Mažeikių savivalda šiemet mini šimtąsias metines. Prasidedantis antrasis šimtmetis žada būti Mažeikiams progresyvaus ir klestinčio laikotarpio pradžia. Projekto „Išmanusis miestas VI“ partneriai ir dalyviai ruošia projektinius pasiūlymus net keturioms savivaldybės teritorijoms.
Mažeikių rajono savivaldybės mero patarėjas Virgilijus Radvilas neslepia, kad tikisi, jog projekto dalyviai pasiūlys projektus, kuriais bus geriau „įdarbinamas“ savivaldybės turtas, reprezentatyvūs ir istoriniai objektai bus prikelti naujam gyvenimui, o Mažeikių mieste ir rajono miesteliuose bus vientisesnės erdvės bei labiau išryškintas krašto identitetas.
Projekto dalyviams buvo pasiūlytos keturios savivaldybės teritorijos:
- Viekšnių vandens malūno ir jo prieigų sutvarkymas;
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pastato rekonstravimas (prijungiant „Jievaro“ pagrindinės mokyklos pastatą) ir gretimos teritorijos sutvarkymas;
- Mažeikių rajono savivaldybės Krakių kaimo pagrindinės mokyklos rekonstravimas ir paskirties keitimas;
- Mažeikių rajono savivaldybės pramonės parko įkūrimas.
„Išrinkome keturis aktualius objektus ir teritorijas, kuriems reikalingi tiek architektūriniai, tiek administraciniai savivaldybės sprendimai. Džiaugiuosi, kad bendravimas su projekto organizatoriais yra nuoseklus ir gerai organizuotas nuo pat projekto pradžios. Studentai, kurie pasirinko Viekšnių malūną, labai domisi objektu ir Viekšnių miestelio vystymo planais. Neabejoju, kad „Išmaniojo miesto“ projektas duos gerų rezultatų abiem šalims – tiek studentams, kurie turi galimybę prisidėti sutvarkant unikalų objektą, tiek savivaldybei, kuri gavusi daugiau informacijos apie objekto tvarkymo variantus, priims teisingus sprendimus dėl Viekšnių malūno atnaujinimo ir priderinimo prie Viekšnių bendruomenės poreikių“, – sakė V. Radvilas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Urbanistikos katedros vedėja, architektė doc. dr. Dalia Dijokienė atkreipia dėmesį, kad kaip ir kiekvienais metais projektui siūlomos savivaldybių aktualios temos apima parkų, vandens telkinių, pavienių objektų ir miesto kvartalų tvarkymą. Šių metų konkurse prašoma rekonstruojant savivaldybės administracijos pastatą ir prijungiant apleistą „Jievaro“ mokyklą, pasiūlyti šiuolaikinių darbo vietų. Savivaldybės pastato prieigoms prašoma pasiūlyti reprezentatyvius, miesto centrui tinkamus urbanistinius architektūrinius sprendinius.
Architektė iš keturių teritorijų išskiria Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pastato rekonstravimo projektą.
„Savivaldybės administracijos pastatas pradėtas statyti 1939 m. ir buvo vadinamas rotuše. Pirmajame jo aukšte įsikūrė gaisrinė, areštinė, sargo butas. Antrajame buvo įrengtos administracinės patalpos. 1944–1952 m. gaisrinės rūsiuose buvo įrengtas politinių kalinių kalėjimas. Septintojo dešimtmečio viduryje pastatas rekonstruotas“, – pastato istoriją pasakoja doc. dr. D. Dijokienė.
Studentai gražina miestus
VGTU Urbanistikos katedros vedėja teigia, kad architektūros studijų metu kiekvieną semestrą yra rengiamas vis kitas kursinis projektas. Kursinio projekto tikslas yra praktinių įgūdžių architektūros, urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros srityje formavimas. Kursinių projektų užduotys formuluojamos žvelgiant per vienokios ar kitokios aktualios problematikos prizmę. Beveik visi kursiniai projektai remiasi realiomis situacijomis, kurios parenkamos bendradarbiaujant su įvairių miestų savivaldybėmis ir socialiniais Architektūros fakulteto partneriais.
„Su studentais esame pasiūlę ne vieną bendruomenės namų projektą, skirtą Vilniaus miesto savivaldybės bendruomenėms Pavilnyje, Visoriuose, Balsiuose, Salininkuose ir kt. Trakų miesto vyr. architekto prašymu 2019 m. studentai pateikė ne vieną siūlymą konkrečių pastatų rekonstrukcijai Trakuose. Baigiamųjų darbų temoms renkamės įvairias Lietuvos miestų aktualijas – apleistų miesto teritorijų konversija, geležinkelio ir autobusų stočių rajonų integracija, miegamųjų rajonų restruktūrizacija, naujo užstatymo integracija istorinėse miesto dalyse ir t. t. Projektus rengiame ne tik Lietuvoje – 2019 m. rudenį pramoninės teritorijos konversijos projektą rengėme Šefilde (Jungtinės Karalystės), bakalauro baigiamuosius darbus esame rengę Bergene (Norvegija), Frederisijoje (Danija), Sevilijoje (Ispanija) ir kt.“, – sako doc. dr. D. Dijokienė.
Šiais metais „Išmaniojo miesto VI“ projekte dalyvauja ketvirto kurso architektūros studentai, rengiantys kursinį projektą „Architektūra ir paveldas“. Kursinio projekto tikslas – naujos urbanistinės ir architektūrinės kokybės kūrimas esamoje urbanistinėje struktūroje. Kursinio projekto užduotį labiausiai atitiko konkurse pasiūlytos Biržų, Gargždų ir Mažeikių miestų teritorijos ir objektai.
Paklausta apie „Išmaniojo miesto“ projektą, architektė sako, kad projektas „Išmanusis miestas VI“ išskirtinis visų pirma tuo, kad tai yra konkursas, kurio metu skirtingų mokyklų studentai gali išbandyti savo jėgas varžydamiesi keliose kategorijose.
„Taip pat šis projektas išsiskiria savo idėja – sujungti užsakovo (savivaldybių) poreikius, gamintojo ir tiekėjo (įvairių statybinių medžiagų įmonių atstovų) galimybes ir būsimo projektuotojo (architektūros ir kitų sričių studentų) fantaziją“, – priduria doc. dr. D. Dijokienė.
Konkursas keičiasi
Pasak doc. dr. D. Dijokienės, projektas vyksta jau šeštus metus ir jis keičiasi, tobulėja. Pirmaisiais metais projektui trūko apibrėžtumo, projektų rengimo sąlygų ir vertinimo kriterijų konkretumo. Šiuo metu minėti aspektai išgryninti. Taip pat yra atsiradęs atrinktų geriausių projektų pristatymas komisijai – konkurso dalyviams tai leidžia dar aiškiau ir vaizdžiau išdėstyti pagrindines idėjas, siūlomas savo projektuose.
„Pagirtina, kad pastarųjų metų konkurse nustatytos atskiros darbų kategorijos – statinių architektūros ir urbanistiniai projektai. Ateityje siūlyčiau įsteigti dar vieną kategoriją – kraštovaizdžio architektūros projektus. Šiuo metu urbanistinėje kategorijoje vertinami ir urbanistinio projektavimo, ir kraštovaizdžio architektūros darbai, nors jie kartais susipina betarpiškai, vis dėlto tai nėra tapatūs darbai ir turėtų būti vertinami atskirai“, – vardija architektė.
Gajutės ABELKIENĖS nuotr.
