Pirmą kartą Lietuvoje eksperimentinei kelių dangai panaudotas Suomijos kapitalo šilumos gamybos bendrovės „Gren Lietuva“ (buvusi „Fortum Heat Lietuva“) šlakas ir pelenai negali būti laikomas chemine medžiaga ir tinka šiam tikslui, galutinai nusprendė teismas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) birželio 12-ąją panaikino Aplinkos apsaugos departamento nutarimą, kuriuo šios atliekos buvo laikomos chemine medžiaga, todėl netinkama naudoti rinkoje. Anot teismo, toks pat sprendimas jau priimtas ir įsiteisėjęs kitame „Gren Lietuvos“ ir aplinkosaugininkų ginče.
„Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys“, – rašoma LVAT sprendime.
LVAT panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą – įmonė aplinkosaugininkų nutarimą anksčiau skundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, kurie pernai balandį „Gren Lietuvos“ skundą atmetė.
2021-ųjų birželį „Gren Lietuva“ Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) perdavė beveik 7 tūkst. tonų šlako ir pelenų, kurie buvo panaudoti kelio dangai Jurbarko rajone tiesti.
Aplinkos apsaugos departamentas bendrovei buvo skyręs 2 tūkst. eurų baudą už tai, kad atliekos nebuvo užregistruotos ir neatitinka statybų medžiagų reikalavimų, todėl turi būti susigrąžintos.
Aplinkosaugininkų teigimu, statybose šių atliekų naudoti negalima, nes jose esančių metalų ir anglies kiekis viršija normas, tuo metu „Gren Lietuva“ laikėsi pozicijos, jog tinkamai apdorotas šlakas laikomas mineraline medžiaga, kuri gali būti naudojama.
LAKD teigimu, šlakas ir pelenai buvo panaudoti gaminant eksperimentinę kelio dangą, kuri nutiesta kelyje Mikutaičiai I–Vertimai – vieno kilometro ruože įrengtos penkios skirtingos dangos su šlako mišiniais – taip siekiama išsiaiškinti, kuri iš jų yra tinkamiausia ir gali būti naudojama ateityje.
Kaip BNS teigė direkcija, tyrimas truks iki 2024-ųjų balandžio, jo metu danga bus įvertinta atsižvelgiant į oro sąlygas ir apkrovas, ji bus palyginta su įprastais kelių tiesimui Lietuvoje naudojamais mišiniais.
„Eksperimentui įvertinti būtina, kad praeitų keli sezonai ir rezultatą būtų galima vertinti po įvairių oro sąlygų, ypač po atšiaurios žiemos, ir kaip kelio konstrukcija paveikė besikeičiančios oro sąlygos pavasarį. Keliai įprastai projektuojami 20–30 metų, todėl ir gauti išvadoms dėl naujų medžiagų panaudojimo reikia ilgesnio laiko“, – nurodė LAKD.
Anot jos, tai kol kas vienintelis toks eksperimentas Lietuvoje: „Tai pirmas ir vienintelis toks projektas, iki šiol įgyvendintas Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinkle“.
2021-ųjų rugsėjį Aplinkos ministerija patvirtino naujus pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimus, pagal kuriuos šias medžiagas galima naudoti kelių tiesimui, pastatų pamatams ir kitiems tikslams. Skaičiuojama, kad Lietuvos jėgainėse per metus susidaro apie 120 tūkst. tonų šlako.
Ministerija nurodo, kad šlakas – korėto akmens pavidalo medžiaga, liekanti po atliekų deginimo aukštoje, maždaug 1 tūkst. laipsnių temperatūroje.
Šaltinis: BNS
