Aliuminio konstrukcijų 

pritaikymo galimybės

Pirmasis žinomas šio metalo pritaikymo atvejis statybos tikslais – 1889 m. įrengta Šv. Joachimo bažnyčios Romoje stogo danga. Beje, ji ir dabar tebėra puikios būklės. 

Vienas įdomesnių ankstyvųjų statinių, kuriam buvo panaudotas anoduotas aliuminis, yra Niujorko dangoraižis „Empire State Building“ (1931 m.).

Šiuo metu aliuminis statyboje naudojamas itin dažnai. „Aliuminis neturi konkurentų, kai įrengiami pastatų fasadai, taip pat naudojamas langams, durims, sienų apdailos plokštėms, stogams, žaliuzėms, saugančioms nuo tiesioginių saulės spindulių, moduliniams gyvenamiesiems blokams naftos ir dujų platformose, surenkamosioms konstrukcijoms ir kt.“, – aliuminio pritaikymo galimybes vardija prof. A. Šapalas. 

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama apstatytosios aplinkos tvarumui, ir šiuo požiūriu aliuminis, pasak prof. A. Šapalo, yra puiki statybinė medžiaga. Statybos proceso tvarumą nusako keletas svarbių rodiklių: funkcionalumas, saugumas, sveika aplinka, vertės išsaugojimas, naudojimo patogumas, architektūrinė estetika ir pan. Ekologinis požiūris į apstatytąją aplinką siejamas su išteklių vertės išsaugojimu, energiniu efektyvumu, poveikiu aplinkai, žaliavų perdirbamumu, nesudėtinga eksploatacija ir atsparumu. Visi šie aspektai turi būti vertinami atsižvelgiant į viso statinio gyvavimo laikotarpio perspektyvą.

Profiliuočio skerspjūvio forma – 

pagal konstruktoriaus poreikius

Aliuminis – trečias labiausiai paplitęs elementas Žemėje. Jis išgaunamas elektrolizės būdu iš aliuminio oksido, išskirto iš boksito. Pasak prof. A. Šapalo, iš aliuminio lydinio su jo mechanines charakteristikas gerinančiais priedais (magnis, varis, cinkas…) ekstruzijos būdu gaminami įvairių formų profiliuočiai. Toks gamybos būdas leidžia pagal konstruktoriaus poreikius sukurti bet kokią profiliuočio skerspjūvio formą. 

Stiprus, lengvas, nedegus, 

atsparus korozijai

Profesorius pabrėžia vieną svarbiausių aliuminio lydinių pranašumų: aliuminio stiprumas yra lyginamas su plieno, tačiau aliuminis beveik tris kartus lengvesnis. „Tai sumažina aliuminio konstrukcijų sukeliamas apkrovas kitiems konstrukciniams elementams, sumažina transportavimo ir konstrukcijų montavimo sąnaudas, – pastebi prof. A. Šapalas ir vardija kitus aliuminio konstrukcijų pranašumus. – Aliuminio konstrukcijos yra saugios gaisro požiūriu. Jos nedegios ir atitinka žemiausios degumo klasės A1 reikalavimus. Aliuminio lydymosi temperatūra yra palyginti žema – 650 laipsnių, tačiau lydydamasis jis neišskiria jokių toksiškų produktų.“

Pasak A. Šapalo, dar vienas iš aliuminio pranašumų – didelis jo atsparumas korozijai. Šis metalas gali būti paliekamas be jokios papildomos apsaugos ir puikiai eksploatuojamas lauko sąlygomis. Norint pagerinti aliuminio elementų išvaizdą, jie padengiami elektrocheminiu būdu – anoduojami. Taip gali būti suteikiama norima spalva, padidėja paviršiaus kietumas, atsparumas subraižymui.

„Iš lopšio į lopšį“

Aliuminis yra beveik visiškai perdirbamas produktas – jo perdirbamumo laipsnis siekia 97 %. Kita svarbi aliuminio naudojimo ypatybė – ilgalaikiškumas: apie 75 % pagamintų aliuminio gaminių tebėra naudojami iki šiol. 

Tai rodo, kad įmanomas uždaras aliuminio gamybos ciklas, kai tik nedidelė naujų gaminių dalis bus gaminama iš naujos žaliavos, o ne iš aliuminio laužo. „Aliuminio gyvavimo ciklas gali būti apibūdinamas ne kaip „nuo lopšio iki kapo“, o kaip „iš lopšio į lopšį“, – šio ypatingo metalo galimybes vaizdingai apibendrina prof. A. Šapalas. 

Perdirbamas nepraranda 

vertingųjų ypatybių

Vieną kartą pagamintas aliuminis, pasak profesoriaus, patenka į nenutrūkstamą perdirbimo ciklą. Ir, svarbiausia, perdirbamas į šiuolaikiškus gaminius jis nepraranda savo vertingųjų ypatybių. „Kitaip nei kitos konstrukcinės medžiagos, aliuminio konstrukcijos jau seniai „sukasi“ šiame Žemės išteklių išsaugojimo cikle, – pabrėžia prof. A. Šapalas. – 

Daugiau nei pusė Europos Sąjungos šalyse pagaminamo aliuminio yra gaminama iš perdirbamo aliuminio. Kadangi antriniam aliuminio perdirbimui tereikia 5 % energijos, palyginti su pirmine jo gamyba, ekologinis aliuminio perdirbimo naudingumas nekelia abejonių.“

Padeda mažinti pastato šilumos nuostolius

Aliuminio konstrukcijos, pasak A. Šapalo, gali būti sėkmingai naudojamos siekiant mažinti pastato šilumos nuostolius. „Palyginti su mediniais ar plastikiniais, liaunesnių aliumininių langų rėmų naudojimas apie 20 % padidina šviesą praleidžiančio paviršiaus plotą. Aliuminio žaliuzių naudojimas naktį taip pat mažina šilumos nuostolius. Aliuminio plėvelės taikomos šilumą izoliuojančių medžiagų ypatybėms pagerinti, jos atlieka vėjo ir drėgmės užtvarų vaidmenis, atspindi šilumos spinduliavimą į pastato išorę. Renovuojant ir statant naujus pastatus, siekiant taupyti energiją, gali būti pritaikyti dvigubi ar vėdinamieji aliumininių konstrukcijų fasadai“, – aliuminio naudojimo galimybes vardija profesorius.

Prof. A. Šapalas pabrėžia, kad aliuminio konstrukcijos yra tausojančios aplinką ateities konstrukcijos. Tiesa, kol kas įvairesnį jų naudojimą laikančiosioms pastatų konstrukcijoms stabdo gana didelė aliuminio kaina, bet profesorius įsitikinęs, kad dėl vis įvairesnio aliuminio konstrukcijų naudojimo ir didelio perdirbamumo laipsnio jų kaina turėtų tapti vis patrauklesnė.