Dėl taršos gresia ligos
Apšiltintas namas pasidaro sandarus ir nebekvėpuoja. Taip viduje atsiranda perteklinės drėgmės – vėsesnėse vietose ima kauptis kondensatas, o ant sienų ar lubų kampuose veistis pelėsis. Pelėsis darko apdailą, mažina konstrukcijų atsparumą ir kenkia žmonių sveikatai. Žmonės stengiasi nuo to apsisaugoti vėdindami patalpas atidarę langus, bet toks vėdinimas nėra patogus ir sukelia papildomų problemų. Pirmiausia taip vėdinantis kyla didesnė grėsmė žmonių sveikatai, nes į vidų patenka užteršto oro iš lauko.
Dėl tokio oro išsivysto ne tik kvėpavimo ligos, astma, akių, nosies ir gerklės dirglumas, galvos skausmas, bet ir vėžys. 2013 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra paskelbė, kad kone visų pasaulio miestų oras yra kancerogeniškas, tai yra gali sukelti vėžį.
Todėl labai svarbu, kad patalpų vėdinimo įrenginiai turėtų efektyvius aukštos klasės (bent F7) filtrus, kurie išgaudytų į vidų patenkančias dulkes ir teršalus. Jeigu namas stovi šalia didesnių taršos šaltinių, rekomenduojama papildomai naudoti ir anglinius filtrus.
Kaip neprarasti šilumos?
Neįrengus vėdinimo sistemos dažniausiai nepavyksta pasiekti ir vieno iš pagrindinių namo modernizavimo tikslų – sumažinti energijos naudojimą, nes vėdinantis šiluma išleidžiama į lauką.
Šilumos netenkama ir pasirinkus vėdinimo įrenginius su natūralios traukos sistemomis, į kurias oras tiekiamas natūraliai, veikiant tik gamtos jėgoms, o panaudotas išstumiamas į lauką, kai į jo vietą priteka šviežio. Tokios sistemos veikia be jokių papildomų energijos šaltinių, tačiau išstumiant panaudotą orą iš pastato išeina ir šiluma.
Pagerinti patalpų mikroklimatą ir sumažinti šildymo bei vėdinimo sąnaudas, sudarančias nemažą bendrųjų pastato eksploatavimo išlaidų dalį, galima tik įrengus kuo efektyvesnę mechaninę vėdinimo sistemą su šilumos atgavimo funkcija, dar vadinamą rekuperacine vėdinimo sistema. Tokiose sistemose panaudoto ištraukiamo oro šiluma pasitelkiama pritekančiam orui sušildyti. Svarbu, kad į patalpas oro patektų būtent tiek, kiek reikia.
Atsiradus naujos kartos taupiems elektros varikliams, ne tik auga mechaninių vėdinimo sistemų efektyvumas, bet ir mažėja elektros energijos sąnaudos. Norint, kad sistema veiktų kuo tiksliau ir ekonomiškiau, svarbu turėti galimybę pagal poreikį reguliuoti oro kiekį.
Tinka ne visi rekuperatoriai
Lietuvoje dėl didelio šilumos grąžinimo ypatybių populiarėja rekuperacinės vėdinimo sistemos su priešpriešinių srautų šilumokaičiais. Tačiau jos yra neveiksmingos per šalčius.
Dėl temperatūrų ir drėgmės skirtumų plokšteliniai ir priešpriešinių srautų šilumokaičiai apledėja. Taip stabdomas šviežio oro tiekimas. Arba prieš susidarant ledui į patalpas tiekiama mažiau šviežio oro, nemažinamas šalinamo oro kiekis. Todėl pro nesandarias namo vietas iš lauko patenka šalto, nefiltruoto ir nešvaraus oro, kurį namo šildymo sistema turi papildomai sušildyti iki nustatytos temperatūros. Taip prarandamas vėdinimo sistemos efektyvumas. Kad plokšteliniai ir priešpriešinių srautų šilumokaičiai nebūtų padengti ledu, prieš juos įrengiami papildomi elektriniai šildytuvai. Jie įjungiami per šalčius, kad pašildytų lauko orą iki 0 oC ir nesusidarytų ledas. Tačiau taip eikvojama energija.
Neužšąla net per šalčius
Lietuvoje tinkamesnė rekuperacinė vėdinimo sistema su rotaciniu šilumokaičiu, kuris neužšąla net ir per didžiausius šalčius. Be to, rotacinių šilumokaičių naudingumo koeficientas yra didesnis, o šalčio grąžinimo charakteristikos – geresnės. Tai ypač aktualu vasarą, kai namuose veikia oro kondicionavimo sistemos.
Norvegijos įmonė „Flexit AS“ pirmoji Europoje pagamino ir išbandė rekuperacinę sistemą su rotaciniu šilumokaičiu. Jos gaminami įvairaus galingumo (300–6 000 m³/h) vėdinimo įrenginiai idealiai tinka mūsų klimatui, nes yra pritaikyti dirbti ištisus metus, net ir atšiauriausiomis sąlygomis.
Vienintelis rotacinių šilumokaičių trūkumas – nedidelis ištraukiamo oro ir šviežio oro srautų maišymasis, kuris patyrusių gamintojų įrenginiuose gali siekti vos kelis procentus, todėl tai neturi jokio poveikio patalpų oro kokybei. Juolab kad žmonėms vaikštant iš vienos patalpos į kitą ir darinėjant duris oras labiau susimaišo.
Dirba keliais režimais
Renovuotiems daugiabučiams namams labiausiai tinka „Flexit AS“ rekuperacinė vėdinimo sistema „Spirit K2R“ su rotaciniu šilumokaičiu ir virtuviniu gaubtu. Tokie įrenginiai montuojami virtuvėje ant sienos virš viryklės. Jie ne tik padeda užtikrinti efektyvų, taupų ir patogų vėdinimą, bet ir atlieka gartraukio funkciją, be to, atrodo estetiškai ir neužima daug vietos.
„Spirit K2R“ rekuperatuoriuose esantys F7 klasės filtrai valo tiek šviežią, tiek išmetamą orą ir apsaugo įrenginius, kad nebūtų užteršti mikrodalelėmis, todėl nesumažėja jų efektyvumas.
Vėdinimo sistemos šildytuvai įmontuoti į pačius įrenginius, bet nėra galingi ir sunaudoja labai nedaug elektros energijos. Kadangi šilumokaičiai dirba net atšiauriausiomis sąlygomis, jiems nereikia pirminio šildytuvo, kaip plokšteliniams arba priešpriešinių srautų aparatams.
Sistema gali dirbti skirtingomis programomis, nustatytomis įsijungti tam tikru laiku. Pavyzdžiui, kai patalpos yra tuščios, ji gali veikti minimaliu režimu, prieš grįžtant žmonėms pradėti dirbti intensyviau. Jeigu namuose yra svečių, galima nustatyti maksimalų veikimo režimą.
Rekuperacinė vėdinimo sistema su rotaciniu šilumokaičiu padeda sutaupyti apie 80–85 proc. šildymo ir vėdinimo išlaidų. Individualiame name ji, atsižvelgiant į šildymo sistemos tipą, atsiperka maždaug per 5–6 metus.
