Į elektrines mes linkę žiūrėti kaip į ne itin įdomios išvaizdos gamybinius pastatus, neturinčius daug bendro su aplinkosauga. Vis dėlto kai kurios elektrinės yra tikri architektūros šedevrai – iš pirmo žvilgsnio nė neįtartum, kad tai yra elektros energijos jėgainė. Be to, jose įdiegti ir pažangūs energiją taupantys sprendimai.

Portalas „Dezeen“ pateikė įspūdingiausių savo architektūrine raiška ir sugalvotais aplinkai draugiškais sprendimais elektrinių pavyzdžius.

Branduolinės sintezės demonstravimo jėgainė Jungtinėje Karalystėje

Tai – pirmoji tokio tipo jėgainė pasaulyje. Ši prototipinė energijos jėgainė pasitarnaus įrodant branduolinės sintezės technologijos, tokios kaip energijos šaltinis be anglies dvideginio, veiksmingumą.

Gamyklą suprojektavo Amandos Levete įmonė „AL_A“. Ją planuojama statyti Jungtinėje Karalystėje, Oksfordšyre.

Jėgainės vizualizacijoje matyti, kad cilindro formos statinys apgaubs reaktoriaus šerdį su supančia stebėjimo galerija. Kaip skelbia „World Nuclear News“, tikimasi, kad jėgainė turėtų pradėti veikti 2025 metais.

Nuotr. AL_A

„CopenHill“ jėgainė Danijoje

Architektų įmonės BIG suprojektuota „CopenHill“ yra šiukšlių pavertimo energija gamykla Danijoje, Kopenhagoje, ant kurios įrengta dirbtinė slidinėjimo trasa.

Gamykla yra dešimties aukštų, o viduje suplanuota administracinė erdvė ir didelis mokymų centras. Jos fasadas apdėtas aliuminio plytomis, kurios supa glazūruotas plokštes, natūraliai iliuminuojančias interjerą.

Danų spauda spekuliavo, kad nusileidimo takas bus visam laikui uždarytas dėl irstančio paviršiaus, tačiau gandus paneigė jėgainės valdytojas „Amager Bakke“.

Nuotr. BIG

Šendženo Rytų atliekų perdirbimo jėgainė Kinijoje

Danų architektai „Schmidt Hammer Lassen Architects“ ir „Gottlieb Paludan Architects“ suprojektavo tai, kas turėtų tapti didžiausia pasaulyje šiukšlių į energiją perdirbimo įmone Kinijoje.

Apskritas pastatas sukurtas taip, kad turėtų 66 tūkst. kvadratinių metrų stogą, padengtą fotovoltinėmis plokštėmis, aprūpinsiančiomis pastatą energija.

Norint sutaupyti vietos pastate, apskrita bus visa jėgainė ir pagalbiniai pastatai. Įėjimas į statinį yra pažymėtas jį supančia rampa ir dviem dūmų kaminais.

Nuotr. Schmidt Hammer Lassen Architects & Gottlieb Paludan Architects

BIO4 padalinys Kopenhagoje

Danų architektūros įmonė „Gottlieb Paludan Architects“ suprojektavo medžio stuobriais padengtą statinį su iškilusia auksu švytinčia dalimi viršuje, kurioje įrengta kombinuota karščio ir energijos jėgainė.

Medžių stuobriai dengia pastato eksterjerą ir gaubia laiptus, vedančius į apsodintą stebėjimo platformą.

Kiekvienas stuobrys pasižymi ilgesniu nei 30 metų gyvenimo ciklu. Miško tematikos fasadas gali būti lengvai atnaujinamas, kai stuobriai pasensta ir sutrūnija.

Po stuobriais vietomis pastatas padengtas aukso spalvos metalu, kad blizgėtų pro medžius.

Nuotr. Gottlieb Paludan Architects

„BEI-Teesside“ jėgainė Jungtinėje Karalystėje

„BEI-Teesside“ biomasės jėgainė buvo suprojektuota Londone įsikūrusios dizaino studijos „Heatherwick Studio“. Ji buvo suplanuota kaip biomasės energijos jėgainė, kuri turėjo būti pastatyta Tiso upės pakrantėje, energija aprūpinant 50 tūkst. namų ūkių.

Nuožulnios formos pastatas suprojektuotas paviršių padengiant plokštėmis, ant kurių auga vietiniai žoliniai augalai. Tai turėjo tapti svarbiu kraštovaizdžio akcentu pakrantėje.

Nuotr. Heatherwick-Studio

Alaus daryklos kiemas Australijoje

Trimis cinko plokštėmis apkalti bokštai ant buvusios alaus daryklos pastato stogo naudojami tam, kad energija aprūpintų prekybos ir gyvenamą kompleksą.

Trigeneracijos bokštai, gebantys šildyti ir vėsinti vandenį, buvo įsupti į lietas cinko plokštes. Taip suformuotas išlenktas žalio atspalvio paviršius, dengiantis jėgainę.

Nuotr. John Gollings

Hidroelektrinė Kanadoje

Kanadiečių architektų studija „Atelier Pierre Thibault“ padengė Kvebeke esančią elektrinę statmenomis medinėmis lentomis.

Medinės lentelės apsupa viešą taką, kuris supa išorines gamyklos sienas ir apsaugo nuo saulės ir sniego.

Siena suprojektuota nuožulniai, kad ant jos tarp medinių lentjuosčių galėtų augti augalai. Taip siekiama, kad pastatas susilietų su aplinka.

Nuotr. Atelier Pierre Thibault Architects