„Įgyvendinant inovacijų reformą vienas svarbiausių tikslų yra sujungti verslą ir mokslą, kad abi pusės matytų bendradarbiavimo naudą ir sukurtų rinkoje paklausių produktų. Pagal šią priemonę finansavimą gausiantys bendri verslo ir mokslo projektai padės matyti partnerystės pranašumus ir paskatins ateityje investuoti nuosavas lėšas. Tai ypač svarbu, nes mažėjant ES finansavimui, be valstybinio inovatyvių produktų kūrimo finansavimo modelio, aktyviau finansuoti naujų produktų kūrimą turės ir pats verslas“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Verslui – 100 mln. eurų

Ūkio ministerijos išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad pagal ES struktūrinių fondų priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ Lietuvos įmonės ir mokslo įstaigos vykdo prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) krypčių projektus.

Pagal 44-ias transporto, logistikos ir informacinių technologijų sumaniosios specializacijos krypties paraiškas prašoma 29 mln. eurų; gauta 30 su naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų sritimi susijusių paraiškų, pagal kurias prašoma 23,42 mln. eurų ES investicijų; pateiktos 24-ios sveikatos technologijų ir biotechnologijų sumaniosios specializacijos krypties paraiškos gauti 19,65 mln. eurų finansavimą; agroinovacijų ir maisto technologijų sumaniosios specializacijos kryptis ne tokia populiari – gauta 14 paraiškų, pagal kurias prašoma 8,25 mln. eurų; taip pat gauta 14 energetikos ir tvarios visuomenės srities paraiškų, o prašomas finansavimas siekia 11,17 mln. eurų; pateikta 12 kūrybingos ir įtraukios visuomenės srities paraiškų gauti 9,45 mln. eurų ES investicijų.

Priemonė „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ suteikia galimybę verslo bendrovėms investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP). Šia priemone taip pat skatinama įmonių plėtra, investuojant į MTEP ir inovacijų infrastruktūros kūrimą ir plėtrą.

Pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ finansavimo siekia įmonės be partnerių arba bendradarbiaujančios su kitomis įmonėmis arba mokslo ir studijų institucijomis.

Reformos pasekmės

STRUCTUM primena, kad balandžio mėnesį inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perėmė iš Švietimo ir mokslo ministerijos eksperimentinės plėtros reguliavimą ir tapo atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Reformos tikslas – sukurti verslui palankesnes galimybes gauti finansavimą produktams tobulinti, o mokslas bus suinteresuotas uždirbti papildomų lėšų vykdydamas verslo užsakymus.

„Turime gerų mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių, tačiau tai reti atvejai, nes teisės aktai yra tokie, kad mokslininkui tiesiog neapsimoka teikti paslaugas įmonėms – jo vertinimas ar karjera nepriklauso nuo verslo užsakymų, juolab nuo teikiamų paslaugų, reikalingų naujiems produktams kurti. Todėl šiandien verslas iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų sunkiai gali nusipirkti eksperimentinės plėtros paslaugų, būtinų kuriant inovatyvius produktus. Valstybėje yra nusistovėjusi praktika, kai didžioji dalis mokslo ir studijų įstaigas pasiekusių lėšų buvo skirta mokslo žinioms kurti, nesiekiant jų pritaikyti rinkai ir valstybei reikalingiems produktams tobulinti. Šia reforma siekiame tokią situaciją pakeisti“, – dabartinę padėtį apibūdino Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras.

Pasak ministro, iki šiol daugybė verslo įmonių savo lėšomis kūrė inovatyvius produktus negaudami Europos Sąjungos paramos, nes priemonės buvo orientuotos ne į produktų, o į mokslo žinių kūrimą. Tikimasi, kad nuo šiol situacija pasikeis verslo naudai.