikampių elementų. „Tai tarsi modernūs vartai į prekybos parką, jie suteikia vietovei naujovišką, švarų identitetą“, – sako J. Žalys.

Metalinių konstrukcijų ir kirstai tempto tinklo derinys atsikartoja visuose pagrindiniuose fasaduose. Jis atlieka ir reklaminio ploto funkciją – ant jo darniai atrodo spalvotos parduotuvių iškabos, LED apšvietimas. Apatinė pastato dalis kontrastuoja ramesniu sprendimu – čia jaukiai atrodo HPL plokštės, imituojančios horizontalias medžio juostas.

Statybos techninei priežiūrai pasirinktas jau išbandytas tiekėjas

„Una“ prekybos parko techninę priežiūrą atlikusi įmonė „TAEM projektų valdymas“ šiame projekte jautėsi gerai jau turėdama užsakovo pasitikėjimą – prieš kelerius metus įrengė šio vystytojo prekybos parką Klaipėdoje, Liepų g. 81. „Smagu, kad tęsėme bendradarbiavimą. Abu prekybos parkai net panašūs tiek paskirties, tiek apimties prasme. Žinoma, dirbant atsiskleidė „Una“ išskirtinumas ir unikalumas“, – sako Virginijus Palubinskas, „TAEM projektų valdymas“ rinkodaros direktorius.

„Una“ prekybos parko projekte didžiausias iššūkis buvo paties sklypo struktūra. Statybos techninės priežiūros vadovas Gvidas Švabauskas sako, kad sklype pasitaikė ypač molingas gruntas. Dalies sklypo altitudę vietomis reikėjo pakelti net iki 4 metrų.

„Tokios situacijos projektus daro sudėtingesnius, bet ir įdomesnius, įtraukia į procesą visus statybos dalyvius, neišvengiamai atsiranda poreikis išbandyti ne vieną gruntų stabilizavimo sprendinių versiją praktikoje, tikrinti rezultatus, išrinkti tinkamiausią sprendimą“, – sako G. Švabauskas.

Nors sulig projekto pradžia prasidėjo ir karas Ukrainoje, statybos techninės priežiūros veiklos tai labai nepaveikė – medžiagų ir darbų kainų svyravimai, tiekimo grandinių trikdžiai labiau palietė rangovus ir užsakovus.

„Kaip ir kituose prekybos paskirties projektuose, taip ir „Una“ prekybos parko projekte vienas svarbesnių faktorių – statybų pabaigos terminas. Statybų aikštelėje buvo juntamas tempas, – sako V. Palubinskas. – Tačiau jau buvome tam nusiteikę, pradėję dirbti su šiuo projektu žinojome, kad vykdydami techninę priežiūrą turėsime reaguoti operatyviai, laiku patikrinti vykdomus darbus, neleisti rangovui padaryti klaidų, kad nebūtų prarastas laikas perdarymams ar klaidų taisymams.“

Pasak jo, „Una“ prekybos parko statybų techninę priežiūrą atliko iš viso penki skirtingų sričių specialistai. Į „TAEM projektų valdymo“ darbų apimtį įėjo ir prie prekybos centro esančios sankryžos rekonstravimo darbų priežiūra. „Džiugu, kad projekto darbai vyko konstruktyviai ir sklandžiai, statinys baigtas laiku ir kokybiškai. Manome, kad projektas pavyko sėkmingai“, – neabejoja V. Palubinskas.

„Baltijos plienas“ suvaldė kainų iššūkius

„Una“ prekybos parką vystytojo „Vilniaus projektai 2“ užsakymu pastatė generalinis rangovas „Baltijos plienas“. Tai ne pirmas bendrovės vykdomas komercinis objektas su vystytoju. Tačiau „Una“ projekte primą kartą teko valdyti iššūkius, kurių nenumatė nė vienas statybų sektoriaus dalyvis.

„Tik susiruošėme statyti, prasidėjo karas Ukrainoje. Medžiagos brango ištisai keturis mėnesius, tiekėjai pateikdavo komercinius pasiūlymus, kurie galiodavo tik tris dienas. Iš Rusijos turėjo atkeliauti užsakytas metalas, prilydoma stogo danga. Pritaikius sankcijas, šios medžiagos nebegalėjo atkeliauti, todėl intensyviai ieškojome galimų naujų tiekėjų Vakaruose“, – sako Kastytis Skiečius, įmonės „Baltijos plienas“ vadovas.

Pasak jo, kritinėje situacijoje labai pagelbėjo prekybos centras „Senukai“, kuris jau laukė įkurtuvių būsimame „Una“ prekybos parke. Prekybos įmonės rezervuose esančios statybinės medžiagos padėjo suvaldyti medžiagų pabrangimą.

Statybų prasme šio projekto išskirtinumas buvo ir didelė pastato apimtis bei kišančios koją gamtos sąlygos. „Aną vasarą statyboms ruošėme visą sklypo plotą, vienoje sklypo pusėje yra kalnas, o kitoje – dauba. Reikėjo perkasti visą statybos aikštelę. O kaip tyčia tą visą laikotarpį lijo. Gruntą pylėme etapais. Darbas buvo išties sudėtingas“, – prisimena K. Skiečius.

Nepaisant iššūkių, „Baltijos plienas“ darbus atliko laiku ir projektas neperžengė numatyto statybų termino. Pasak vadovo, to pasiekti padėjo komandinis darbas, bendro tikslo siekimas – tai visada yra svarbiausias faktorius sklandžiai statybų eigai bet kokiomis aplinkybėmis. „Mes atidžiai renkamės specialistus, kurie padeda užtikrinti mūsų statomų pastatų kokybę. Ypatingą dėmesį kreipiame į inžinerinių sprendimų įgyvendinimą“, – sako K. Skiečius.

„Baltijos plienas“ nuolat bendradarbiauja su Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistais. Inžinieriai padėjo rasti sprendimus, kaip panaudoti vietinį gruntą ir jį stabilizuoti. Todėl nereikėjo esamo grunto išvežti iš statybų aikštelės ir atsivežti naujai. Tai milžiniški kiekiai.

Pavyko sutaupyti daug laiko Taip pat specialistai peržiūrėjo apšiltinimo poreikį, atlikto pakartotinį pastato energinio efektyvumo auditą – jo rezultatai leido numatyti tikslų reikalingą apšiltinimo medžiagų kiekį ir nepridėti perteklinio sluoksnio, kartu išlaikant siekiamą A++ energinio efektyvumo klasę.

Unikaliu būdu išsaugoti medžiai

„Una“ projektas generaliniam rangovui įsiminė ir atidžiu elgesiu su aplinka. Naujai suformuota Dangeručio ir Daujoto gatvių sankryža, nutiesti patogūs pėsčiųjų ir dviračių takai, žinoma, nestebina – infrastruktūros sutvarkymas yra kiekvieno panašios paskirties objekto statybų dalis.

Tačiau tai, kad statybų metu iš teritorijos buvo iškelta 80 senų medžių, o paskui jie vėl grąžinti atgal – nauja patirtis. „Mums yra tekę iškelti medžius iš statybų aikštelės, bet pirmą kartą juos laikinai iškėlę po statybų grąžinome atgal į teritoriją“, – sako K. Skiečius.

Senieji medžiai – tai daugiausia pušys, beržai, augę dabartinėje pastato ir automobilių aikštelės teritorijoje. „Baltijos plieno“ komanda juos iškasė specialia technika ir persodino į šalia esantį sklypą.

Statybų pabaigoje, vadovaudamiesi landšafto projektu, tuos medžius susodino už prekybos parko, kad ten esančių daugiabučių kvartalo gyventojai šalia namų turėtų daugiau žalumos ir galėtų ja džiaugtis.

„Beveik visi persodinti medžiai vėl prigijo, net savivaldybės želdinių skyriaus specialistai įvertino, kad rezultatas geras“, – džiaugiasi vadovas.

Be to, šalia prekybos parko, automobilių aikštelėje, buvo dar ir papildomai prisodinta augalų, įvairių krūmų, rožių, jaunų medelių – iš viso beveik 9 tūkstančiai vienetų. Į gyvenamąjį kvartalą atsisukusi galinė prekybos centro siena taip pat apželdinta – čia susodinti vijokliai. Augdami jie padengs visą sienos plotą ir taip prisidės prie gausios žalumos, dėl kurios „Una“ prekybos parkas išties yra išskirtinis.

Kokybiškos inžinerinės sistemos

Inžinerines sistemas „Una“ prekybos parke įrengė UAB „Asirinta“. Įsikūrusi Panevėžyje ir veikianti jau 20 metų, ji su savo įmonių grupe Lietuvoje teikia platų spektrą inžinerinių paslaugų. „Asirinta“ įmonių grupę sudaro keturios įmonės, bendrai turinčios apie 250 specialistų komandą.

Šiame projekte sudėtingus inžinerinius sprendimus įgyvendino ir kita įmonių grupės įmonė „Takas“, kuri atliko lauko inžinerinių tinklų montavimo darbus.

„Una“ prekybos parke „Asirintos“ specialistai dirbo daugiau nei pusmetį. Daugiau nei 30 žmonių komanda pastate įrengė elektros instaliaciją – iš viso nutiesė 166 km elektros kabelių, gaisro aptikimo ir įgarsinimo sistemas, apsaugos vaizdo stebėjimo sistemą, procesų valdymo ir automatikos sistemą, autonominį apšvietimo valdymą.

„Projektas buvo neeilinis pagal savo apimtį ir įgyvendinimo tempą. Nors pačios inžinerinės sistemos nebuvo sudėtingos, teko įrengti daug jų dalių dideliame pastato plote“, – sako Valdas Strelčiūnas, įmonės „Asirinta“ vadovas.

Pasak jo, verta paminėti apšvietimo valdymui panaudotą efektyvią DALI sistemą, kuri leidžia valdyti apšvietimo intensyvumą ir kitus parametrus. Ši sistema taip pat leidžia atskirai reguliuoti konkrečias apšvietimo zonas ir net atskirus šviestuvus. Tai labai patogu ir išeikvojama gerokai mažiau elektros energijos.

Įmonės „Asirinta“ vadovas sako, kad projekto metu prasidėjęs karas išbrangino medžiagas, sutrikdė jų tiekimą, tačiau komanda dirbo intensyviai, net savaitgaliais – visas inžinerines sistemas ne tik baigė diegti laiku, bet ir kokybiškai, priduodant pastatą statybų inspekcijai problemų neiškilo.

„Esame suformavę kvalifikuotą ir profesionalią komandą, kurioje kiekvienas darbuotojas suinteresuotas geru rezultatu – tai labiausiai padeda sėkmingai įgyvendinti tokius projektus“, – sako V. Strelčiūnas.

VYSTYTOJAS: UAB „Vilniaus projektai 2“

UNA NAUJO TIPO PREKYBOS PARKAS MOLĖTŲ PLENTE OBJEKTAS: Prekybos paskirties pastatas

VIETA: Dangeručio g. 1, Vilnius

BENDRAS PATALPŲ PLOTAS: daugiau kaip 16 tūkst. kv. m

ENERGINĖ KLASĖ: A++

PROJEKTO TRUKMĖ: 2022–2023 m.

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Baltijos plienas“

ARCHITEKTAI: „313 architects“

KONSTRUKCIJŲ PROJEKTUOTOJAS: UAB „Konstrukcijų projektavimas“

INŽINERINIŲ SISTEMŲ PROJEKTUOTOJAI: MB „Elgrid“,

MB „AVC Sistemos“, UAB „EML tyrimų centras“

TECHNINĖ PRIEŽIŪRA: UAB „TAEM projektų valdymas“