Jaunimo indėlis – veržlūs ir nestandartiški sprendimai miestams

2020 m. balandžio 17 d.

„Serpantine” paviljono programą 2000 metais įkūrė Julija Peyton Jones ir Hans Ulrich Obrist, kad jaunieji dizaineriai galėtų pasidalinti savo talentu su įtakinga auditorija. Auditorija greitai pastebėjo, kad paviljonai kaskart pasižymi originalumu – išsiskiria drąsiais konstruktyviniais bei estetiniais sprendimais ir yra nepanašūs į buvusiuos prieš tai. Todėl projektai, į kuriuos įtraukiami studentai ar ką tik studijas baigę specialistai, įgavo pagreitį ir per 20 metų išpopuliarėjo visame pasaulyje. Nors kritikai ir laido liežuvius, esą jaunuolis niekad nesupras ko reikia senjorui ar jaunai šeimai, vienas po kito pradėti steigti tokio pobūdžio konkursai ir projektai pasiteisino ir, panašu, kad studentai pradeda spręsti miestų socialines problemas.

Eksperimentinė ir kontekstuali architektūra

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto lektorė Odeta Viliūnienė  pastebi, kad jauno žmogaus sėkmės paslaptis – iniciatyva. Šiuo metu universitete pastebimas augantis studentų  iniciatyvumas, o kartu auga ir noras dalyvauti įvairiuose konkursuose.

„Šiemet pastebėtas didesnis nei įprasta aktyvumas. Tarkim, dalyvauti STRUCTUM organizuojamame konkurse „Išmanusis miestas VI“ pareiškė norą net septynios mūsų studentų komandos. Į klausimą ar reikia/būtina/verta įtraukti  studentus ar tiesiog jaunus žmones į architektūros konkursus, atsakymas vienareikšmis – taip“, – sako O. Viliūnienė.

Pasak jos, komandinio darbo įgūdžiai ypač reikalingi. Studentai pastebi, kad vieno dalyko žinių dažnai neužtenka problemoms atpažinti ir jas spręsti. Menai ir technologijos papildo vienas kitą, o jų integracija dažnai sudaro galimybes gimti inovacijoms. Taip yra sukuriama didžiausia nauda užsakovui.

„Manau konkurso „Išmanusis miestas VI“ dėka miestų savivaldybės iš studentų pasisems jaunatviškos energijos bei neblėstančio užsidegimo ir  gaus tikrai nemažai išradingų idėjų, gerų pasiūlymų, kaip atgaivinti miestų, miestelių erdves“, – sako KTU Statybos ir architektūros fakulteto lektorė.

Tokie konkursai prisideda prie architektūros kokybės didinimo ir eksperimentų. Štai, jau minėtas „Serpentine“ vasaros paviljonas – ambicingiausia tokio tipo programa pasaulyje.  Tai dėmesys dar tik kylantiems pasaulio architektams. Komisija garsėja savo intensyviu grafiku: atrinkti dizaineriai turi tik šešis mėnesius nuo užsakymo suprojektuoti ir realizuoti savo paviljoną. Ši skuba skatina eksperimentuoti mąstyti greitai.

Pačiupti, o gal sukurti tendencijas?

Jaunieji architektai dažnai įtraukiami į konkursus ne tik tam, kad iš naujo būtų įvertintos architektūros dogmos, atliepta į socialinius procesus.

„Fentress Architects“ yra tarptautinė projektavimo įmonė, garsėjanti šiuolaikiška didelės apimties viešosios architektūros kūrimu. Ji jau devintus metus iš eilės kviečia architektūros ar inžinerijos bakalauro studijų studentus, taip pat neseniai studijas baigusius absolventus kurti ateities oro uosto terminalą.

Konkurso organizatoriai neslepia, kad projektas „Oro uostas 2100“ reikalauja drąsos. Juo siekiama skatinti naujovišką viešosios architektūros dizainą. Kasmet jaunų specialistų ir studentų prašoma sukurti naują oro uosto terminalo koncepciją, atsižvelgiant į demografijos iššūkius, aplinkos sąlygas, kelionių būdus ir galimas kelionių vietas.

Per pastaruosius devynerius metus konkursas surinko tūkstančius darbų iš daugiau nei 75 šalių. Jauni specialistai ne tik varžosi dėl keliolikos tūkstančių eurų siekiančių piniginių prizų, bet ir prisideda prie architektūros tendencijų formavimo. Daugelis laimėjusių darbų arba atskiros jų dalys tampa inspiracija šiuolaikinės architektūros projektams.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Statybos fakulteto dekanė Lina Sakalauskienė pasakoja, kad studentai dalyvaudami konkursuose atsiskleidžia.

„Jų matymas „kitomis spalvomis“ įneša darbams naują požiūrį, išskirtinumą, stiprina studentų laisvą minčių raišką, skatina nuolatinius kultūrinius mainus ir jų tarpusavio sąveiką, ugdo kultūrų dialogą“, – sako L.Sakalauskienė.

Kaip vieną iš pavyzdžių, Statybos fakulteto dekanė nurodo per mėnesį studentų sukurtą aplinkai nekenksmingo švietimo centro Melkyje koncepciją. Nuo pirmojo eskizo iki pastato pristatymo buvo laikomasi aplinkosaugos požiūrio, kuris leistų sumažinti taršą, maksimaliai optimizuoti atsinaujinančią energiją, kad būtų užtikrintas artimas gamtai estetinis požymis. Kartu dirbo dizaineriai, inžinerijos studentai ir inžinerinių sistemų studentai.

Aplinkai draugiško švietimo centro Melkyje vizualizacija. @Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos iliustracija

Sprendžia socialines problemas

Jaunuolių indėlį į projektų įgyvendinimą jau seniai įvertino ir sėkmingai gerąją praktiką kuria Skandinavijos šalys. O.Viliūnienė patvirtina, kad studentai gali ir dažnai prisideda prie socialinių problemų sprendimo. Kaip pavyzdį, pašnekovė nurodo, universalų dizainą. Šiai disciplinai mūsų šalies aukštosiose mokyklose mažai skiriama dėmesio, tačiau galime imti pavyzdį iš švedų, norvegų.

„Aplinkos pritaikymas arba universalus dizainas yra pakankamai nauja sąvoka Lietuvoje. Todėl pritaikant fizinę aplinką Lietuvoje vyrauja vienkartiniai veiksmai, nėra vieningų aiškių aplinkos pritaikymo standartų. Norvegijoje ir Švedijoje aplinkos visiems kūrimas jau įsibėgėjęs. Švedijoje, Gioteborge – Šiaurės šalių Visuomenės sveikatos aukštojoje mokykloje dėstoma disciplina „Universalus dizainas ir bendruomeninis planavimas“. Norvegijos Vyriausybė pasitvirtino Universalaus dizaino veiksmų planą iki 2025 metų, pagal kurį sėkmingai planuojama ir projektuojama aplinka, pastatai ir prieigos, transporto sistema bei informacinės technologijos visiems“, – pasakoja lektorė.

Kiekvieną visuomenę sudaro žmonės su įvairiomis funkcinėmis galimybėmis. Iki šiol projektuojant pastatus rėmėmės STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, vėliau atsirado dokumentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ kuris nustato reikalavimus rengiant statinių,  statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo) ir kitus projektus. „Vis daugiau jaunų žmonių dalyvauja socialinėse veiklose, auga  jų vaidmuo sprendžiant socialines problemas, todėl labai svarbu įtraukti jaunimą ir į universalaus dizaino kūrimo procesą“, – priduria O.Viliūnienė.

Įsivertinti ir įvertinti kitus

Paskutinis, tačiau ne mažiau reikšmingas tokių konkursų tikslas – leisti studentams įsivertinti ir įvertinti kitus, konkuruoti, kaip teks konkuruoti profesiniame kelyje. Todėl jau septintus metus Baltijos valstybėse įteikiami Baltijos šalių jaunų architektų darbų parodos-konkurso apdovanojimai.  Baltijos architektų sąjungų asociacijos (BAUA) organizuojamas renginys skirtas pristatyti geriausius jaunus architektus, parodant ir įvertinant jų baigiamuosius architektūros studijų darbus. Parodoje-konkurse darbai atkeliauja iš Baltijos šalyse veikiančių architektūros mokyklų: Kauno Technologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos (Vilniaus ir Kauno fakultetų), Vilniaus Gedimino technikos universiteto, architektūros ir urbanistikos katedrų, Rygos technikos universiteto, Estijos meno akademijos, Talino Taikomųjų mokslų universiteto bei RISEBA (Rygos ekonomikos ir verslo universiteto architektūros ir dizaino fakulteto).

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/06/GROHE_AllureB3D-Atrio_340x430px_Structum_2.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!